Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. K. ir Ž. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys – I. B., V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Remiantis byloje pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) yra mažamečio sūnaus I. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Atsakovai 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namus su prašymu dėl laikinojo atsakovės E. K. ir mažamečio I. M. apnakvindinimo šiuose namuose dėl socialinių, tėvystės, vaiko priežiūros, kasdienių buities ir šeimos biudžeto planavimo įgūdžių stokos, dėl kurios šeima negeba savarankiškai gyventi ir palaikyti ryšių su visuomene. Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu atsakovams ir jų sūnui nutarta teikti laikino apnakvindinimo paslaugą Molėtų savarankiško gyvenimo namų krizių centre nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. kovo 21 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 26 d. įsakymu atsakovas Ž. M. ir jo šeimos nariai - atsakovė E. K. ir mažametis I. M., šešiems mėnesiams apgyvendinti Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 21 d. Ieškovas 2019 m. balandžio 25 d. gavo pranešimą, kad atsakovas naudoja psichologinį smurtą prieš atsakovę E. K., kai jam trūksta cigarečių, reikalauja duoti pinigų. Ieškovo atstovai 2019 m. balandžio 25 d. atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą ir užpildė anketą Nr. 8GL-(8.8.9.)-526, kurioje užfiksavo, kad atsakovas prieš atsakovę naudoja psichologinį smurtą, kad atsakovai, gyvendami Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose, ne visada laikosi šio centro vidaus tvarkos taisyklių (nesilaiko dienos/nakties rėžimo, naudoja vienas kito atžvilgiu psichologinį smurtą), atsakovams itin trūksta socialinių gebėjimų, įgūdžių tinkamai rūpintis sūnumi, taip pat reikalinga kitų asmenų pagalba, tvarkant piniginius reikalus. Vaikui I. M. buvo nustatytas pirmas vaikui grėsmės lygis. Šeimai paskirtas atvejo vadybininkas. 2019 m. gegužės 9 d. įvyko atvejo vadybos posėdis pagalbos plano sudarymui, kurio metu nustatyta, kad atsakovas naudoja psichologinį smurtą prieš atsakovę ir abiem tėvams trūksta socialinių įgūdžių rūpintis vaiku, atsakovas nepakenčia verkiančio vaiko ir tuo metu išeina iš kambario, šeimai sudėtinga rūpintis vaiku, reikalinga nuolatinė priežiūra, pagalba, kontrolė, abu tėvai priklausomi nuo tabako, pirmiausiai tenkina savo poreikius, pamiršdami vaiką, daugiau laiko praleidžia prie telefono ir kompiuterio, negu su vaiku, dažnai kyla konfliktinės situacijos tarp abiejų tėvų. Atsakovė 2019 m. gegužės 16 d. pranešė socialinei darbuotojai, kad atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš savo sūnų I. M.. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. 2019 m. gegužės 17 d. atsakovui paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nesilankyti Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų Krizių centro skyriuje, nebendrauti, neieškoti ryšių su E. K.. Dėl šių aplinkybių atsakovui 2019 m. gegužės 17 d. buvo nutrauktos paslaugos Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose, o atsakovė su sūnumi palikti gyventi Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose kaip asmenys, patyrę šeimos krizę. Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai 2019 m. gegužės 21 d. antrą kartą atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą ir užpildė anketą Nr. 8GL-717, kurioje užfiksavo, kad atsakovas psichologiškai ir fiziškai smurtavo prieš vaiką, šaukė ant vaiko, buvo jį prispaudęs prie turėklo, keisdamas sauskelnes, nesusivaldė ir tyčia užlaužė kojytę. I. M. 2019 m. gegužės 18-21 d. buvo hospilizuotas vaikų ligoninėje. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovui užeina pykčio priepuoliai, kurių metu jis nekontroliuoja savo emocijų, jis lankosi pas psichologą. 