Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. N. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje O. D. (O. D.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 146 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnį – vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos taikymo“ (1995 m. gruodžio 21 d. įstatymas Nr. I-1153) 4 straipsnio 1 dalį, vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme su vieno trečdalio turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistais pasiųstas atlikti paskirtą bausmę.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. kovo 21 d. nutartimi, pritaikius 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymą Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė sumažinta iki dvejų metų laisvės atėmimo ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos taikymo“ (1995 m. gruodžio 21 d. įstatymas Nr. I-1153) 4 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis 1961 m. BK 45 straipsniu, 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda su vieno dešimtadalio turto konfiskavimu.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. spalio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta papildoma bausmė – vieno dešimtadalio turto konfiskavimas – panaikinta;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį – septynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme su 2 000 Lt vertės turto konfiskavimu ir 8 MGL (1 000 Lt) dydžio bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nustatytos veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 21 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas lygtinai neatlikus devynių mėnesių ir septynių dienų laisvės atėmimo bausmės;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu BK 178 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, iki 2011 m. vasario 1 d. atlyginti turtinę žalą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. D. 2019 m. balandžio 22 d., apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.59 promilės girtumo laipsnis), tyčia dešine ranka suspaudė motinai T. D. kaklą, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis O. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato. Psichiatrinėje ligoninėje negydytas, narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Jis gyvena su savo mama T. D. adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 22 d., apie 14.00 val., jis išėjo į parduotuvę „Norfa“ nusipirkti maisto produktų. Parduotuvėje nupirko maisto produktų, kokių tiksliai nepamena ir sau nusipirko 200 ml butelį degtinės „Bajorų“, o mamai nupirko butelį vyno „Kagor“. Prieš tai buvo išgėręs tik 100 ml degtinės, ne daugiau. Grįžęs su pirkiniais iš parduotuvės jis atsigulė pamiegoti. Atsikėlė apie 18.30 val. ir norėjo išgerti savo nusipirktą degtinę, tačiau mama jam neatidavė degtinės. T. D. sakė, kad jis ir taip išgėręs ir dar gerti nori. Jis mamai atsakė, kad tai jo degtinė ir jis nori ją atgauti. Tuomet T. D. ranka vieną kartą sudavė jam į petį. Jis supykęs, norėdamas patraukti mamą nuo savęs viena ranka suėmė jai už kaklo. Laikė paėmęs mamai už kaklo, tačiau tikrai jos nesmaugė. T. D. ant jo supyko ir paskambino policijai. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Šiaip su mama namuose retai pykstasi, smurto prieš mamą niekada nenaudojo. Norėtų su mama susitaikyti ir labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Pasielgė netinkamai, galėjo būti ramesnis, nors daugiau mama jį provokavo (b. l. 42, 46).

Nukentėjusioji T. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu nuolat gyvena jos vyro brolis J. D.. Dabar bute taip pat gyvena jos vyresnysis sūnus J. D. ir kažkur mėnesį laiko gyvena jaunesnysis sūnus O. D.. 2019 m. balandžio 22 d. jie visi buvo namuose. Dienos metu O. D. su J. D. „susipešė“ prie baro, esančio Stanevičiaus gatvėje. Kas tiksliai tarp jų įvyko, nesigilino. Jie abu girti grįžo namo ir toliau barėsi, vėliau J. D. kažkur išėjo, o O. D. nuėjo į parduotuvę. Ji abu sūnus visada tikrina ir tuomet, kai jie išeina iš namų ir tada, kai jie grįžta į namus. Jai nereikia, kad jie neštų į namus vogtus daiktus ir iš namų kažką išneštų. Ji sėdėjo svetainėje ir kartu su J. D. žiūrėjo televizorių, kai iš parduotuvės grįžo O. D., kuris pradėjo prie durų keiktis, liepė jį įleisti į namus. Ji O. D. pasakė, kad jis pasitrauktų nuo buto durų. Ji išėjo į laiptinę, pasižiūrėjo į O. D. pirkinių maišelį ir pamatė, kad jis atsinešė mažą degtinės buteliuką ir kažkokį vaisių vyną. Ji O. D. pasakė, kad su alkoholiu į namus neįleis, jam jau gana gerti šiandien, paėmė jo pirkinių maišelį ir nunešė pas kaimynę. Grįžusi namo ji įleido O. D. ir nuėjo į svetainę. Po kurio laiko O. D. atėjo į svetainę ir pradėjo jai priekaištauti, kad sutvarkytų jo brolį J. D., nes jie tarpusavyje nesutaria, barasi ir mušasi. Ji O. D. pasakė, kad, jeigu blaivūs jie sugeba susitarti, tai tegu girti patys ir aiškinasi savo santykius. Tada O. D. dešine ranka griebė jai už gerklės sakydamas „tuoj, b..., tave pasmaugsiu“, pradėjo ją smaugti. Ji kažkokiu būdu sugebėjo O. D. nuo savęs nustumti, išbėgo iš kambario, greitai uždarė duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė O. D. ir išvežė į komisariatą. Įvykio metu J. D. namie nebuvo. Smaugdamas O. D. jai sukėlė fizinį skausmą, ant kaklo matėsi paraudimai. Ar kreipsis į ekspertus, nežino, nes ją užrašė tik 2019 m. balandžio 30 d. Iki to laiko tikrai jokių žymių neliks. Į šeimos gydytoją nesikreipė ir nesikreips. Dėl šio įvykio O. D. jos neatsiprašė, tik paklausė, ar jį įleis į namus (b. l. 14).

