- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- eB2-1438-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00592-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Diana Labokaitė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „R. J.“, akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, SEB bankas, Krejas, REALM JURIDICAL, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- MB Tavix
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Krejas“ administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Krejas“ 2020 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 darbotvarkės klausimais panaikinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „R. J.“, akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
BUAB „Krejas“ administratorė MB „Tavix“ pateikė teismui skundą dėl BUAB „Krejas“ 2020 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti BUAB „Krejas“ nutarimus darbotvarkės klausimais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Skunde nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi buvusiam vadovui I. M. paskyrė 100 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties įpareigojimų nevykdymą. Pagrindinis baudos vadovui skyrimo sankcijos taikymo tikslas yra priversti asmenis vykdyti teismo įpareigojimus, t. y šiuo atveju siekiant buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius dokumentus bei turtą, kad būtų galima operatyviai bei efektyviai vykdyti bankroto procedūras ir patenkinti bendrovės kreditorių teisėtus interesus. Administratoriaus manymu, dabartinėje bankroto bylos stadijoje nėra pagrindo prašyti Kauno apygardos teismo taikyti papildomą sankciją dėl vadovo teisių apribojimo.
Administratorė pažymėjo, kad šiai dienai neturint visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima objektyviai įvertinti bendrovės sandorių, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir jų kaitos. Todėl dabartinėje bankroto proceso stadijoje nenustatytas joks teisėtas pagrindas kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Nustačius, jog buvęs vadovas savo veiksmais nesilaikė imperatyviųjų teisės normų ir bendrovės ar jos kreditoriams sukėlė materialinę žalą, administratorius teiks ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nei vienas už susirinkimo darbotvarkės antrąjį punktą balsavusių kreditorių nenurodė nei vieno pagrindo taikyti buvusiam vadovui civilinę atsakomybę. Vien tai, kad bendrovei yra iškelta bankroto byla, savaime nesukelia tiesioginės civilinės atsakomybės jos buvusiam vadovui.
Žemesnės instancijos teismas
Administratorės nuomone, dabartinėje bankroto proceso stadijoje administratorius nemato realios galimybės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui teikti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes šiuo metu negalima teisiškai pagrįsti ar paneigti, jog buvusio bendrovės vadovo veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į administratorės MB „Tavix“ skundą kreditorius UAB „R. J.“ prašo atmesti administratoriaus MB „Tavix“ skundą dėl BUAB „Krejas“ kreditorių susirinkimo 1-uoju, 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimų kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos inicijuoti teisminį procesą dėl papildomos sankcijos buvusiam bendrovės vadovui paskyrimo. Buvęs BUAB „Krejas” vadovas veikia pasyviai, neperduoda dokumentų, neteikia įrodymų dėl jų praradimo ir pan., toks elgesys vilkina bankroto procesą, kenkia bendrovės kreditorių interesams bei trukdo nustatyti tikrąsias bankroto priežastis. Delsimas ir tokio proceso atidėjimas dar ilgesniam laikui būtų netikslingas ir akivaizdžiai prieštaraujantis tiek BUAB „Krejas“ kreditorių teisėms, tiek viešajam interesui. Egzistuoja visos sąlygos ieškiniui dėl žalos atlyginimo iš BUAB „Krejas“ buvusio vadovo pareikšti. Nemokumo administratoriaus prieštaravimai ir neveikimas šiuo atveju vertintini kaip kreditorių teisėtų interesų ignoravimas ir savo tiesioginių pareigų nevykdymas. Nemokumo administratorius visiškai nėra suinteresuotas dirbti ir veikti kreditorių naudai, priešingai, nemokumo administratorius ginčija visus aukščiausiojo valdymo organo - kreditorių susirinkimo sprendimus. Pripažinus BUAB „Krejas“ bankrotą tyčiniu, kreditoriai turėtų galimybę kreiptis su ieškiniu dėl nuostolių priteisimo tiesiogiai. Tačiau nemokumo administratorius ne tik nėra suinteresuotas kreiptis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bet ir dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo, taip visiškai užkirsdamas kelią kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą. Teismui pripažinus BUAB „Krejas“ bankrotą tyčiniu, buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui būtų taikoma atsakomybė dėl žalos, padarytos įmonės kreditoriams. Nemokumo administratoriui delsiant ir nesutinkant inicijuoti proceso dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kai yra akivaizdus pagrindas tokiam pareiškimui pateikti, dėl nesuprantamų priežasčių stengiamasi apginti buvusio vadovo, o ne kreditorių interesus, kurie turėtų būti laikomi prioritetiniais bankroto procese.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias tam tikras išimtis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. UAB „Krejas“ nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti galiojant JANĮ, todėl šio įstatymo nuostatos taikomos ir nagrinėjamam ginčui.
