Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-05-04 · Civilinė byla Nr. 2-251-528/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-04
Bylos Nr.
2-251-528/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Baškienė
Ieškovas
Z. K.
Atsakovas
D. K., R. J. K., G. K.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 7-ojo notarų biuro
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė
Civilinė byla Nr.2-251-528/2011Teisminio proceso Nr.2-05-3-17634-2010-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.3.6; 63.1; 99.5; 99.7; 116.1; 116.11(N).
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.gegužės 4d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovei Z. K., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovei D. K., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovui R. J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovams R. J. K., D. K., G. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. V., A. J. K. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo ne su tikrąja šalimi ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti atsakovų Roberto J. K. su G. K. 2003 11 03 sudarytos ir notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-9096 dalį, pagal kurią pirkėjai R. J. K. su D. K. įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti ieškovei Z. K. (b.l.3-5).

Ieškovė ir jos atstovė palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti pilnai. Ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad: po anytos mirties ieškovė išvažiavo į Ameriką užsidirbti pinigų atskiram nuo savo sutuoktinio butui įsigyti, nes su sutuoktiniu seniai gyveno atskirom sąskaitom; nors nuvykus į Ameriką ieškovė iš karto susirgo, pakliuvo į ligoninę, gydėsi, bet po to gana sėkmingai dirbo, o uždirbtus pinigus siuntė į Lietuvą ir į savo sąskaitą pervedė 13500,-USD, o parvažiuodama po metų iš Amerikos turėjo iki 20000,-USD; pateikti sąskaitų išrašai rodo, kad ji uždirbo pinigus ir grįžusi 2003 05 03 pervedė savo sūnui 12000,-USD, kad šis nupirktų jai butą; pervesdama sūnui 12000,-USD ji nurodė, kad tai yra skola, nes taip jai liepė banke ir ji suprato skolinanti sūnui, o ne kaip savo skolos grąžinimą; butą ieškovė susirado 2003 m. spalio gale, o lapkričio mėnesį ginčo butą pirko; tuo metu ieškovės sveikata buvo silpna, ji galvojo ilgai nebegyvensianti, todėl nutarė iš karto butą užrašyti sūnui ir butas buvo nupirktas sūnaus vardu; ginčo bute ieškovė visą laiką gyveno viena, viena jį rinkosi ir remontavo; prieš išvykstant į Ameriką 2001-2002m. ieškovė jau gaudavo pensiją, bet dar dirbo Žemės ūkio akademijoje, uždarbiavo siuvimu ir mezgimu, kai buvo kooperatyvai, turėjo patentą ir lėšų pragyvenimui turėjo, ji pilnai save išlaikė, daugiausia viena mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini) prospekte, kuriame gyveno; butas (duomenys neskelbtini) prospekte buvo įgytas santuokos su A.J. K. metu 1991 m. jį privatizuojant; ieškovė turėjo pakankamai pinigų išvykimui į Ameriką kur ketino užsidirbti pinigų, o sūnus jai pinigų neskolino ir jai to nereikėjo, į Ameriką ji vežėsi apie 500,-USD, kurių jai užteko, nes buvo susimokėjusi už bilietus, draudimą, susimokėjo ją pasitikusiam agentui, o paskui pinigus užsidirbo; atsakovė D. K. buto pirkimu visiškai nesidomėjo, o ieškovė ir neprašė tuo rūpintis, nes pati turėjo tam jėgų, jai padėjo kaimynė Virginija, su kuria jos ieškojo buto; ginčo butą ieškovė pati surado, apžiūrėjo ir nutarusi pirkti suderino pirkimo kainą, taigi, buvo reali tikroji ginčo buto pirkėja ir taip buvo sutarta su sutuoktiniu A.J. K., kuris tam neprieštaravo; pas notarę važiavo firmos atstovai, buto savininkas G. K. ir ieškovė su sūnumi, nes tą butą ji ketino pirkti sūnaus vardu; iš jos pinigų sūnus ir sumokėjo už ginčo butą; nupirkus ginčo butą, ieškovė jį realiai pagerino iš savo lėšų – atliko kapitalinį remontą, įsirengė virtuvę, pakeitė langus, grindis, duris, sutvarkė sienas, nupirko baldus; ginčo butą ieškovė įsirengė iš pinigų, kuriuos gavo pardavus butą (duomenys neskelbtini) prospekte, nes 2003 m. spalio mėnesį su savo sutuoktiniu tą butą pardavė, pasidalino pinigus bei kitą turtą ir susitarė gyventi atskirai; už butą (duomenys neskelbtini) prospekte ieškovė gavo 21000,-Lt, bet 10000,-Lt atidavė sūnui, nors tėvas sūnui nieko nedavė, o už pasidalintus pinigus nusipirko butą (duomenys neskelbtini), po to pardavęs jį pirko kitą butą; nuo 2003 metų atsakovė D. K. buvo atėjusi pas ieškovę į ginčo butą - anksčiau po kelis kartus į metus per šventes, paskui nustojo vaikščioti ir 3-4 metus nesilanko; aplinkybių kaip sūnus su žmona įgijo savo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje tiksliai nežino, bet žino, jog dalį pinigų davė D. K. tėvas, dalį pinigų jie patys turėjo, o dalį