Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. mušdama nežymiai sužalojo mažametį šeimos narį, o būtent:

ji, 2016-11-09 apie 17.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, būdama neblaivi (nustatytas 2,15 prom., girtumas ), ranka vieną kartą trenkė nepilnametei dukrai E. M., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, padarydama minkštų odinių patinimą nosies srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. M. prisipažino kalta ir nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad tą dieną ji buvo išgėrusi, buvo virtuvėje, o mergaitė kambaryje, žiūrėjo televizorių. Buvo sužinojusi, kad ji rūko, todėl pasinaudojusi tuo, kad tėtis su vyresne dukra buvo išėję, norėjo su dukra pakalbėti. Dukra pradėjo atsikalbinėti, toliau žiūrėjo televizorių. Ji (kaltinamoji) užsiplieskė, priėjo prie jos, pradėjo aiškinti, ar ji supranta savo elgesį, o dukra pasakė, kad ji girta ir kad nelįstų. Tada ji (kaltinamoji) pastūmė dukrą su ranka, ji atsirėmė į pagalvę, ir kadangi kaltinamoji buvo girta, susvyravo ir su riešu užkabino dukrai nosį. Dukra išbėgo į kitą kambarį, o ji nuėjo į virtuvę, užsirūkė. Tada grįžo tėtis su vyresne dukra, iškvietė socialinę darbuotoją, policiją. Paaiškino, kad šiuo metu jų santykiai su dukra geri, susitaikė jau kitą dieną, ji rūpinasi dukra, tikrina pamokas, ji ketina eiti koduotis nuo alkoholio, nes turi problemų, pastaruoju metu dažnai vartojo alkoholį. Taip pat paaiškino, kad nedirba jau pusę metų, šiuo metu sumokėti civilinio ieškinio negali, jai finansiškai padeda sugyventinis, bet planuoja įsidarbinti, yra pateikusi dokumentus įsidarbinimui, tačiau šiuo metu dar nedirba, nes tas darbas sezoninis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu nepilnametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą J. K. paaiškino, kad tą dieną su vyresne dukra buvo poliklinikoje, pas psichologę, po to užsuko pas socialinę darbuotoją. Kai grįžo namo, dukra išbėgo, pradėjo rėkti, rodyti nosį, D. sėdėjo virtuvėje ir tylėjo. Dukra E. sakė, kad mama trenkė į nosį, vyresnioji dukra parašė žinutę socialinei darbuotojai, iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat paaiškino, kad po to, kai kitą dieną grįžo iš darbo, nematė, kad tarp kaltinamosios ir dukros būtų priešiškumas, šiuo metu D. stengiasi, padeda šeimai, tvarko, rūpinasi, jai reikia pagalbos gydytis nuo alkoholizmo, jis vienas išlaiko šeimą, tai jam sunku. Mano, kad kaltinamoji dar gali pasikeisti.