Liudytojas J. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnėną O. D., sutinka duoti parodymus prieš jį. Prieš kelias dienas, tiksliai nepasakys kada, jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sėdėjo fotelyje dideliame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Tame pačiame kambaryje sėdėjo ir jo brolio žmona T. D.. Kelinta tai buvo valanda, nepasakys, bet į kambarį atėjo sūnėnas O. D. ir savo motinai ėmė sakyti, kad sutvarkytų jo brolį J. D.. T. D. O. D. atsakė, kad, kai yra blaivūs, tai gerai, o prisigėrę tegul patys ir aiškinasi. Tada O. D. viena ranka, nepamena kuria, stvėrė T. D. už gerklės ir pasakė „tuoj tave, b..., pasmaugsiu“. T. D. O. D. kažkaip nustūmė nuo savęs, prasmuko pro jį, uždarė duris ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai išvežė O. D. į komisariatą (b. l. 21).

Liudytojas E. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio mėnesio pabaigoje jis pagal iš anksto numatytą grafiką dirbo kartu su vyriausiąja patrule I. K.. Iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus jie gavo iškvietimą, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), puola neblaivus sūnus, griebė už gerklės. Atvykus į įvykio vietą namo laiptinės duris jiems atidarė vyresnio amžiaus moteris, kuri pasakė, kad ji kvietė policiją dėl savo sūnaus. Užėjus į butą, kaip vėliau nustatyta, pranešėja T. D. papasakojo, kad jos jaunesnysis sūnus O. D. po žodinio konflikto griebė ją už gerklės ir pradėjo smaugti. Pas moteriškę ant kaklo matėsi akivaizdūs paraudimai. Pasiūlius iškviesti medikus nukentėjusioji greitosios medicinos pagalbos paslaugų atsisakė. Konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad pranešėja neleido sūnui į namus atsinešti alkoholio. T. D. dar papasakojo, kad jaunesnysis sūnus O. D. pirmą kartą prieš ją smurtauja, nes dažniausi tai daro vyresnysis sūnus. Pasiteiravus pranešėjos sūnaus, kas atsitiko, jis atsakė, kad nieko nebuvo ir motina viską išsigalvoja. Pagal smurto artimoje aplinkoje faktą O. D. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą (b. l. 23).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. T. 2019 m. balandžio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad T. D. pareiškė, jog sūnus O. D. prieš ją smurtavo, rankomis sugriebė už kaklo, smaugė, taip jai sukėlė fizinį skausmą. T. D. prašė dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklausta pareiškėja T. D. parodė, kad 2019 m. balandžio 22 d., apie 19.30 val., namuose kilusio konflikto dėl jos sūnaus O. D. išgėrinėjimo metu pastarasis prieš ją smurtavo, rankomis sugriebė už kaklo, smaugė, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Ant kaklo matėsi paraudimas. Medicininės pagalbos nereikia. Anksčiau O. D. prieš ją nėra smurtavęs. Konflikto metu namuose taip pat buvo jos vyro brolis J. D.. Konflikto metu ji buvo blaiva, o O. D. išgėręs. Jai padaryta moralinė, fizinė žala, tačiau civilinio ieškinio atsisako (b. l. 1-4).

Iš T. D. 2019 m. balandžio 22 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. balandžio 22 d. 19.30 val. jos sūnus O. D. išėjo iš namų į krautuvę, atnešė degtinės. Ji patikrino ir nenorėjo O. D. įleisti į butą. O. D. įsibrovė be leidimo ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, paėmė už kaklo ir spaudė, ji jautė fizinį skausmą. O. D. geria, neduoda ramybės, namuose nepageidaujamas, gąsdino, kad sudegins namus (b. l. 9).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 22 d. 19.00 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas T. D. pranešimas, jog namuose puola neblaivus sūnus, griebė už gerklės (b. l. 24).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. A. 2019 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateiktų keturių pagalbos skambučių garso įrašų fragmentai. Garso įraše, pavadinimu „download_10.102.186.21_2019-04-22_19-00-32_25.02, 37064539676“ girdima, kaip T. D. pranešė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus, sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, prie jos kabinasi, paėmė už gerklės (b. l. 27).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. balandžio 22 d. 20.38 val. O. D. buvo nustatytas 1.59 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

O. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra, be kita ko, kartu su juo gyvenantys tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo O. D. kaltė 2019 m. balandžio 22 d., apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būnant apsvaigusiu nuo alkoholio (kai nustatytas 1.59 promilės girtumo laipsnis), tyčia dešine ranka suspaudus motinai T. D. kaklą, taip jai sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Kaltinamasis O. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis viena ranka suėmė T. D. už kaklo (b. l. 42, 46). Pateikta O. D. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusiosios T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio metu O. D. dešine ranka griebė jai už gerklės (b. l. 14). Pažymėtina tai, kad apie O. D. smurtinį elgesį T. D. nurodė dar pranešime Bendrajam pagalbos centrui. Tai rodo Policijos registruojamų įvykių registro duomenų (b. l. 24) ir tyrėjos D. A. apžiūros protokolo (b. l. 27) sugretinimas. Taip pat apie O. D. smurtinį elgesį T. D. nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tai išplaukia iš vyriausiojo patrulio E. T. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 1-4) ir jo kaip liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 23). Pagaliau, apie O. D. smurtinį elgesį T. D. nurodė savo pareiškime (b. l. 9). Pateiktos T. D. pozicijos patikimumu leidžia įsitikinti ne vien tik jos nuoseklumas, bet ir atitikimas liudytojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, atskleidžiantiems, kad O. D. viena ranka stvėrė T. D. už gerklės (b. l. 21). Nors kaltinamasis O. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neigė smaugęs T. D. (b. l. 42, 46), tačiau tai prieštarauja nukentėjusiosios T. D. ikiteisminio tyrimo metu parodytai priešingai aplinkybei, papildomai pažymint, kad ant jos kaklo matėsi paraudimai (b. l. 14). Būtent tai pastebėjo ir į įvykio vietą atvykęs vyriausiasis patrulis E. T., apie ką leidžia spręsti jo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 1-4) bei liudytojo E. T. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 23) turinys. Neabejotina, kad dešine ranka suspaudęs motinai T. D. kaklą, dėl ko netgi atsirado paraudimai, O. D. jai sukėlė fizinį skausmą. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji T. D. apie O. D. smurtavimu sukeltą fizinį skausmą nurodė tiek į įvykio vietą atvykusiam vyriausiajam patruliui E. T., kuris tai užfiksavo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 1-4), tiek savo pareiškime (b. l. 9), tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 14), taigi, dėl to taip pat buvo nuosekli. Nors kaltinamasis O. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo smurtinio elgesio priežastį aiškino tuo, kad T. D. vieną kartą ranka sudavė jam į petį ir jis norėjo ją patraukti nuo savęs (b. l. 42, 46), tačiau tokia O. D. pozicija prieštarauja nukentėjusiosios T. D. ir liudytojo J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kurie vienodai nurodė, kad O. D. smurtą T. D. atžvilgiu panaudojo netrukus po išsakytų priekaištų dėl brolio J. D. elgesio ir iš jos sulaukto nepriimtino atsakymo (b. l. 14, 21). Todėl O. D. iškelta būtinosios ginties versija atmestina kaip nepagrįsta. Bylos medžiaga atskleidžia, kad įvykio metu O. D. gyveno kartu su motina T. D.. Be kitų įrodymų tai patvirtina paties kaltinamojo O. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 42, 46). Todėl pripažintina, kad O. D. smurtaudamas fizinį skausmą sukėlė savo šeimos narei T. D.. Neabejotina, kad dešine ranka suspaudęs savo šeimos narei – motinai T. D. kaklą, dėl ko netgi atsirado paraudimai, kaltinamasis O. D. suvokė prieš ją smurtaująs, numatė, kad dėl to T. D. patirs fizinį skausmą ir norėjo taip veikti, todėl nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Pagaliau, kaltinamojo O. D. apsvaigimą nuo alkoholio objektyviai pagrindžia alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad neužilgo po įvykio jam buvo nustatytas 1.59 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 33).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo O. D. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. D. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 60-61, 62).

Dėl O. D. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę O. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – O. D. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, dešine ranka suspaudęs kaklą sukėlė fizinį skausmą savo senyvo amžiaus motinai, smurtas pasireiškė artimoje aplinkoje, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, visumoje padaryto nusikaltimo pavojingumas atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, žodinio konflikto metu pasirinkus netinkamą elgesio variantą, kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, nusikalstama veika žala nepadaryta (civilinių ieškinių nepareikšta). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į O. D. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 57, 58-59), per pastaruosius vienerius metus šešis kartus baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto, sumokėjo tik vieną iš paskirtų baudų (b. l. 54-56), teistas penkis kartus, be kita ko, už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (plėšimą), taip pat jam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau O. D. teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir vėl nusikalsdavo (b. l. 50-53), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Visa tai rodo O. D. polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, atspindi besiformuojančias jo antivisuomenines nuostatas ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti ne vien tik kaip konfliktinėje situacijoje pasirinktą netinkamą elgesio variantą, kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, bet ir kaip nulemtą jo netinkamo požiūrio į visuomenėje puoselėjamas vertybes. O. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu O. D. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis vidurkį, įpareigojant nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 6 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismo vertinimu, pagal O. D. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.

O. D. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas O. D. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 22 d. 19.40 val. (b. l. 35) iki 2019 m. balandžio 23 d. 12.26 val. (b. l. 36) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

O. D. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, esantis voke prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

O. D. (O. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, O. D. (O. D.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti O. D. (O. D.) laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 22 d. 19.40 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 12.26 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

O. D. (O. D.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, esantį voke prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.