2019 m. birželio 13 d. įvyko antras atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu buvo nustatyta, kad atsakovė negali savarankiškai auginti vaiko, jai reikalinga pagalba. Buvo nutarta šeimai tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, ugdyti tinkamus vaiko priežiūros įgūdžius, stiprinti šeimos emocinį atsparumą, pozityvius tėvų tarpusavio santykius, skatinti planuoti pajamas ir išlaidas. Ieškovas 2019 m. liepos 3 d. gavo pranešimą dėl vaiko teisių pažeidimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė E. K. pareiškė atsisakanti savo vaiko I. M. ir paliekanti jį krizių centre. 2019 m. liepos 3 d. mažametis I. M. buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir jam 2019 m. liepos 5 d. buvo nustatytas II grėsmės lygis. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartimi buvo leista paimti nepilnametį I. M. iš jo motinos E. K. ir tėvo Ž. M.. Nepilnametis I. M. laikinai apgyvendintas Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose. Nuo 2019 m. liepos 9 d. su nepilnamečio vaiko I. M. tėvais pradėjo darbą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų grupė - mobilioji komanda. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu I. M. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. liepos 12 d. Vaiko globėju paskirti Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai. 2019 m. liepos 23 d. įvyko trečias atvejo nagrinėjimo posėdis, į kurį neatvyko nepilnamečio I. M. tėvai. Atvykusi atsakovo Ž. M. motina paaiškino, kad kai atsakovė atsisakė jos anūko, ji buvo kelis kartus nuvykusi jo aplankyti, kartu buvo pasiėmusi sūnų Ž. M., kuris nenorėjo bendrauti ir palaikyti savo sūnaus. Posėdžio metu buvo nutarta šeimai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, dirbant su šeima vadovautis mobiliosios komandos pateiktomis rekomendacijomis. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu I. M. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir vaiko globėjais paskirti I. B. ir V. B.. 2019 m. rugsėjo 19 d. įvyko ketvirtas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio metu buvo vykdoma pagalbos plano peržiūra ir į kurį atvyko abu atsakovai. Posėdžio metu atsakovė kalbėjo tik apie galimą įsidarbinimą ir kaip ruošiasi panaudoti gautą našlaitės įsikūrimo pašalpą, apie savo sūnų nekalbėjo, atsakovas posėdžio metu nurodė, kad savo sūnų lankė tik vieną kartą, nes jam buvo skirta kardomoji priemonė, nurodė, kad ketina įsidarbinti, tačiau jis nesupranta sūnaus poreikių, kokias sąlygas vaikui reikia užtikrinti, norint, kad vaikas augtų šeimoje. Šio posėdžio metu buvo pasiūlyta uždaryti atvejo vadybos procesą, nutraukti socialinių paslaugų teikimą šeimai ir pasiūlyta kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Laikinosios globos nustatymo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. liepos 12 d., atsakovai nei karto nesikreipė pas vaikų teisių apsaugos specialistus, nesidomėjo dėl vaiko grąžinimo į šeimą. Atsakovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad nesidomėjo vaiku, nebendravo, nebuvo nuvažiavę, nežino, kur gyvena. Atsakovė šiuo metu mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini) ir gyvena mokyklos bendrabutyje, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad nebeketina tęsti mokslo, nes turi daug skolų. Mokydamasi šioje mokykloje atsakovė elgesio problemų neturėjo, buvo mandagi, tvarkinga, tačiau trūko koncentracijos ties paskirtomis užduotimis, per 2019 m. mokslo metus praleido 57 pamokas be pateisinamos priežasties. Atsakovė niekur nedirba. Atsakovas gyvena pas tėvus keturių kambarių bute, kambarį dalinasi su broliu, niekur nedirba, nesimoko, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis iki 2061 m. rugsėjo 26 d., gauna invalidumo pensiją.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad atsakovų E. K. ir Ž. M. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovai jau ilgą laiką nusišalinę nuo vaiko priežiūros, nė vienas iš jų vaiku nesirūpina, jo neprižiūri ir neaugina, su vaiku nebendrauja ir nesiekia bendrauti, globėjų neklausia apie vaiko gyvenimą, neteikia išlaikymo, nesiima aktyvių realių veiksmų susirasti nuolatinius (oficialius) darbus ir kartu ar atskirai sukurti tinkamas buities sąlygas gyventi mažamečiam vaikui. Teismo posėdžio metu atsakovai iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti jų tėvų valdžią, patvirtino, kad vaiku nesirūpina ir juo nesidomi, taip pat neturi galimybių jo auginti.