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. apie 17.00 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su dukra E. M.. Kita dukra G. su savo tėvu, jos sugyventiniu J. buvo išėję pas gydytoją. Ji buvo truputį išgėrusi, tvarkėsi virtuvėje, E. žiūrėjo televizorių svetainėje. Kadangi pastaruoju metu girdėjo iš kitų žmonių, jog E. bandė rūkyti, nusprendė su ja apie tai pasikalbėti. Ji paklausė E., ką ji gali paaiškinti dėl rūkymo, dėl to E. susinervino, pradėjo atsikalbinėti ir išėjo į savo kambarį, atsigulė ant savo lovos. Ji užėjo jai iš paskos ir toliau aiškinosi, E. pašoko nuo lovos, todėl ji ją ranka pastūmė ir dukra atsisėdo ant lovos, atsirėmusi ant pagalvės pusiau sėdint, pradėjo toliau atsikalbinėti, kelti balsą, provokuoti, tada ji iš pykčio ta pačia ranka užkabino ranka jai per nosį, trenkti nenorėjo, fizinio skausmo sukelti nenorėjo, norėjo tik pamokit, kad nekeltų balso ir gavosi, kad „pravažiavo“ dukrai ranka per nosį. Buvo emociškai susijaudinusi ir neapskaičiavo savo jėgos, todėl gavosi kad jai trenkė. E. pašoko nuo lovos, greičiausiai jai suskaudėjo, nes ji pradėjo šaukti, kad ji jai sulaužė nosį, nors žino, jog smūgis ranka nebuvo toks stiprus, kad sulaužytų dukrai nosį. Tada, kad nesivelti į didesnį konfliktą, ji nusprendė išeiti iš namų, kaip mokino jų socialinė darbuotoja J. K.. Jų šeima yra įtraukta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą dėl to, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu ir anksčiau jau turėjo konfliktą su kita dukra G., tada jai buvo surašytas administracinis teisęs pažeidimo protokolas. Todėl kai šį kartą vėl įvyko konfliktas su E., ji nusprendė kuriam laikui išeiti iš namų. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus. Kai grįžo nusipirkusi alaus, išgėrė, kad apsiraminti, buvo virtuvėje, vaikai buvo kitame kambaryje, po kelių minučių atvažiavo policija su soc. darbuotoja Jelena. Policijos pareigūnai nustatė jos girtumo laipsnį, nustatė, jog ji yra rami, todėl į policijos komisariatą jos neišvežė, paliko namuose, o vaikus paliko vyro J. priežiūrai. Anksčiau ji gydėsi nuo alkoholizmo Vilniaus Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje Parko g. 21, Vilniuje bei Vilniaus priklausomybės ligoninėje Gerosios Vilties g., Vilniuje. Šiuo metu niekur nedirba, ieško darbo, jų šeimą išlaiko tik vyras J.. Ji tam, kad pataisyti situaciją, apie pusę metų lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Dėl to, kad sukėlė dukrai fizinį skausmą labai gailisi. Trenkė jai per nosį, bet negalvojo, kad dukrai skaudės ir tai sukels tokias pasekmes, tiesiog norėjo ją pamokinti, kad ji jos nesiklauso, ir neapskaičiavo savo jėgos. Šiuo metu niekur nedirba, nes negali susirasti darbo, darbo biržoje neregistruota, nes ją siuntė į kursus, tačiau ji nevažiavo, nes norėjo gydytis nuo alkoholizmo, ir todėl ją išregistravo iš darbo biržos, todėl sumokėti ligonių kasoms E. gydymo išlaidas atsisako, nes neturi pinigų (b. l. 65-66, 74-75).