išsimokėjo per banką; išvažiuodama į Ameriką ieškovė sūnui paliko įgaliojimą naudotis jos sąskaita banke, bet jis ta sąskaita nesinaudojo, todėl grįžusi iš Amerikos ji grąžino sūnui pinigus už buto (duomenys neskelbtini) prospekte komunalinius mokesčius - 2000,-Lt ir 1000,-Lt; 7 metus ieškovė niekur nesikreipė, nes niekas jai nesakė, kad ji to buto nepirko, o išgirdusi apie sūnaus skyrybas ir tai, jog ginčo butas priklauso jiems ir jie jį dalinasi, ji kreipėsi į teismą susigrąžinti tą butą, kurį pirko, nes kitaip neturės kur gyventi, kadangi marti nesąžiningai siekia šia padėtimi pasinaudoti, įtraukdama šį butą į dalintiną turtą bei prašydama priteisti tą butą R.J. K., nors žino, kad jis įgytas už ieškovės pinigus ieškovei gyventi; kadangi ginčo butas buvo ne jos vardu registruotas, tai savo santuokos nutraukimo byloje ieškovė jo nenurodė, buto nuosavybė jai nebuvo aktuali, o su sutuoktiniu visą turtą buvo pasidalinę pradėdami gyventi atskirai 2003 m. spalio mėnesį ir visos šalys žinojo faktinę padėtį, todėl trečiojo asmens interesai šiuo atžvilgiu nėra pažeisti; šiuo ieškiniu sandoris ginčijamas dalyje dėl sandorio šalies, nes ginčo butą pirko ne atsakovė D. K. ir jos sutuoktinis, bet ieškovė, o R.J. K. yra tik statytinis ginčo buto įsigijimui, todėl šis sandoris yra apsimestinis; atsakovė D. K. pripažino, kad ji savo pinigų ginčo buto įgijimui nepanaudojo, juos sumokėjo R.J. K. iš gautų iš motinos pinigų – 12000,-USD, todėl akivaizdu, kad ginčo butas pirktas už ieškovės pinigus; atsakovė D. K. ginčo buto negalėjo įsigyti, nes tam neturėjo pinigų, kadangi 1999 m., įsigyjant butą (duomenys neskelbtini) gatvėje už 64000,-Lt, dalį sumos - 12000,-Lt ėmė paskola iš banko ir juos mokėjo 12 mėnesių; visą laiką nuo ginčo buto įsigijimo 2003 m. ieškovė mokėjo mokesčius už ginčo butą, dalyvavo susirinkimuose ir niekas kitas be jos šio buto nevaldė, nemokėjo už jį mokesčių, neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima sakyti, jog ieškovė elgėsi kaip ginčo buto nuomininkė, o atsakovai R.J. ir D. K. kaip savininkai; atsakovės D. K. aiškinimas apie jos sutuoktinio skolintas ieškovei pinigų sumas, kurių dydžio ir susidarymo aplinkybių ji negali nurodyti, nepagrįstas, o argumentai dėl paskolos sutarčių turi būti įrodomi rašytiniais įrodymais, be to, būnant ieškovei Amerikoje, ji pervedė 3000,-Lt sūnui už buto (duomenys neskelbtini) pr. mokesčių mokėjimą; prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės D. K. atstovavimo byloje išlaidas.

Atsakovas R.J. K. su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsakovas nurodo, kad: viską ką pasakė ieškovė yra teisybė, jis mamai prieš jai išvykstant į Ameriką pinigų neskolino, nes jai jų nereikėjo, pinigus mama užsidirbo Amerikoje; su žmona 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijo apie 1999-2000 m. už savo santaupas, žmonos tėvų duotus pinigus ir banko paskolą; 2003 m. jis su sutuoktine neturėjo tiek pinigų, kad įsigytų dar kitą butą; 12000,-USD buvo pervesti mamos jos buto pirkimui; už tuos pinigus buvo nupirktas ginčo butas, nes tuo metu 1,-USD buvo lygus 4,-Lt, ginčo butas buvo pirktas už 32000,-Lt, todėl tų 12000,-USD užteko butui nupirkti; kaip sūnus jis padėjo mamai sutvarkyti ginčo butą, bet pats nemokėjo buto remontuoti, todėl mama samdė meistrus, jiems mokėjo, su jais tarėsi dėl kainų; 2003 m. mama su tėvu pardavė butą (duomenys neskelbtini) prospekte ir jam mama davė 10000,-Lt; ginčo butą rinkosi tik jo mama, ji norėjo vieno kambario buto, ieškojo (duomenys neskelbtini), kad būtų arčiau jų, o jam ir jo sutuoktinei tas butas nerūpėjo ir nebuvo jokio susitarimo, kad butą perka jis su žmona, o jo mamai pagal susitarimą leidžiama tame bute gyventi ir ji mokės mokesčius; jis sutinka, kad yra fiktyvus pirkėjas, nes butas yra įgytas už jo mamos pinigus; 2003 m. iš mamos sąskaitos jam buvo pervesta 1000,-Lt ir 2000,-Lt už buto (duomenys neskelbtini) prospekte komunalinių mokesčių mokėjimą, nes mokesčius visada mokėjo mama, tėvas tuo nesirūpino, todėl mamai išvykus, rūpintis mokesčiais reikėjo jam; už ginčo buto remontą bei mokesčius visą laiką mokėjo jo mama; su žmona neturėjo tikslo dėl ginčo buto atitekimo dukrai, nes tą butą pirko jo mama; 2010 m. gegužės mėnesį sutuoktinė padavė skyrybom ir pasakė, kad jis turi eiti gyventi į ginčo butą, nes tas butas yra jų bendras; ginčo butas buvo pirktas jo vardu, nes jo mama dar buvo santuokoje su tėvu A.J. K. ir nenorėjo, kad už tėvo skolas atimtų iš jos butą; jo ir jo sutuoktinės turtinė padėtis buvo normali, žmona dirbo banke, jis 1999 m.- 2003 m. turėjo savo įmonę, kurioje uždirbdavo vidutiniškai po 2000,-Lt per mėnesį, indėlius yra sukaupę po to, kai buvo nupirktas ginčo butas; prieš 4 metus automobilį mamos vardu pirko už savo pinigus.

