- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-19
- Bylos Nr.
- N1-249-476/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Nukentėjusysis
- R. V., Raseinių VTAS
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Ona Budr
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2013-06-07 pagal LR BK 178 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamas pagal LR BK 38 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2013 m. balandžio 21 d. apie 18 val. 36 min., savo namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ranka ir kojomis sudavė mažiausiai du smūgius R. V. į įvairias kūno vietas, ko pasekoje R. V. buvo padarytas kairės pusės 6,7,8,9 šonkaulių lūžimai, muštinė apatinės lūpos žaizda, abipusis apatinio žandikaulio lūžimas ir tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas kaltinamuoju A. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013-04-21 vakare jis kieme pamatė žaidžiančius vaikus. Jie tampė šunį, todėl jis juos sudrausmino. Vaikai pasiskundė tėvui ir netrukus į kiemą išėjo R. V.. Jis buvo neblaivus ir bandė jam užduoti. Jis išvengė jam bandomo užduoti smūgio ir pats sudavė R. V.. Tada nuo jo atsitraukė, nes tikėjosi kad taip konfliktas pasibaigs. Bet R. V. jį puolė. Jis nusprendė gintis ir gindamasis sudavė R. V. kelis smūgius. Nuo smūgių R. V. nugriuvo. Apimtas pykčio, jis dar kelis kartus jam įspyrė. Po to jis paleido peilį į namo sieną ir jis įsmigo į lango rėmą. Taip jis pasielgė pratrūkus pykčiui. Pykčio protrūkis nurimo tik grįžus į kambarį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nukentėjęs paprašė per didelę pinigų sumą žalai atlyginti, todėl jis žalos neatlygino.
Nukentėjęs R. V. parodė, kad tą dieną atėjo su reikalais pas D. Kol jis su jais kalbėjosi bute, vaikai pasiliko kieme. Po kelių minučių į butą atėjo jo sūnus ir pasiskundė, kad kieme kabinėjasi A. Jis išėjo į kiemą su juo pasikalbėti. Netrukus jis nuo A. gavo smūgį į veidą, nuo kurio nugriuvo ir prarado sąmonę. Atsipeikėjo ligoninėje. Jam lūžo žandikaulis, šonkauliai. Jis ilgai gydėsi Kauno klinikose, jam padarytos kelios operacijos. Jis negalėjo valgyti, nuolat jautė skausmus. Ir šiuo metu jam skauda dantis, negali valgyti kieto maisto, nuolat jaučia nepatogumus, o apatinė žandikaulio dalis apmirusi ir gydytojas sakė, kad tai išliks iki gyvenimo pabaigos. Šonkauliai apgijo, bet negali kelti, staigiai judėti, nes jaučia skausmus. Dėl šių priežasčių prašė priteisti 15000,00 litų neturtinei žalai atlyginti. Jo ligos metu šeima liko be pragyvenimo šaltinio, nes jam nebuvo mokami pinigai už nedarbingumo pažymėjimą.
Liudytoja L. S. parodė, kad tą dieną kieme siautėjo A. B.. Jį bandė sudrausminti R. V.. Nuo A. smūgio R. V. nugriuvo, o pargriuvusį jį toliau spardė A.. Ji išsigando, bijojo eiti prie sumušto R., bet iškvietė greitąją ir policiją.
Liudytojas A. D. parodė, kad nepilnamečiai vaikai lindo prie šuns, jį erzino, todėl A. juos sudrausmino. Tada į konfliktą įsivėlė R. V. ir sudavė A. į pakaušį. Tada A. atsisuko ir sudavė R. V. kelis kartus per veidą. Nuo smūgių nukentėjęs nugriuvo, bet sąmonės neprarado. Jis dar nešė jam vandens. Po to atvažiavo policija.
Įstatyminė atstovė D. B. paaiškino, kad sūnaus elgesys pasikeitė, jis padarė išvadas, pradėjo dirbti.
Raseinių VTAS specialistė R. K. paaiškino, kad buvo problemų dėl A. B. auklėjimo. Šiuo metu situacija šeimoje pagerėjusi. Prašė skirti švelnesnę bausmę.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir kortelių matyti, kad nusikalstama veika įvykdyta (duomenys neskelbtini) (b.l.4-7).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. V. nustatyta kairės pusės 6,7,8,9 šonkaulių lūžimai, muštinė apatinės lūpos žaizda, abipusis apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan., galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 6,7,8,9 šonkaulių ir abipusio apatinio žandikaulio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b.l.14,15).
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro sekančias išvadas. Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai. Kaltinamasis įsitikinęs, kad pasielgė teisingai, bet viršijo būtinosios ginties ribas ir dėl kilusio pykčio protrūkio per stipriai sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjęs R. V. patvirtino, kad tą dieną buvo išgėręs alaus ir su A. B. norėjo tik pasikalbėti. Jokios grėsmės A. jis nekėlė ir tai buvo neadekvati kaltinamojo reakcija. Teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo elgesys buvo neteisėtas ir nelaikytinas būtinąja gintimi. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo R. V. ir liudytojų L. S. ir A. D. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Surinktų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl padaryto nusikaltimo.
Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir į bylos aplinkybes.
A. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, administracine tvarka nebaustas, teistas vieną kartą ir nuo bausmės atleistas. A. B. dirba, padarytos žalos neatlygino. Teismui yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios metu nustatytini įpareigojimai.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs R. V. pareiškė 15000,00 litų ieškinį. Jis ilgai gydėsi, iki šiol jaučia skausmus, negali valgyti sunkiai kramtomo maisto, apatinė žandikaulio dalis apmirusi, skauda šonkaulius, negali daryti staigių judesių. Pablogėjo jo gyvenimo kokybė.
CK 6.251 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. V. buvo neblaivus ir tai galėjo įtakoti jo suvokimą ir reakciją į konfliktinę situaciją. Dėl šių priežasčių priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas.
Nukentėjęs R. V. gydėsi Kauno klinikų stacionare dėl neteisėtų A. B. veiksmų, todėl iš kaltinamojo priteistinas ieškinys Kauno teritorinei ligonių kasai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo. Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigoti nuo 22 val. iki 7 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2013-04-21 iki 2013-04-23.
Iš A. B., o šiam neturtint pakankamai turto, iš jo įstatyminės atstovės D. B., nukentėjusiam R. V. priteisti 5000,00 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. B., o šiam neturint pakankamai turto, iš jo įstatyminės atstovės D. B. priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai 2128,39 Lt. žalai atlyginti.
Iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti kardomąsias priemones – atidavimą prižiūrėti įstatyminiam atstovui, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.