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su tėvu J. K., motina D. M. ir seserimi G. M.. Tėvas dirba, sesuo mokosi 9 klasėje, motina niekur nedirba, dažnai vartoja alkoholį. 2016 m. lapkričio 9 d. apie 17 val. ji buvo namuose viena, nes tėvas su seserimi išvažiavo. Tuomet namo atėjo mama D., kuri buvo neblaivi. Motina nuėjo į virtuvę, atidarė šaldytuvą ir pradėjo viską iš eilės valgyti. Ji dėl to supyko, nes bijojo, jog maisto daugiau niekam neliks. Jų šeimos finansinė padėtis yra sunki, nes dirba tik tėvas ir maisto jie turi nedaug. Motina labai retai gamina valgyti, beveik neperka produktų. Todėl ji pradėjo priekaištauti dėl to, kad ji valgo visą maistą, pasakė, jog ji turėtų pavalgyti ten, kur buvo prieš tai ir gėrė. Motina pradėjo atsikalbinėti, tokiu būdu tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada ji nuėjo iš virtuvės į svetainę, atsigulė į lovą ir įjungė televizorių. Po to į svetainę atėjo motina, priėjo prie jos ir pradėjo jai priekaištauti, o ji atsikalbinėjo, žodinis konfliktas tęsėsi. Motinai nepatiko, kad ji atsikalbinėja, ir pasakė, kad nepabijos trenkti. Ji buvo emociškai susijaudinusi ir pasakė motinai, kad tegul trenkia. Ir tada motina rankos delnu trenkė jai į veidą ir pataikė į nosį. Ji iš karto pajuto fizinį skausmą, bet skausmas greit liovėsi ir jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Motina niekaip į tai nesureagavo. Kraujas jai iš nosies lašėjo ant grindų, bet ji nenorėjo jo valyti, nes norėjo, kad tai pamatytų tėvas. Bet motina nuvalė kraują, tada ji paėmė tas servetėles, kurios susitepė krauju. Kai atvažiavo tėvas, ji jam pasakė, kas motina trenkė jai ir parodė kruvinas servetėles. Tada tėvas šnekėjo su motina kitame kambaryje, o sesuo iškvietė socialinę darbuotoją, kuri neužilgo atvažiavo su policija. Motina dažnai vartoja alkoholį, kartais geria kažkur kitur, kartais geria ir namuose prie jų, kiek matė, ji gėrė alų. Būdama neblaivi, motina tampa irzli, pradeda prie visų kabinėtis žodžiais. Pagrinde jas prižiūri ir rūpinasi tėvas, jis drausmina motiną, užstoja jas su seserimi. Tėvas alkoholio nevartoja, prieš jas nesmurtauja. Iki šio įvykio motina prieš ją fizinio smurto nenaudojo, taip pat nematė, kad ji smurtautų prieš seserį, buvo tik žodiniai konfliktai (b. l. 11-12).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, jog 2016 m. lapkričio 9 d. apie 17.30 val., ji gavo G. M. rašytą SMS žinutę, kurioje ji prašė jai paskambinti. Ši mergaitė gyvena šeimoje, kuri nuo 2014 metų buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Ji iškarto paskambino mergaitei. Telefonu ji pasakė, kad mama D. M. yra išgėrusi ir trenkė jos seseriai E.. Ji apie tai iškarto pranešė telefonu 112, ir su savo automobiliu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur gyvena šita šeima. Nuvykusi, sulaukė policijos pareigūnų ir visi kartu užėjo į butą. Užėjus į vidų, E. M. pasakė, jog su motina buvo konfliktas, kurio metu motina trenkė jai į nosį, kiek kartų buvo suduota nepasakė. D. M. neigė mušusi dukrą, tada E. iš savo kambario rankose atsinešė kruvinas servetėles ir pasakė, kad ji meluoja ir pati virtuvėje nuo grindų išvalė kraujo dėmes. Būnant virtuvėje, kraujo dėmių nematė. Ant E. veido sumušimo žymių nesimatė, ant nosies kraujo taip pat nesimatė. Paklausus, ar jai kur nors skauda, ar reikalinga pagalba, ji nieko neatsakė, nuo greitosios medicinos pagalbos taip pat atsisakė. D. visą laiką neigė mušusi dukrą, sakydama, kad tai buvo tik paprastas konfliktas, nes su paaugliais sunku susitvarkyti. Policijos pareigūnai D. M. nustatė 2,15 prom. girtumą. Tuo metu namuose buvęs mergaičių tėvas J. K. buvo blaivus. Kur jis buvo konflikto metu, jo neklausė. Į policijos komisariatą niekas atvesdintas nebuvo. Vaikai buvo palikti tėvo priežiūrai. Nuo to laiko, kai dirba su šia šeima, gali pasakyti, jog D. M. yra linkusi vartoti alkoholį, kartais nenakvoja namuose, lankosi pas asocialius asmenis, su jais girtauja, tuo tarpu tėvas J. K. alkoholiu nepiktnaudžiauja (b. l. 17-18).

