- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-315-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05515-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- G. B., D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-315-280/2015
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05515-2014-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6520-488/2014 pagal pareiškėjų G. B. ir D. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo D. B. kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo metu G. B. ir D. B. pateikė prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė teismui patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu tenkino, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 124, tarp G. B. ir D. B. nutraukė, šalims paliko santuokines pavardes: B. ir B., patvirtino 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėjų G. B. ir D. B. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys be kita ko susitarė, kad:
„2.1.1. Po santuokos nutraukimo G. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas - vieno kambario butas, su bendro naudojimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 17,49 kv. m., kurio vidutinė rinkos vertė 13100 litai.
2.1.2. Po santuokos nutraukimo D. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka šis santuokoje įgytas turtas:
1. Trijų kambarių butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 63,91 kv.m., kurio vidutinė rinkos vertė 76000 litai;
2. Žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0622 ha ir sodo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kurio bendras plotas 29,78 kv. m. esantys (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2960 litai, sodo pastato - 4420 litai.
3.Automobilis CITROEN C8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2002 m. laidos, kurio vertė 8000 litai.
4.Automobilis PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2006 m. laidos, kurio vertė 7000 litai.
2.2. Bendru sutarimu Šalys įsipareigoja grąžinti paskolą pagal 1997-11-21 paskolos sutartį
Nr. 1., kuria G. B. vardu paimta 28 890,00 Lt (dvidešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt litų) paskola buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui ir solidariai nustatyta tvarka, bei terminais padengti šiai dienai esantį skolinį įsipareigojimą kreditoriui, kuris šios sutarties sudarymo dieną yra 9352 Lt. (devyni tūkstančiai penkiasdešimt du litai) (2708,53 Eur).
2.3. Šalys sutarė, kad D. B. turi sumokėti 12430,20 Lt. (dvylika tūkstančių keturi šimtai trisdešimt litų 20 ct.) (kas sudaro 3600,03 Eur) piniginę kompensaciją G. B. dėl jam tenkančios didesnės pasidalijamo turto dalies. Sutarta, kad ši suma G. B. bus išmokėta per penkis metus kas mėnesį mokant po 207,17 Lt. (dviejų šimtų septynis litus 17 ct.) (arba 60,00 Eur) į jos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke AB "Swedbank", banko kodas 73000, už einamąjį mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos.
2.4. Pareiškiame, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturime, o namų apyvokos daiktus pasidalinome, kai pradėjome gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturime.
2.5. Pareiškiame, jog jokių kitų kreditorių, išskyrus nurodytą šios sutarties 2.2 punkte, nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturime.
Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, gyvenimo sąlygos, išlaikymas:
3.1. Šalys susitaria, jog nepilnamečio vaiko - dukros G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a/k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su D. B., kuris užtikrins jai tinkamas sąlygas gyventi, mokytis, užsiimti užmokykline ugdomąja veikla ir leisti laisvalaikį.
3.2. Šalių sutarimu G. B. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui - G. B. išlaikymui po 207,17 Lt (dviejų šimtų septynis litus 17 ct.) (arba 60,00 Eur) iki jos pilnametystės. Šią sumą G. B. įsipareigoja pervesti į D. B. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke AB "Swedbank", banko kodas 73000, už einamąjį mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos, o D. B. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko - G. B. poreikiams tenkinti.“
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismas įsitikino, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi. Jie kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu. Pažymėjęs, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia pareiškėjų nepilnamečio vaiko ar vieno iš pareiškėjų, kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, teismas sutartį patvirtino.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-03 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodė, kad teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia pareiškėjos interesus, prieštarauja viešajam interesui, ją apeliantė pasirašė paveikta D. B.. G. B. nurodė, jog ji yra fiziškai neįgali, jai nustatytas 35 proc. darbingumas, konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos sutrikimas, dėl kurio pareiškėja nuolat vartoja vaistus. Apeliantės sutikimas nutraukti santuoką bendru sutikimu buvo išgautas prieš ją pavartojus prievartą, pareiškėjai nesuvokiant sutarties turinio esmės. Pareiškėja nurodė, kad dėl ištuokos kaltas D. B., kuris su sutuoktine žiauriai elgėsi, todėl po santuokos nutraukimo pareiškėjai priklausytų ir sutuoktinio išlaikymas. Patvirtinta sutartis pažeidžia G. B. interesus, kadangi jai tenka žymiai mažesnė turto dalis – D. B. atitenka 30 000 Lt didesnė turto dalis nei pareiškėjai, tuo tarpu įsipareigojimai bankui lieka bendri. Pareiškėjai atiteko kambarėlis bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, iš jos priteistas 200 Lt išlaikymas dukrai, o pati pareiškėja palikta be pragyvenimo šaltinio.
