Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 55/09-6 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. spalio 19 d. atsakymą Nr. 2S-3371.

Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 28 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pirmą kartą buvo įrašytas į linkusių asmenų užpulti sąrašą, nes neva tuo metu gydytojui grasino. Paaiškino, kad niekada nieko nesa užpuolęs, neketino ir neketina to daryti. 2018 m. liepos mėnesį parašė Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui prašymą išbraukti jį iš linkusių užpulti asmenų sąrašo. Posėdžio metu ŠTI pareigūnas paprašė pratęsti įrašymą į linkusių užpulti asmenų sąrašą, nurodė, kad pareiškėjas turi 23 nuobaudas, iš kurių 3 kartus užpuolė pareigūnus. Pareiškėjas nurodo paaiškinęs, kad tiek nuobaudų neturi ir nieko nepuolė, vienintelis kartas, kurį traktuoja kaip puolimą, buvo 2017 m. ir dėl to buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų sąrašą. Teigia, kad per paskutinius metus niekam negrasino, nieko neužpuolė ir neketino to daryti. Psichologinė tarnyba yra nurodžiusi, kad jis yra autoagresyvus, dėl to yra įrašytas į asmenų, linkusių save žalotis ar žudytis, sąrašą. Pareiškėjas nurodo, kad jo elgesys, jam paskirtos nuobaudos yra niekaip nesusiję su tuo, dėl ko asmenys įrašomi į linkusių užpulti asmenų sąrašą. Pareiškėjas nurodo, kad nemato teisinio pagrindo, kodėl jis ir toliau turi būti įrašytas į linkusių užpulti asmenų sąrašą, tai jį neigiamai veikia, dėl buvimo šiame sąraše jis negali dirbti ar parvykti į namus, nuolat reikia vaikščioti užsidėjus kortelę su atitinkama atžyma. Teigia, kad teisės aktai numato įrašymo į linkusių užpulti asmenų sąrašą asmenų, kurie „naudojo psichologinį spaudimą pareigūnui“, „iškeikė pareigūnus“, „užgauliojo“.

Pareiškėjas nurodo, kad jis už tą patį yra baudžiamas du kartus, t. y. 2017 m. gavus nuobaudą ir paskyrus jį į linkusių užpulti asmenų sąrašą, už tą patį veiksmą pratęsiamas įrašymas tame sąraše. Taip pat teigia, kad 2018 m. liepos 28 d. suėjo metai, kai jis buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų sąrašą, o skundžiamas direktoriaus įsakymas priimtas tik 2018 m. rugsėjo 5 d. Pagal įstatymus šis klausimas turėjo būti išspręstas per vieną mėnesį, to nepadarius, laikytina, kad skundžiamas ŠTI direktoriaus įsakymas yra neteisėtas.

Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 135-141 p. reglamentuotas Suimtųjų ir nuteistųjų įrašymas į linkusių užpulti įskaitą ir priežiūros ypatumai. 135 p. nurodoma, kad Suimtajam arba nuteistajam užpuolus laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitą nuteistąjį, suimtąjį ar kitus asmenis, bandžius, turint ketinimu tai padaryti arba grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, visa surinkta medžiaga apie įvykį teikiama svarstyti Drausmės komisijai. 2017 m. liepos 28 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 55/09-11 S. B. buvo įrašytas į linkusių užpulti įskaitą. Su šiuo įsakymu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai 2017 m. liepos 28 d. Pareiškėjas minėto įsakymo neskundžia, o kreipiasi į teismą su prašymu panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 55/09-6 „Dėl suimtojo S. B. buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“, kurio 1.1 punkte nurodyta, neišbraukti S. B. iš asmenų, linkusių užpulti įskaitos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 140 p. numatyta, kad Suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus.