Apklaustas liudytojas J. K. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su sugyventine D. M. ir jų dviem dukrom G. ir E.. 2016 m. lapkričio 9 d. apie 15 val. išėjo pas gydytoją su vyresniąja dukra G. M., buvo poliklinikoje pora valandų, grįžo apie 17.30 val., namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namuose jį pasitiko jaunesnioji dukra E. M. ir paaiškino, jog apie 17 val. žodžiais susikonfliktavo su motina ir to žodinio konflikto metu motina vieną kartą ranka trenkė jai į veidą. Taip pat E. pasakė, jog po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas ir parodė kraujuotas servetėles. Jis iš karto pasakė G., kad ji paskambintų jų socialinei darbuotojai, o pats nuėjo į kitą kambarį, kur su alaus buteliu neblaivi sėdėjo D., ir pradėjo jai priekaištauti, kad ji trenkė dukrai. D. atsakė, jog trenkė E. už tai, jog dukra jos neklausė, todėl norėjo dukrą paauklėti. Neužilgo atvažiavo socialinė darbuotoja J. K. kartu su policija, kuriems kartu su dukra jis paaiškino situaciją. Pareigūnai nustatė D. girtumą. Po to, kai socialinė darbuotoja ir policijos pareigūnai išvyko, D. taip pat apsirengė ir išėjo iš namų, pabėgo nepasiėmusi jokių savo daiktų, tik mobilų telefoną, ir iki 2016 m. lapkričio 16 d. negrįžo, kur ji gali būti šiuo metu, nežino, į jo telefoninius skambučius ji neatsako, su dukromis taip pat po įvykio iki tol nebendravo. 2016 m. lapkričio 11 d. kartu su E. jis nuėjo pas šeimos gydytoją, kur ją apžiūrėjo ir nustatė nosies sumušimą. Šiuo metu D. niekur nedirba, gauna pašalpą, tačiau jokių pinigų nei jam, nei dukrom neduoda, kadangi visą išleidžia alkoholiui, šeimą išlaiko jis vienas. Papildomai parodė, kad nuo įvykio, kai sugyventinė D. M. trenkė jų dukrai E. į veidą, D. visiškai nepakeitė gyvenimo būdo, ji kaip ir anksčiau vartoja alkoholį kiekvieną dieną, visiškai nesirūpina dukromis, nepadeda ir nieko nedaro buityje. Santykiai su dukra E. labai įtempti, jos praktiškai nebendrauja, nes D. visiškai nesigaili dėl to, ką padarė, toliau girtuokliauja ir veda asocialų gyvenimo būdą, valkatauja. Kai sužinojo, jog jai gresia laisvės atėmimas, pradėjo jam sakyti, grasindama dukrai, kad „jai nebus čia gyvenimo“, ir panašiai. Visą pašalpą, kurią anksčiau gaudavo vaikams, prageria, niekur nedirba ir nenori įsidarbinti, pastoviai meluoja, jokių veiksmų pasitaisyti nesiima, todėl susitaikyti su ja nenori nei jis, nei dukra E.. Prašo bylą išsiųsti į teismą bei nubausti D. kuo griežčiau už tokį elgesį. Kol kas D. grasino E. tik žodžiais, bet jis tokio D. elgesio netoleruos, norėtų, kad D. nuo jų izoliuotų (b. l. 20-21, 25-27).