Pažymėtina, kad iki JANĮ įsigaliojimo kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas taip pat buvo reglamentuotas ĮBĮ, ir šiuo klausimu yra plačiai suformuota teismų praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos teisėtumo nėra. Jokių susirinkimo procedūrinių pažeidimų nenurodo nei pareiškėja, nei kreditoriai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Krejas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Tavix“. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Krejas“ kreditorių sąrašas. Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Nustatyta, kad 2020 m. kovo 19 d. įvyko bankrutuojančios UAB „Krejas“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomi šie darbotvarkės klausimai:
1-uoju darbotvarkės klausimu buvo pasiūlyta įpareigoti nemokumo administratorių per 30 dienų nuo kreditorių susirinkimo balsavimo protokolo įsiteisėjimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl buvusio bendrovės vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo;
2-uoju darbotvarkės klausimu buvo pasiūlyta įpareigoti administratorių per 30 dienų nuo kreditorių susirinkimo balsavimo protokolo įsiteisėjimo dienos kreiptis į teismą su ieškiniu buvusiam bendrovės vadovui, reikalaujant atlyginti žalą, padarytą bendrovės kreditoriams, neperduoto turto bei patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiu;
3-iuoju darbotvarkės klausimu buvo pasiūlyta įpareigoti administratorių per 60 dienų nuo kreditorių susirinkimo balsavimo protokolo įsiteisėjimo dienos kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
Pažymėtina, kad teismo paskirtas bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).
JANĮ 57 straipsnyje reglamentuotos juridinių asmenų valdymo organų, taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko pareigos, susijusios su dokumentų ir turto perdavimu bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, kuriems nustatytos tokios pareigos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas už minėtų pareigų nevykdymą taip pat turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi buvusiam vadovui I. M. paskyrė 100 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties įpareigojimų nevykdymą. Šiai dienai byloje nėra duomenų, kad buvęs vadovas atsisakė perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą. Sutiktina su administratoriaus argumentu, kad pagrindas dėl papildomos sankcijos taikymo buvusiam bendrovės vadovui - apriboti jo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu atsirastų tuo atveju, jei buvęs vadovas net ir po baudos paskyrimo savavališkai atsisakytų perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą. Nagrinėjamu atveju neužkertamas kelias administratoriui su nauju prašymu kreiptis į teismą ir, pateikus įrodymus, pagrindžiančius vadovo netinkamą elgesį, prašyti taikyti minėtą sankciją. Be to, pažymėtina, kad JANĮ 43 straipsnio 6 dalis suteikia teisę kreditoriams savarankiškai kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo. Taigi, kiekvienas kreditorius, manantis, kad egzistuoja pagrindas kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, turi teisę savarankiškai kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą.
Atkreiptinas dėmesys, kad JANĮ 59 straipsnis numato nemokumo administratoriaus pareigas iškėlus bankroto bylą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius atlieka šias pareigas: tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (59 straipsnio 6 punktas). Taigi, JANĮ nuostatos suponuoja išvadą, kad administratorius patikrinęs įmonės sandorius, sprendžia, ar yra pagrindas ir tikslinga juos ginčyti, ar egzistuoja prielaidos įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Administratorius skunde pažymėjo, kad administratorius neturi visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, tame tarpe ir visų sudarytų sandorių dokumentų. Todėl dabartinėje bankroto proceso stadijoje administratorius nemato realios galimybės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui teikti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nes šiuo metu negalima teisiškai pagrįsti ar paneigti, jog buvusio bendrovės vadovo veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių. Administratorius neatmeta galimybės vėlesnėje bankroto stadijoje nustačius tokias aplinkybes teikti prašymą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Be to, kaip teisingai pažymėjo administratorius, JANĮ 65 straipsnio 1 dalis ir 71 straipsnio 1 dalis suteikia kreditoriams teisę ir savarankiškai teikti prašymus dėl bankrutuojančios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.
JANĮ 64 straipsnis numato sandorių ginčijimą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių (JANĮ 64 straipsnio 2 punktas). Kadangi bankroto administratoriui įmonės dokumentai neperduoti, šioje bankroto proceso stadijoje jo įpareigojimas kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš BUAB „Krejas“ valdymo organų yra priešlaikinis. Pažymėtina, kad nemokumo procesą reguliuojantis teisės aktas nenumato išimčių, kuomet bankroto administratorius galėtų būti atleidžiamas nuo pareigos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki administruojamai įmonei iškeliant bankroto bylą, bei kreiptis dėl tokių sandorių nuginčijimo ir/ar bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Skunde administratorius akcentavo, kad nustačius, jog buvęs vadovas savo veiksmais nesilaikė imperatyviųjų teisės normų ir bendrovės ar jos kreditoriams sukėlė materialinę žalą, administratorius teiks ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kadangi bankroto administratorius iki šiol nėra perėmęs įmonės dokumentų, jis negali tinkamai realizuoti savo pareigos patikrinti atsakovės sudarytus sandorius, nustatyti bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, jei tokia buvo padaryta. Sutiktina su bankroto administratoriaus teiginiais, kad neperėmus visų dokumentų, kol kas nėra objektyvios galimybės įvertinti, ar įmonės valdymo organai savo veiksmais (veikimu/neveikimu) sukėlė kokią nors žalą.
Vadovaujantis nurodytais argumentais, ginčijami kreditorių susirinkimo įvykusio 2020 m. kovo 19 d., nutarimai darbotvarkės klausimais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais teismas
nutaria:
Panaikinti BUAB „Krejas“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2020 m. kovo 19 d., nutarimus darbotvarkės klausimais Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniame teismui per Kauno apygardos teismą.