Atsakovė D. K. ir jos atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė ir jos atstovė paaiškino, kad: santuokoje su atsakovu R.J. K. nusprendė įsigyti savo butą ir 1999 m. jį įsigijo; trečdalį pinigų butui dovanojo jos tėvai, įdėjo savo santaupas kiek turėjo ir dar metus laiko bankui buvo mokama po 1000,-Lt kas mėnesį iš D. K. atlyginimo; ji tuomet dirbo banke, jie gyveno gerai, o ieškovės (anytos) šeimoje padėtis buvo sunki, ji pati kartais pasisakydavo, kad viena išlaiko savo senutę anytą, uošvis (tretysis asmuo A.J. K.) vartojo alkoholį ir viskas buvo ant anytos pečių; anytai ruošiantis išvažiuoti į Ameriką, jai sutuoktinis ne kartą sakė, jog skolino pinigų mamai išvykimui į užsienį, bet nesakydavo nei kiek davė, nei kiek jis uždirba ir galėjo būti paskolinta 12000,-USD, kurie ir buvo grąžinti; iš Amerikos anyta siųsdavo pinigų išlaikyti butui, nes uošvis prie to neprisidėjo, turėjo daug skolų; tuo metu kelionė į Ameriką kainavo ne pigiai, jos sutuoktiniui tekdavo padėti ir tėvui išlaikyti butą, o tarptautinis pavedimas rodo, jog pinigai jos vyrui buvo pervesti kaip skolos grąžinimas ir iš tų pinigų buvo įsigytas butas; taip išeina, kad paskolintus vyro mamai pinigus, kurie buvo grąžinti, vyras panaudojo ginčo buto pirkimui; skola jos vyrui buvo grąžinama per kelis kartus; ji sutinka, kad anyta pastoviai gyveno ginčo bute, savo lėšomis remontavo tą butą, bet statybininkus surado jos vyras, sakėsi ir pinigus mokėjęs; buvo kalbėta, kad anytos šeimyninė padėtis bloga ir butas yra perkamas jų vardu; tais laikais visi žinojo, kad perkant butą santuokoje, jis yra sutuoktiniams per pusę; ji sutinka, kad ieškovė kiek uždirbo pinigų panaudojo buto remontui, gyveno ginčo bute visą laiką ir moka komunalinius mokesčius, bet buvo kalba, jog ginčo butas su laiku liks jų dukrai ir tuo tikslu buvo sudarytas sandoris jos bei jos sutuoktinio vardu ir kaip ji supranta buvo panaudota dalis jos sutuoktinio pinigų; kai pablogėjo jos santykiai su vyru, o anytai apie tai bei smurtą buvo žinoma (buvo ne vienkartinis atvejis) tai su laiku jos ir anytos santykiai atšalo ir ginčo bute ji nesilanko apie 3-4 metus; 2010 m. pavasarį iškilus didelei konfliktinei situacijai, ji pasakė anytai apie kreipimąsi į advokatus dėl skyrybų ir išėjo kalba apie bendro turto dalinimąsi, buvo išsireikšta, kad jai su dukra turi likti dviejų kambarių butas, o vyras turi išeiti, tačiau anytai ji negrasino, kad išmes iš buto; ji su sutuoktiniu ieškojo buto šalia ir surastas ginčo butas buvo visai netoli jų buto, tačiau kai tas butas buvo perkamas ji nevažinėjo po agentūras, nes dirbo, o tai darė jos vyras kartu su savo mama, bet su agentais visi kartu ėjo žiūrėti perkamo buto, kuris buvo apleistas; sutuoktinis minėjo, kad už tą butą jis pervedė pinigus iš savo sąskaitos ir kalbėjo, kad su laiku tas butas atiteks jų dukrai, o ji savo asmeninių pinigų nemokėjo, už ginčo butą jos vyras sumokėjo iš 12000,-USD; kadangi anytos šeimoje buvo dideli nesklandumai, tai bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas, jog anyta gyvens ginčo bute, juo rūpinsis, mokės mokesčius, darys remontą, jie sutiko, kad anyta deklaruotų ginčo bute savo gyvenamąją vietą, nes ji to prašė ir jie matė, kad uošvis nusipirko jų bendra nuosavybe vieną butą; tariantis dėl santuokos su R.J. K. nutraukimo bendru sutikimu, sutuoktinis iš pradžių norėjo pagalvoti, o paskui pasakė, kad su tuo nesutinka jo mama ir po kelių dienų ji gavo šį ieškinį; ginčo butas yra įregistruotas jos su vyru vardu, o iki ieškinio gavimo dienos ieškovė niekados nesakė, kad reikia sutvarkyti buto padėtį, jeigu tas butas yra jos; kai pirko ginčo butą buvo jos su vyru valia tik tiek, kad pagelbėti mamai, o su laiku tas butas liktų jų dukrai; su anyta nekalbėjo apie laiką kiek ji gyvens ginčo bute, nes ji su vyru gyveno dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kol santykiai nepablogėjo niekas jokio termino nenustatinėjo; 2003 m. jų šeimos turtinė padėtis buvo pakankamai gera, jos atlyginimas į rankas buvo nuo 1500,-Lt iki 3000,-Lt, buvo pasibaigęs išsimokėjimas bankui už butą (duomenys neskelbtini) gatvės, pragyvenimui per mėnesį išleisdavo apie 1000,-Lt, sutuoktinis tuo metu turėjo savo