2018 m. liepos 18 d. įstaigoje buvo gautas S. B. prašymas Nr. 72/01-3765 dėl jo išbraukimo iš linkusių užpulti asmenų sąrašo. 2018 m. rugpjūčio 24 d. įstaigoje įvyko Drausmės komisijos posėdis „Dėl suimtojo S. B. buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“. Posėdžio metu buvo išnagrinėta komisijai pateikta medžiaga: Kriminalinės žvalgybos ir Apsaugosi ir priežiūros skyrių, bei Psichologinės tarnybos pažymos. Nustatyta, kad Pareiškėjas bandė žudytis, jam taikoma sustiprinta priežiūra neribotam laikui, jis yra autoagresyvaus elgesio, linkęs pažeidinėti vidaus tvarką, konfliktuoti su įstaigos pareigūnais ir kitais asmenimis, metų laikotarpyje gavęs ne vieną nuobaudą. Komisijai išanalizavus pateiktą medžiagą ir nutarus, kad nėra pagrindo suimtąjį išbraukti iš linkusių užpulti asmenų įskaitos, įstaigos direktorius rezoliucija patvirtino Drausmės komisijos siūlymą ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 55/09-6 „Dėl suimtojo S. B. buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“ nurodė neišbraukti suimtojo S. B. iš asmenų linkusių užpulti įskaitos ir taikyti jam papildomus režimo reikalavimus: uždrausti dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų ir nesuteikti teisės išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, parvykti iš namų. Su minėtu įsakymu pareiškėjas S. B. buvo supažindintas 2018 m. rugsėjo 5 d., tačiau pasirašyti atsisakė.

Aiškindamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 140 p., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad joje numatytos informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Teismas yra nurodęs, jog aptariamoje teisės normoje nėra nurodyti nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio vertinimo kriterijai, todėl visais atvejais, vertinant aptarto pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų. Duomenų, kad pareiškėjo S. B. elgesys iš esmės pasikeitė, byloje nenustatyta, todėl nėra ir pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą – Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 55/09-6 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 2S-3371.

Atsakovas pažymėjo, kad įrašymas į linkusių užpulti asmenų įskaitą – tai ne drausminė, bet profilaktinė priemonė, užtikrinanti tiek pareigūnų, tiek nuteistųjų saugumą. Tokie pagrindai kaip nuolatinis pareiškėjo konfliktiškas elgesys bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas, konfliktai su administracijos pareigūnais, agresyvus elgesys, rodo jo charakterio savybes bei duoda pagrindą išvadai, kad jis gali užpulti pareigūnus.?

Atsakovas mano, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija buvo šališka, siekė susidoroti su pareiškėju, todėl pareiškėjo teiginiai, kuriais jis reiškia savo subjektyvią, jokiais įrodymais nepagrįstą ir neįrodytą nuomonę yra atmestini. O Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-09-05 įsakymas Nr. 55/09-6 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-10-19 nutarimas Nr. 2S-337 teisėti ir pagrįsti teisės aktais bei byloje surinkta medžiaga.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 6 d. skundas dėl įrašymo į linkusių užpulti asmenų įskaitą pagrįstumo. Išnagrinėjus visą su skundu surinktą dokumentinę medžiagą nustatyta, kad nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių, kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises ar kad Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 55/09-06 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjo S. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatorius direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 55/09-06 teisėtumo bei pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. B. 2018 m. liepos 18 d. kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymu išbraukti jį iš asmenų, linkusių užpulti, sąrašo (b. l. 57). 2018 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių TI Drausmės komisija posėdžio metu nutarė siūlyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui neišbraukti suimtojo S. B. iš asmenų, linkusių užpulti, įskaitos (b. l. 55-56). ŠTI direktorius rezoliucija pritarė Drausmės komisijos siūlymui ir 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 55/09-6 „Dėl suimtojo S. B. buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“ nurodė neišbraukti suimtojo S. B. iš asmenų linkusių užpulti įskaitos ir taikyti jam papildomus režimo reikalavimus: uždrausti dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų ir nesuteikti teisės išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, parvykti iš namų. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 2S-3371 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir nurodė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Šiaulių TI direktoriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjas paliktas nuteistųjų linkusių užpulti įskaitoje.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Tuo tarpu laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija).

Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1 ir 2 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: 1) laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos; 2) vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Remiantis šio straipsnio 3 d., nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Instrukcijos 135 punkte nustatyta, kad suimtajam arba nuteistajam užpuolus laisvės atėmimo vietos darbuotojus, kitą nuteistąjį, suimtąjį ar kitus asmenis, bandžius, turint ketinimų tai padaryti arba grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš šiuos asmenis, visa surinkta medžiaga apie įvykį teikiama svarstyti Drausmės komisijai. Jei šį sprendimą įsakymu patvirtina laisvės atėmimo vietos direktorius, suimtasis arba nuteistasis pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais. Instrukcijos 139 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, linkusiems užpulti, taikomi šie papildomi režimo reikalavimai: 1) gali būti nesuteikiama teisė išvykti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų, parvykti į namus; 2) draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už laisvės atėmimo vietos teritorijos ribų; 3) įpareigojimas ant viršutinių drabužių privalomai nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir rudos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistajam, laikomam Šiaulių TI, tenka pareiga laikytis nustatytos tvarkos bei vykdyti įstaigos administracijos reikalavimus. Jeigu nuteistasis šių įpareigojimų nesilaiko, o be to, atlieka veiksmus, kurie gali kelti ar kelia pavojų įstaigos administracijai ar kitiems nuteistiesiems, svarstomas klausimas dėl nuteistojo įrašymo į linkusių užpulti įskaitą. Asmuo įrašomas į linkusių užpulti asmenų įskaitą jeigu drausmės komisija nutaria įrašyti asmenį į linkusių užpulti įskaitą, o šis sprendimas patvirtinamas laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 28 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 55/09-11 buvo įrašytas į linkusių užpulti asmenų įskaitą.

Instrukcijos 140 punkte numatyta, jog suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pateikia pažymą, Psichologinės tarnybos specialistas – charakteristiką, Drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, parengusi įsakymo dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos projektą, Drausmės komisija jį pateikia pasirašyti laisvės atėmimo vietos direktoriui. Tarnybinis pranešimas, išrašas iš posėdžio protokolo ir išrašas iš direktoriaus įsakymo (arba įsakymo ir protokolo kopijos) saugomos suimtojo arba nuteistojo asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo arba nuteistojo išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos pasirašytinai supažindinami suimtieji ir nuteistieji, išbraukti iš įskaitos. Drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame laisvės atėmimo vietos direktorius rezoliucijoje pažymi, ar sutinka su Drausmės komisijos sprendimu (Instrukcijos 141 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindama minėtą teisės normą pirmiausia pažymėjo, kad joje numatytos informacijos apie nuteistojo polinkį užpulti vertinimas yra retrospektyvus, t. y. visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie buvusį suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be kita ko, tai reiškia, kad nustatant tokį polinkį nėra būtina remtis konkrečiais užpuolimo faktais. Tam, kad nurodytoje įskaitoje įrašytas asmuo būtų iš jos išbrauktas, pakanka nustatyti, jog šio asmens elgesys pasikeitė taip, kad būtų galima spręsti apie jo atsisakymą sumanymo užpulti. Ir priešingai, kai duomenų apie tokį nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio pakeitimą nėra, tai gali būti pakankamu pagrindu šį asmenį palikti nurodytoje įskaitoje. Teismas yra nurodęs, jog aptariamoje teisės normoje nėra nurodyti nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio vertinimo kriterijai, todėl visais atvejais, vertinant aptarto pobūdžio informaciją, turi būti laikomasi protingumo bei proporcingumo kriterijų (2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-916/2011; dėl įrašymo į linkusių pabėgti asmenų įskaitą žr. 2011 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1611/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1600/2010).

Taigi Instrukcija nenumato, kokie faktiniai duomenys turi būti pateikti Drausmės komisijai bei kokie turi būti nuteistojo ar suimtojo asmens elgesio vertinimo kriterijai, sprendžiant jo įrašymo į linkusių užpulti įskaitą tikslingumo klausimą, tačiau, akivaizdu, jog Drausmės komisija turėjo vertinti duomenis, kad įrašytas į įskaitą pareiškėjas atsisakė sumanymo užpulti ar neatsisakė, turėjo būti pateiktas Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno pažyma, Psichologinės tarnybos specialisto pateikta charakteristika ir jos turėjo būti vertinamos Drausmės komisijos posėdyje dėl tolesnio pareiškėjo palikimo įskaitoje tikslingumo.