Nustačius, kad atsakovų elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovų veiksmų (neveikimo), spręstina, koks iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikytinas, t. y. atsakovų tėvų valdžia vaikui apribotina laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, kad, minėta, jog tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl labiausiai tėvų valdžią ribojanti priemonė – neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, turėtų būti taikomas tik nustačius išimtines vaiko nepriežiūros ir nesirūpinimo aplinkybes, taip pat kad nebėra pagrindo spręsti, jog situacija gali ateityje pasikeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas reiškia, jog vaikas gali būti be tėvų sutikimo įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sprendžia, kad abu atsakovai, iš esmės nesant objektyvių nesirūpinimo nepilnamečiu sūnumi priežasčių, nesurūpina vaiku, vengia atlikti savo, kaip tėvų, pareigas, yra nusišalinę nuo šios pareigos ir jos neįgyvendina savo sūnaus I. M. atžvilgiu. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovų elgesys artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti ir jie imsis priemonių susigrąžinti vaiką į savo globą. Atsakovas Ž. M. tokių aplinkybių teismo posėdyje nenurodė. Atsakovė E. K. nurodė, kad norėtų vaiką auginti pati, kad jai padėtų teta, tačiau aplinkybėms, kad E. K. teta apsiimtų globoti atsakovę su jos vaiku, patvirtinti ji nepateikė jokių bent iš dalies jas patvirtinti galinčių įrodymų. Vėliau teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad galimybių auginti ir rūpintis vaiku ji neturi. Atsakovas gyvena pas savo tėvus gausioje šeimoje, šiuo metu niekur nedirba, prieš tai išdirbdavo vienoje darbovietėje tik po kelis mėnesius, yra iš dalies darbingas, gyvena iš invalidumo pašalpos ir atsitiktinio uždarbio, taigi pajamų turi, tačiau jų savo vaikui išlaikyti neskiria. Atsakovė E. K. 2020 m. niekur nedirbo, nors teismui ir teigė, kad buvo įsidarbinusi. Atsakovė iš esmės neturi gyvenamosios vietos. Teismui nurodė bent kelias gyvenamąsias vietas, kuriose ilgai neužsilaiko. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie kartu ar atskirai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovai šiuo metu nei buitinių sąlygų, nei realaus noro ar ketinimo auginti savo sūnaus neturi. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad jie iš dalies to negali padaryti dėl savo socialinių įgūdžių (atitinkamai ir tėvystės įgūdžių) stokos, tačiau net esant dabartinei atsakovų adaptacijai visuomenėje, reikšti norą bendrauti su savo vaiku, domėtis, kaip jis auga, abu atsakovai yra pajėgūs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagalba atsakovams kaip šeimai buvo suteikta ne kartą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovų elgesio pasikeitimą, kuris būtų pagrindas svarstyti vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, ar atsakovės, kaip motinos, valdžią ir globą klausimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad patys atsakovai teisme neneigė, jog geresnę vaiko priežiūrą ir globą gali užtikrinti globėjų šeima, o atsakovai auginti vaiką galimybių neturi. Nors atsakovė teisme nurodė, kad pati nori auginti vaiką, vis tik patikimų duomenų apie tokio ketinimo pagrįstumą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, vadovaudamasis prioritetinės vaiko I. M. teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, daro išvadą, kad atsakovams E. K. ir Ž. M. neterminuotai apribotina jų, kaip tėvų, valdžia nepilnamečiam vaikui I. M. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovo Ž. M. atstovo nuomone, išreikšta teismo posėdyje, vaikas nuo atsakovo turėtų būti atskirtas nuo tėvų CK 3.179 straipsnio pagrindu. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, kad tai yra atsakovo atstovo nuomonė, kuri nesutampa su paties atsakovo nuomone, išsakyta teisme. Pagal CK 3.179 straipsnį vaikas atskiriamas nuo tėvų ar vieno iš jų, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvai vengia atlikti savo tėvų pareigas I. M. atžvilgiu, nesant tam objektyvių priežasčių, todėl taikytinas tėvų valdžios apribojimas.