įmonę, tačiau jis jai niekada nesisakydavo kiek uždirba pinigų, bet šeimos padėtis buvo pakankamai gera; 2001 m. jos vyras turėjo 12000,-USD, nes gerai uždirbo, turėjo savo firmą, o mašinų remontas nepigios paslaugos ir sutuoktinis tikrai galėjo paskolinti tokią sumą savo mamai, tą rodo ir sutuoktinio santaupos; ginčo butas buvo pirktas už 34000,-Lt; ginčo bute buvo padarytas remontas, supirkta buitinė technika ir visa tai pirko anyta, gal jai sūnus ir padėjo; 2003 m. jos santykiai su vyru buvo normalūs, o nesutarimai prasidėjo 2005 metais; kadangi ginčo butas yra įsigytas santuokoje, tai šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; ieškovė ieškinyje nurodo ketinusi turtą palikti vieninteliam savo sūnui R.J. K., tas butas ir yra sūnaus vardu, bet neaiškus tikslas kodėl buvo pirkta sūnaus vardu; ieškovė nurodo, kad 12000,-USD pervedė buto pirkimui, tačiau mokėjimo pavedime yra aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis – skola; be to, ieškovė pervedė pinigus 2003 05 23, o butas pirktas už 32000,-Lt tik 2003 11 03, tai yra praėjus šešiems mėnesiams; ieškovė teigia turėjusi 20000,-USD, 2003 01 03 perveda 5000,-USD, 2003 05 08 perveda 8500,-USD, toliau 2003 05 23 grąžina skolą 12000,-USD, dar perveda 2000,-USD neva skolos grąžinimui sūnui, todėl paskaičiavus tų pinigų gaunasi ne 20000,-USD, bet apie 30000,-USD, taigi, tokie aiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir pilnai atitinka atsakovės D. K. duotus paaiškinimus, kad išvykstant ieškovei į užsienį jai buvo skolinami D. K. šeimos pinigai; kol santykiai tarp sutuoktinių D. K. ir R.J. K. buvo geri, tai atsakovas pripažino, kad mamai trūksta pinigų, ji važiavo užsidirbti jų į užsienį ir tuo tikslu skolino mamai pinigų, nes tuo metų bilietai į Ameriką kainavo mažiausiai 3000,-Lt, draudimas kainavo 1500,-Lt, išsivežė 600,-USD (2400,-Lt); iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-14699-568/2010 matyti, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį ieškovės prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nurodyta daugiau jokio registruotino turto neturint, o toje byloje ieškovė ar A.J. K. nesikreipė dėl sutarties sąlygų pakeitimo; nuo sandorio sudarymo yra praėję daugiau nei 7 metai ir iki šiol ieškovė nieko nedarė, kad atstatytų tą blogą padėtį, nors pati teigia seniai nebendraujanti su D. K. ir matė, kad kažkas sūnaus šeimoje negerai; atsakovė D. K. nesiekė palikti ieškovę be turto ir išvyti, o išrašai rodo, kad pati ieškovė iki santuokos nutraukimo bylos turėjo bendrai su sutuoktiniu A.J. K. priklausančio turto, bet pati gera valia šitą turtą paliko savo sutuoktiniui; ieškovė prašo perkelti pirkėjo teises tik jai, nors tas turtas buvo įgytas santuokos metu ir įtrauktas tretysis asmuo A.J. K. turi suinteresuotumą bylos baigtimi; ieškinys yra neįrodytas, nepagrįstas, o faktinė padėtis atitinka atsakovės D. K. nurodytas aplinkybes, kad butas buvo pirktas jos ir R.J. K. santuokoje tuo laikotarpiu, kai jų turtinė padėtis buvo pagerėjusi, atsakovė D. K. dirbo banke, gavo didelį atlyginimą, jos vyras vertėsi mašinų veikla; 2010 m. banko SNORAS išrašas patvirtina, kad R.J. K. turėjo santaupų 2000,-USD, 27000,-Lt ir 21000,-Lt, todėl atsakovai galėjo įsigyti ginčo butą ir jį įsigijo, o ginčo bute leido ieškovei gyventi, nes jos padėtis šeimoje buvo komplikuota; liudytojai patvirtino, kad atsakovė ir R.J. K. gyveno pasiturinčiai, keliavo po užsienį, turėjo mašinas; R.J. K. pats pasakė, kad paskutinė mašina kainavo 18000,-Lt, o kiekvienas turi po atskirą mašiną; pats gyvenimo faktas neįrodo, jog ginčo butas priklauso ieškovei, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės D. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas G. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas teismo pranešimu, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodoma, kad savo nuomonę išsakė parengiamajame teismo posėdyje ir atsiliepime į ieškinį, daugiau pridurti neturi ką (CPK 133 str. 1d., b.l.55,101,113). Prašyme, atsiliepime bei 2011 01 10 parengiamajame teismo posėdyje atsakovas G. K. nurodė, kad nėra suinteresuotas bylos baigtimi, tai yra kaip išsispręs ginčas tarp motinos, jos sūnaus ir jo žmonos (b.l.46,59,113).