Byloje pateikta Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažyma dėl suimtojo S. B. (b. l. 61), Psichologinės tarnybos Drausmės komisijai pateikta suimtojo S. B. 2018 m. rugpjūčio 8 d. charakteristika Nr. 66/12-240 (b. l. 60), Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistės L. G. 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinis pranešimas „Dėl suimtojo buvimo linkusių užpulti įskaitoje tikslingumo“ Nr. 60/09-28816 (b. l. 58-59). Šiame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad dėl pareiškėjo elgesio yra užfiksuoti 23 drausmės pažeidimai, trys iš jų – smurto naudojimas prieš kitus asmenis, skirtos 23 nuobaudos. Nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas išplūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti, apipilti verdančiu vandeniu, nevykdė reikalavimo nusiraminti. 2017 m. rugsėjo 20 d. užfiksuotas kitas smurto atvejis, kai pareiškėjas pokalbio metu elgėsi nepagarbiai, užsikėlė vieną koją ant kėdės, bendravo nemandagiai, grasino susidorojimu laisvėje. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atsižvelgiant į turimą informaciją (po įrašymo į linkusių užpulti asmenų įskaitą S. B. ir toliau grasino pareigūnams fiziniu susidorojimu, konfliktavo su įstaigos administracija), apsaugos ir priežiūros skyrius neturi pagrindo teigti, taip pat neturi jokių kitų duomenų, kad S. B. atsisakė sumanymo užpulti pataisos įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis.

Teismas nagrinėjamos bylos duomenų pagrindu pripažįsta, kad pareiškėjo elgesys, apsvarstytas 2018 m. rugpjūčio 23 d. Drausmės komisijos posėdyje, bei patvirtintas kitais į bylą pateiktais dokumentais, sudarė pagrindą neišbraukto jo iš asmenų, linkusių užpulti, įskaitos. Iš Nuobaudų ir paskatinimų registro išrašo (b. l. 62) matosi, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti drausmę ir nustatytą dienotvarkę, dėl ko jam skiriamos nuobaudos ir draudimai, o šie faktai neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys gali būti agresyvus tiek savo paties, tiek aplinkinių atžvilgiu. Taigi, teismo nuomone, Šiaulių TI pareigūnai šiuo atveju veikė įstatymo nustatyta tvarka, jų veiksmai, atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes, buvo teisiškai pagrįsti, įrodymų, kad pareiškėjas buvo žeminamas, iš jo tyčiojamasi, byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas jo įrašymo į asmenų, linkusių užpulti įskaitą, Kalėjimų departamento direktoriui neskundė.

Pareiškėjas, ginčydamas ŠTI direktoriaus įsakymą, taip pat nurodė, kad jis turėtų būti panaikintas, kadangi į linkusių užpulti asmenų įskaitą jis buvo įrašytas 2017 m. liepos 28 d., o įsakymas neišbraukti jo iš įskaitos priimtas tik 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko.

Instrukcijoje nustatyta, kad suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus. Pažymėtina, kad instrukcijoje nėra nustatyta termino, per kurį toks prašymas turi būti išnagrinėtas. Visgi, teismas pažymi, kad Drausmės komisijos posėdis įvyko 2018 m. rugpjūčio 23 d., įstaigos vadovas rezoliucija 2018 m. rugpjūčio 24 d. (nepraėjus pareiškėjo nurodomam mėnesio terminui) pritarė komisijos siūlymui pareiškėjo neišbraukti iš linkusių užpulti asmenų įskaitos. Instrukcijos 141 punkte nurodyta, kad Drausmės komisijai nutarus, kad suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame laisvės atėmimo vietos direktorius rezoliucijoje pažymi, ar sutinka su Drausmės komisijos sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 55/09-06 yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus, kad Šiaulių tardymo izoliatorius direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 55/09-06 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 2S-3371.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.