Teismo medicinos ekspertas, atlikęs medicininių dokumentų apžiūrą, pateikė išvadą, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas minkštų odinių patinimas, nosies srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. lapkričio 9 d. ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, pripažintinų įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2016 m. lapkričio 9 d. apie 17.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko konfliktas tarp kaltinamosios D. M. ir jos mažametės dukros E. M., kurio metu D. M., būdama neblaivi – nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, ranka vieną kartą trenkė savo dukrai mažametei E. M. į veidą, kas sukėlė minkštų odinių patinimą nosies srityje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia pačios kaltinamosios parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, be to, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat liudytojos J. K. parodymais, alkotesterio kvitu bei specialisto išvada apžiūros protokole. Taigi šie įrodymai patvirtina visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius – o būtent, kaltinamoji sudavė smūgį mažamečiui, kas nulėmė, jog mažametei E. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Be to, nustatyta ir tiesioginė tyčia – kaltinamoji suprato, kad atitinkami jos veiksmais gali sukelti pasekmes, ir to siekė, kadangi, kaip matyti iš jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad norėjo dukrą paauklėti, o J. K. parodė, kad po įvykio kaltinamoji jam nurodė, kad dukra jos neklausė, todėl norėjo dukrą paauklėti.

Todėl įvertinęs visumą minėtų aplinkybių ir argumentų, teismas sprendžia, kad D. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, nustatyta.

Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad D. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą asmens (savo mažametės dukros) sveikatai. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo neblaivi (nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, b. l. 78) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (tokia išvada išplaukia iš jos pačios parodymų teisiamojo posėdžio metu), spręstina, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Taip pat kaltinamoji prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad gailisi, todėl, be kita ko, esant duomenų, kad ji susitaikė su nukentėjusiąja (teisiamojo posėdžio metu J. K. paaiškino, kad jų santykiai dabar geri), spręstina, kad jos gailestis yra nuoširdus ir konstatuotina D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Be to, atsižvelgtina ir D. M. asmenybę – išsilavinimas vidurinis, šiuos metu nedirbanti, neteista (b. l. 94), administracine tvarka bausta (b. l. 89-93), konsultuota VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru; priklausomybės sindromas (b. l. 81-82), pagal 2016 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadą, nėra duomenų, jog D. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad ji buvo neblaivi (paprasto girtumo būsenoje); jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 84).

Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamoji nedirbanti, ji išlaikoma iš esmės dukrų tėvo J. K., kuris taip pat išlaiko ir jų dukras, taigi turtinė padėtis sunki, teismas sprendžia, kad netikslinga skirti kaltinamajai baudą. Be to, kaip minėta, kaltinamoji bausta administracine tvarka, taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 ir 2 dalis, t y. už tai, kad panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams (dukros G. M. atžvilgiu), vienas iš jų – už tai, kad būdama išgėrusi sudavė vieną kartą su ranka per užpakalį savo dukrai su tikslu paauklėti, kas leidžia vertinti, jog nagrinėjama veika nėra atsitiktinė. Todėl atsižvelgiant į tai, įvertinus, kad įstatymai numato galimybę atidėti tik laisvės atėmimo bausmę, o arešto bausmė negali būti atidėti, spręstina, kad D. M. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant, vertinus jau minėtas aplinkybes, mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

Skirtina bausmė, kadangi kaltinamoji prisipažino kalta ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, kaltinamoji neteista, iš jos bei nepilnametės nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą J. K. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo išvadai, jog kaltinamosios santykiai su dukromis yra susinormalizavę, kad kaltinamoji šiuo metu stengiasi nevartoti alkoholio, kadangi būtent tai lemia jos netinkamą elgesį, be to, iš kaltinamosios paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu galima daryti išvadą, jog ji pasiryžusi keisti savo elgesį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, gali būti pasiekti kaltinamajai bausmės vykdymą atidedant. Todėl spręstina, kad bausmės vykdymas D. M. atidėtinas minimaliam galimam terminui, t. y. vieneriems metams, nustatant jai įpareigojimus, kurie užtikrins, teismo nuomone, tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, o būtent, jai skirtini įpareigojimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose ir 69 straipsnyje bei 72² straipsnyje.

D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68-70) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 29,78 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios E. M. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 54-56).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamosios D. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 29,78 eurų turtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, skiriant jai baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 2 d. 3 p.), visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotai darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.); per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą – 29,78 eurus (BK 69 str.) ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 29,78 eurus (dvidešimt devynis eurus ir 78 centus) turtinės žalos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.