Tretysis asmuo A. J. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas asmeniškai, prašymų negauta ((b.l.100). Atsiliepime į ieškinį ir 2011 02 24 parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad: su ieškiniu sutinka pilnai ir prašo jį tenkinti; ginčo butas priklauso ieškovei, nes ji jį pirko, pardavus už 43000,-Lt jiems priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), ir pinigus pasidalinus lygiomis dalimis, po 21500,-Lt; ieškovė anksčiau yra dirbusi JAV ir pinigų užsidirbo, o butas, (duomenys neskelbtini), yra pirktas už jo pinigus (b.l.67,68,97).

Tretysis asmuo notarė J. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nėra pateikusi (CPK 133 str. 1d., b.l.50,102).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad: 2003 11 03 sutartimi, kurios registro Nr.7KV-9096, sudaryta Kauno m. 7-ajame notarų biure, atsakovas G. K. pardavė, o atsakovas R. J. K. nupirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine atsakove D. K. butą su rūsiu 1,48kv.m pažymėtu R-16 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), už 32000,-Lt (b.l.13,14); 2003 11 03 buto perdavimo-priėmimo aktu atsakovas G. K. perdavė, o atsakovas R. J. K. priėmė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.15,16); nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis butas su rūsiu 1,48kv.m pažymėtu R-16 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams R.J. K. ir D. K. 2003 11 03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-9096 bei tos pačios dienos buto priėmimo-perdavimo akto Nr.7KV-9097 pagrindu (b.l.20,21); ieškovė Z. K. yra senatvės pensininkė nuo 2001 10 01, gauna pensiją, jos gyvenamoji vieta nuo 2003 12 11 deklaruota ginčo bute (duomenys neskelbtini), ji ten gyvena nuo 2003 m. ir apmoka komunalinius mokesčius, kuriuos skaičiuoja ir pateikia gyventojams 243-osios daugiabučio namo savininkų bendrija (b.l.9-12,18,19); 2001 01 01 – 2003 12 31 ieškovė gavo 8717,14 Lt pajamų iš darbo santykių ir 11830,25 Lt senatvės pensijos (b.l.86-90); 2003 05 23 tarptautinio mokėjimo pavedimu ieškovė Z. K. atsakovui R.J. K. pervedė 12000,-USD, mokėjimo paskirties skiltyje nurodydama skola (b.l.17,84); 2003 01 04 ieškovė Z.K. R. J. K. pervedė 1000,-Lt, 2003 05 23 – 2000,-Lt (b.l.84); 2008 06 05 ieškovei Z. K. UAB „Solanika“ pervedė 14600,-Lt (b.l.85); 1999 10 20 sutartimi atsakovė D. K. pirko už 64000,-Lt butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.117); laikotarpiu nuo 2002 01 01 iki 2003 11 30 atsakovės D. K. pajamos bendroje sumoje buvo 34137,31 Lt (b.l.42); atsakovas R.J. K. nuo 1996 09 23 turėjo individualią įmonę (b.l.43); atsakovo R.J. K. sąskaitose, kurios yra areštuotos, 2010 11 19 buvo bendroje sumoje 50175,36 Lt (b.l.94); trečiajam asmeniui A.J. K. nuo 1992 07 07 iki 2003 11 21 nuosavybės teise priklausė 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurį jis su sutuoktine ieškove Z. K. pardavė už 43000,-Lt (b.l.56,57,69-73); 2005 12 22 pirkimo-pardavimo sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu trečiajam asmeniui A.J. K. nuosavybės teise priklauso 44/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), ir jame šis tretysis asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 2008 08 12 (b.l.39-41,104-111); iš prijungtos civilinė bylos Nr.2-14699-568/2010 medžiagos matyti, kad 2010 09 07 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės Z. K. ir trečiojo asmens A.J. K. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, o teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytas įgytas santuokinis turtas 44/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), kuris atiteko trečiajam asmeniui, bei automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kuris atiteko ieškovei (prij. bylos l.15,23,24); ant 2006 05 25 ieškovės ir trečiojo asmens A.J. K. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, surašyto 2006 05 25, su pridėta tos pačios datos sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurie nebuvo pareiškėjų pasirašyti, yra uždėtas 2010 05 27 Kauno miesto apylinkės teismo spaudas (b.l.91-93).

Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo – teisinio rezultato, kurio siekė šalys, nes šalys pripažįsta buvus pirkimo-pardavimo teisinius santykius, bet dėl sutarties šalies – pirkėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui, tai yra ar pagal 2003 11 03 sutartį buto pirkėju buvo ieškovė Z. K. ar atsakovai R.J. K. ir D. K.. Atsakovas R.J. K. palaiko ieškovės reikalavimus ir teigia, kad tikroji buto pirkėja yra ieškovė, o atsakovė D. K. su ieškovės ir atsakovo R.J. K. pozicija nesutinka.

Kilus ginčui dėl sandorio, teismas spendžia tą ginčą, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK įtvirtina sutarčių aiškinimo principus, pagal kuriuos: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; turi būti aiškinamasi tikrieji sutarties šalių ketinimai, ne vien pažodinis sutarties tekstas, atsižvelgiama į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kt.; turi būti aiškinamasi sutarties esmė bei tikslas (CK 6.193 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, jog pagal 2003 11 03 sutartį, kuria pirktas butas (duomenys neskelbtini), pirkėju nurodytas atsakovas R.J. K., o atsakovė D. K. kaip atsakovo sutuoktinė minėtą butą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė Z. K. teigia, jog ginčo buto pirkėja buvo ji, tačiau dėl susidėjusių tuomet aplinkybių – ji buvo senyvo amžiaus, turėjo sveikatos problemų ir manė ilgai negyvensianti, butą ketino palikti savo vieninteliam sūnui – tą butą pirko kito asmens, tai yra sūnaus R.J. K. vardu. Tai, kad ieškovė pasirinko butą, iš jos pervestų sūnui 12000,-USD buvo sumokėta už ginčo butą, ji apsigyveno tame bute ir visą laiką nuo 2003 11 03 naudojasi juo, darė remontą, įrengė tą butą, moka mokesčius, nuo 2003 12 11 (praėjus vienam mėnesiui nuo buto pirkimo sutarties sudarymo) deklaravo savo gyvenamąją vietą jame, iš esmės neginčija ir atsakovė D. K., nors ji teigia, kad buto ieškojo ir jos sutuoktinis R.J. K., kuris yra ieškovės sūnus. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovės Z. K. bei jos sutuoktinio – trečiojo asmens A.J. K. šeimoje situacija buvo sudėtinga, nes ieškovė viena mokėjo visus mokesčius už kartu su sutuoktiniu A.J. K. turėtą butą (duomenys neskelbtini), iki mirties išlaikė ir prižiūrėjo savo anytą, o A.J. K. finansiškai savo sutuoktinės nerėmė, vartojo alkoholį. Taip pat neginčijama, kad ieškovė po savo anytos mirties nusprendė ir išvyko į JAV užsidirbti pinigų, o grįžus iš Amerikos 2003 10 31 pardavė su sutuoktiniu A.J. K. turėtą butą (duomenys neskelbtini), pinigus pasidalindami pusiau, iš kurių ji 10000,-Lt atidavė savo sūnui R.J. K.. Taigi, rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, trečiojo asmens A.J. K. parengiamajame teismo posėdyje išsakyti paaiškinimai, liudytojos V. B. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, patvirtina, jog ieškovė 2003m. buvo tvirtai nusprendusi su sutuoktiniu trečiuoju asmeniu A.J. K. kartu nebegyventi ir šiuos savo ketinimus ji siekė įgyvendinti aktyviais veiksmais – išvyko į JAV užsidirbti pinigų atskiro buto įsigijimui (nes už parduotą butą nebūtų galėję su A.J. K. įsigyti po atskirą butą), grįžusi iš JAV pardavė su A.J. K. turėtą butą ir pinigus abu pasidalino, pati ieškojo, susirado, vyko apžiūrėti buto, ką patvirtino ir liudytojos V. B. bei J. L. V., kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Taigi, pardavus butą, ieškovei buvo reikalinga kita gyvenamoji vieta, kai tuo tarpu atsakovė D. K. teigia neturėjusi laiko buto paieškoms, tik žinanti, jog ieškovė viską darė kartu su atsakovu R.J. K.. Tačiau atsakovas R.J. K. nurodė, jog perkamas butas jo nedomino, jis tik vyko to buto pažiūrėti, nes to prašė jo mama. Iš atsakovų D. ir R.J. K. paaiškinimų ir pateiktų byloje rašytinių įrodymų matyti, kad iki ginčo buto įgijimo šie atsakovai buvo įgiję vienintelį butą (duomenys neskelbtini), kuriame iki šiol gyvena, todėl manytina, jog investuojant uždirbtus pinigus į nekilnojamąjį turtą, skirtą vaiko ateičiai, atsakingas pareigas banke užimantis žmogus, nepatikėtų to daryti nekilnojamo turto versle neturinčiam patirties pensinio amžiaus asmeniui, juolab, anytai, net jeigu jų santykiai būtų itin geri (CPK 177, 185 str.). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, byloje visi pripažįsta, kad už ginčo butą buvo mokėta iš 12000,-USD, ieškovės Z. K. pervestų sūnui R.J. K.. Nors atsakovė D. K. teigia, kad ieškovė iš atsakovės sutuoktinio R.J. K. išvykimui į JAV skolinosi 12000,-USD, o vėliau pinigai ir buvo grąžinti kaip skola, tačiau jokių paskolos santykius patvirtinančių įrodymų bei įrodymų, kad R.J. K. galėjo paskolinti tuomet tokią didelę pinigų sumą, nepateikė (CPK 178 str.). Vien tai, kad 2003 05 23 mokėjimo pavedime, kuriuo ieškovė pervedė atsakovui R.J. K. 12000,-USD, nurodyta mokėjimo paskirtis skola, nepatvirtina paskolos santykių tarp ieškovės ir atsakovo R.J. K. buvimo, juolab, kad R.J. K. tai neigia. Teismas sutinka, kad ieškovės kelionei į JAV buvo reikalingos lėšos ir neblogai uždirbantis sūnus galimai skolino pinigų, tačiau ieškovė į JAV vyko ne gydytis, pirkti turtą ar pramogauti, bet dirbti, todėl manytina, jog galėjo būti paskolinta ženkliai mažesnė suma nei 12000,-USD, juolab, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog iki išvykstant į JAV ieškovė pati gaudavo pajamų (pensiją, darbo užmokestį), todėl galėjo ir pati turėti kelionei reikalingą sumą. Iš atsakovų D. ir R.J. K. paaiškinimų matyti, jog atsakovei D. K. nebuvo ir tuomet žinomos tikrosios jos sutuoktinio R.J. K. pajamos ir ji negalėjo nurodyti nei kada tiksliai, kokiomis sumomis bei aplinkybėmis buvo skolinami ieškovei pinigai, nes apie pinigų skolinimą R.J. K. jai buvo minėjęs tik abstrakčiai. Pažymėtina, kad sandoris, kuriuo skolinama pinigų suma viršija 2000,-Lt, turi būti sudarytas rašytine forma, o esant tik atsakovės teiginiui apie atsakovo skolinimą ieškovei 12000,-USD (net jei ši pinigų suma buvo paskolinta ir per kelis kartus), jo įrodinėjimas atsakovės paaiškinimais, esant CK 1.93 str. nustatytiems apribojimams dėl įrodinėjimo priemonių naudojimo, pripažintinas nepakankamu įrodymu, juolab, kad byloje nėra ir duomenų apie ieškovės tuo laikotarpiu turėtus finansinius įsipareigojimus kam nors, brangius pirkinius ar daug kainuojančius pomėgius, kam būtų reikėję naudoti ženklias pinigų sumas (CK 6.871 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str.). Byloje nustatyta, kad išvykus į JAV ieškovė susirgo, tačiau duomenų apie jos gydymui sūnaus mokėtas lėšas nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė D. K., todėl nepaneigti ieškovės argumentai, kad už gydymą mokėjo draudimas bei universitetinė ligoninė, kurioje ieškovė gydėsi, o iš įplaukų į ieškovės sąskaitą 2003 01 03 ir 2003 05 08 galima spręsti, jog ieškovė gavo 5000,-USD ir 8500,-USD pajamas iš darbo santykių (b.l.84). Nors atsakovė D. K. teigia, kad ginčo buto pirkimas buvo investicija dukros ateičiai, tačiau iš pateiktos pažymos apie jos pajamas matyti, kad 2002 m. ši atsakovė, atskaičiavus mokesčius, vidutiniškai per mėnesį gaudavo 1559,26 Lt, o 2003 m. – 1402,39 Lt, iš kurių išlaikė save, dukrą, mokėjo mokesčius, kad ir kartu su atsakovu, o duomenų apie kitokius pajamų šaltinius teismui nepateikta, todėl abejotina, jog atsakovai D. ir R.J. K. turėjo paskatų bei finansinių galimybių dar vieno buto pirkimui. Teismas sutinka, kad automobilių paslaugos, kurių teikimu užsiėmė atsakovas R.J. K., galėjo būti brangios, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad per 3 metus po to, kai atsakovai D. ir R.J. K. įsigijo 2 kambarių butą (kuriam panaudojo ne tik savo santaupas, bet ir D. K. tėvų dovanotas lėšas bei banko paskolą), jie gavo pajamas, kurių užteko ne tik normaliam pragyvenimui, atskiriems sutuoktinių automobiliams bei užsienio kelionėms, ką patvirtino ir liudytojai J. K. bei R. S., kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, bet ir sukaupti 12000,-USD santaupas (CPK 178, 185 str.). Byloje esantis 2010 m. banko SNORAS išrašas rodo atsakovą R.J. K. turint 2007,88 USD ir 48167,48 Lt santaupas, tačiau duomenų apie šių santaupų turėjimą ginčo buto pirkimo metu 2003m. byloje nėra (b.l.94).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, vieno kambario ginčo bute atsakovai D. ir R.J. K. niekada negyveno ir neketino gyventi, šį butą susirado ir dėl jo pirkimo iš atsakovo G. K. tarėsi ieškovė, kuri nuo buto pirkimo nuolatos jame ir gyvena, jame yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tą butą suremontavo, moka mokesčius. Iš byloje pateikto ieškovės Z. K. sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2003 01 01 iki 2003 06 01 matyti, kad 2003 05 23 atsakovui R.J. K. pervedus 12000,-USD, jos sąskaitoje liko 3608,14 USD, todėl abejotina, kad ji turėjo siekį padėti sūnui įsigyti dar vieną butą, kurio iš esmės jam tuomet nereikėjo, o