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl jų, kaip tėvų, valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. B6-631 I. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. liepos 12 d., o nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. globėjais paskirti I. B. ir V. B.. Kaip matyti iš Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 8GVA-(8.8.17)-890, I. M., gyvenančiam kartu su laikinaisiais globėjais I. B. ir V. B., yra sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos. Berniukas globėjų šeimoje jaučiasi gerai, stebimas tarpusavio su globėja susiformavęs prieraišumas. Berniuko tėvai su globėjais nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. globėjai I. B. ir V. B. tinkamai vykdo globėjų pareigas, t. y. užtikrina nepilnamečio berniuko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, rūpinasi jo visaverte mityba, užtikrina berniuko teisę į saugią socialinę aplinką, berniukui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios ribojimo, I. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos berniukui nustatymo įsiteisėjimo, nustatoma kartu su globėjais I. B. ir V. B. jų gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Abu atsakovai yra jauno (šiuo metu atsakovė yra 20 metų, atsakovas – 23 metų amžiaus), bet darbingo amžiaus, turto neturi, nedirba. Atsakovė E. K. mokosi VšĮ (duomenys neskelbtini). Nors teisme ji nurodė, kad šioje mokykloje nebesimokys, tokių duomenų teismas neturi. Duomenų, kad būtų ribotas jos darbingumas, byloje taip pat nėra. Atsakovė yra našlaitė. Kaip nurodė teisme – jos pajamos yra apie 150 Eur (našlaitės pensija ir pašalpa už mirusią mamą). Nurodė, kad pas tėvą gyventi negali, nes jis vartoja alkoholinius gėrimus, mokyklos bendrabutyje nebegyvena, iš draugės išsikraustė. Taigi konkrečios gyvenamosios vietos atsakovė teismui nenurodė. Išlaikytinių neturi. Atsakovas yra iš dalies darbingas nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2061 m. rugsėjo 26 d. (nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas), jo pajamos yra apie 170 Eur per mėnesį (šalpos neįgalumo pensija), gyvena su tėvais, kitų išlaikytinių neturi, tačiau turi skolų. Atsakovai jokio išlaikymo savo vaikui – nei pinigais, nei daiktais, neteikia.

Taigi atsakovų turtinė padėtis nėra gera. Atsakovė dėl savo jauno amžiaus, dar neįgytos profesijos, nesukaupto turto, bendros gyvenimiškos situacijos, teismo vertinimu, šiuo metu neturi galimybių dirbti kvalifikuotą darbą, pasigerinti esamą sunkią turtinę padėtį ir teikti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo I. M.. Tokių galimybių neturi ir atsakovas, kuris yra iš dalies darbingas dėl savo sveikatos būklės. Vis tik atsakovai nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų negali būti atleisti. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, prastą atsakovų turtinę padėtį ir jų galimybes savo turtinę padėtį pagerinti, teismas sprendžia, kad iš kiekvieno atsakovų jų nepilnamečiam vaikui priteistinas 100 eurų išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kuris užtikrintų vaiko būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 504 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. B6-712 paskirtais laikinaisiais globėjais I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės E. K. išlaikymą sūnui I. M. po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. M. išlaikymą sūnui I. M. po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko I. M., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.

Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.