ne sūnaus pagalba įsigyti butą sau pačiai. Ketinant nebegyventi kartu su savo sutuoktiniu bei pardavus turėtą bendrą butą, ieškovei buvo reikalinga kita gyvenamoji patalpa, be to, asmuo, pardavęs turėtą vienintelį butą ir nebeturėdamas nei kur gyventi, nei lėšų gyvenamajai patalpai įsigyti, nedovanotų dar ir dalies gautų už butą pinigų – 10000,-Lt net ir labai artimam bei mylimam asmeniui. Tikėtina, kad, kaip nurodė atsakovas R.J. K., ieškovė turėjo pagrindą bijoti prarasti įsigyjamą butą dėl nepriimtiną jai gyvenimo būdą gyvenančio sutuoktinio A.J. K., su kuriuo ištuoka įvyko tik 2010 m., skolų ir dėl to ji pervedė į sūnaus sąskaitą savo uždirbtus JAV pinigus bei pirko butą sūnaus (tuo pačiu ir jo sutuoktinės) vardu, be to, ieškovės teigimu, dėl tuomet neseniai pergyventų sveikatos sutrikimų ji norėjo, kad, jeigu kas, jos turto dalis liktų vieninteliam sūnui, o ne sutuoktiniui. Nors ieškovės ištuokos byloje (prij. civilinė byla Nr.2-14699-568/2010) ginčo buto Z. K. nėra nurodžiusi kaip santuokinio turto, tačiau jos buvęs sutuoktinis tretysis asmuo A.J. K. dėl to reikalavimų nereiškia ir pats nurodė, jog ginčo butas priklauso ieškovei (b.l.97).

Civiliniame procese išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti net tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovė įsigijo ginčo butą savo sūnaus (tuo pačiu ir jo sutuoktinės) vardu, nes ji tarėsi dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, vykdė pirkėjo teises bei pareigas, faktiškai iš jos pinigų buvo sumokėta už ginčo butą, ji naudojosi butu, jame gyveno, o ne atsakovai D. ir R.J. K. įsigijo ginčo butą tuomet vienuolikmetės jų dukros ateičiai, taigi, pripažintina, jog šalys 2003 11 03 sudarė apsimestinį sandorį, kuriuo siekė pridengti tikrąją sandorio šalį (CK 1.87 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str.). Tais atvejais, kai sudarytas sandoris, kuriuo siekiama pridengti kitą sandorį, taikomos sandorio, kurį šalys iš tikro turėjo galvoje, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių, taisyklės (CK 1.87 str. 1d.). Apsimestinės gali būti ne tik visos, bet ir tik konkrečios sandorio dalys (sąlygos), taip pat apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teises bei pareigas pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis), todėl ieškinys laikytinas įrodytu - pripažintina, jog atsakovų R.J. K. su G. K. 2003 11 03 sudarytos ir notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-9096 dalis, pagal kurią pirkėjai R. J. K. su D. K. įsigijo butą (unikalus Nr.1999-1003-4014:0011), esantį (duomenys neskelbtini), yra apsimestinė nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teisės pagal šią sutartį perkeltinos ieškovei Z. K. (CK 1.87 str. 1d., CPK 178 str.).

Visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi su ieškiniu nesutiko tik atsakovė D. K., tai, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, galiojančiame proceso įstatyme įtvirtintą bendrąjį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principą „pralaimėjęs moka“, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės D. K.: ieškovei priteistina 200,-Lt jos sumokėto žyminio mokesčio bei 1150,-Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, o valstybei priteistina 70,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 760,-Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79 str., 80 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3,6p., 93 str. 1d., 96 str. 1 d., 98 str., LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-228/2009, b.l.2,7,22,115,116).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovų Roberto J. K. su G. K. 2003 11 03 sudarytos ir notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-9096 dalį, pagal kurią pirkėjai R.J. K. su D. K. įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti ieškovei Z. K. (a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. K. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei Z. K. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 200-Lt (dviejų šimtų litų) žyminį mokestį ir 1150,-Lt (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties litų) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės D. K. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 70,50 Lt (septyniasdešimties litų 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 760,-Lt (septynis šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Baškienė