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-03 sprendimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais sirgo, tik deklaratyviai teigia, kad pareiškėjas jai daręs spaudimą, tačiau to niekaip neįrodo. Teiginiai, kad pareiškėjas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš pareiškėją yra nepagrįsti ir melagingi, neatitinka tikrovės. Su G. B. buvo gražiuoju aptartos santuokos nutraukimo pasekmės, šalys susitarė, kad nutraukus santuoką su atsakovu liks gyventi abi dukros, todėl kompensacija yra būtent tokia, kokia numatyta sutartyje. G. B. yra neįgali nuo vaikystės, gauna invalidumo pensiją, iš dalies yra darbinga, todėl gali papildomai dirbti ir išlaikyti save. Su pareiškėja buvo aptartos ir nepilnametės dukters išlaikymo sąlygos. Pareiškėja, manydama, kad išlaikymui skiriami 60 EUR per mėnesį yra per didelė suma, gali kreiptis į teismą dėl šios sumos sumažinimo. D. B. nurodė nesantis kaltas dėl santuokos iširimo, o jam pateikus atsiliepimą į G. B. ieškinį, su pareiškėja nusprendė susitarti gražiuoju, laisva valia. Su G. B. buvo susitarta, kad kreditorinius įsipareigojimus AB „Swedbank“ ir toliau mokės vienas D. B., o sutartyje prievolė palikta solidari dėl to, kad kreditorius nesutiko su jos perdavimu vienam pareiškėjui. Nėra aišku, ar G. B. serga kokia psichine liga, dėl kurios negalėtų suvokti vykstančių procesų esmės, be to, nei pirmosios instancijos teismui, nei pareiškėjos atstovei nekilo klausimas dėl pareiškėjos psichinės būklės. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad apeliantė netiksliai suformulavo apeliacinio skundo reikalavimą ir nėra aišku, ką nagrinėti iš naujo turėtų pirmosios instancijos teismas – bendrą šalių susitarimą ar pirminį ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad G. B. pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio D. B. kaltės, prašė padalinti turtą, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja (b. l. 4-7). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalys pateikė prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 75-76, 96-98). Taigi byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį, akcentuojant atsakovo kaltę ir nesant sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.60 straipsnis). Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys pasiekė susitarimą - sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pateikė ją teismui tvirtinti. Šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis).
Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Pareiškėjai susitarė dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo, kompensacijos pareiškėjai už pareiškėjui tenkančią didesnę turto dalį dydžio, nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir išlaikymo jai mokėjimo ir kt. Pirmosios instancijos teismas, gavęs G. B. ir D. B. pasirašytą ir pakoreguotą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nenustatė, jog ši sutartis prieštarautų įstatymo reikalavimams, šalys sutartyje pažymėjo, kad santuoką nutraukia šalių susitarimu ir laisva valia, pasirašydamos patvirtino, kad sutinka su sutarties turiniu. Pažymėtina, jog šalys prašymą ir pirmąją sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių versiją pateikė 2014-10-22, bet kreditoriui Swedbank, AB paprieštaravus dėl sutarties punkto dėl solidarios pareiškėjų prievolės tapimo asmenine pareiškėjo D. B. prievole, šalys 2014-11-03 pateikė pataisytą sutarties versiją, kurią teismas ir patvirtino.
Pareiškėja G. B., praėjus beveik dviem mėnesiams po teismo sprendimo patvirtinti šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog sutartį pasirašė prieš ją naudojant prievartą, nesuprasdama turinio esmės, sutartis pažeidžia jos interesus, kadangi pareiškėjai teko žymiai mažesnė turto dalis. Pažymėtina, kad bylos, kuriose santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šio pobūdžio bylose šalys gera valia susitaria dėl sąlygų, todėl teismas tokios sutarties gali netvirtinti tik tuo atveju, jei ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, ir tokiu atveju leisti sutuoktiniams sudaryti naują santuokos pasekmių sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad sutartį pasirašė dėl to, kad prieš ją buvo naudojama prievarta bei jai nesuvokiant sutarties turinio, tačiau šios dvi aplinkybės prieštarauja viena kitai ir yra du skirtingi sutarčių negaliojimo pagrindai (CK 1.89 str. ir 1.91 str.), negalintys egzistuoti kartu. Pareiškėja prašo naikinti sprendimą, teigdama, jog nesuprato santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dėl savo sveikatos būklės, tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų pripažinta neveiksnia dėl psichinės ligos (CK 2.10 str.), jos veiksnumas būtų apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar toksinėmis medžiagomis (CK 2.11 str.) ar dėl kitokių priežasčių negalėtų suprasti savo veiksmų. Kaip jau buvo minėta, šalys beveik analogiškomis sąlygomis sudarė dvi santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, tarp šių sutarčių pasirašymo buvo 12 dienų, per kurias pareiškėja nepersigalvojo, nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl prieš ją galimai naudotos prievartos, o apeliacinį skundą pateikė tik praėjus dviem mėnesiams po sutarties patvirtinimo. Tokios aplinkybės leidžia abejoti apeliantės argumentais, jog sutartį jį sudarė dėl sutuoktinio prievartos. Pažymėtina ir tai, kad iš apeliantės pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog 2014-11-23 – 2014-11-25 apeliantė buvo hospitalizuota VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gastroenterologijos skyriuje, o hospitalizavimo metu ją apžiūrėjęs psichiatras nurodė, jog pacientė „orientuota teisingai. Gera kontaktui. Nuoseklaus mąstymo“ (b. l. 123). Tokia psichiatro išvada patvirtina, jog pareiškėja suvokė savo veiksmus ir aplinką, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėja santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė laisva valia, suprasdama jos turinį ir pasekmes. Ji savo nuomonę dėl turto padalijimo sulygtos tvarkos pakeitė po to, kai giminės susipažino su teismo dokumentais, kaip nurodyta jos apeliaciniame skunde.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjai tenka žymiai mažesnė turto dalis, ji paliekama be pragyvenimo lėšų o įsipareigojimai bankui lieka bendri. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja G. B., tiek santuokoje, tiek ir ją nutraukus, gauna netekto darbingumo pensiją (b. l. 24-26), todėl turi pragyvenimo šaltinį. G. B. 2014-08-18 surašytame (ir pasirašytame tiek D. B., tiek soc. darbuotojos R. B.) sutikime nurodyta, jog sutuoktinis D. B. įsipareigoja padengti visus pareiškėjos paimtus greituosius kreditus Credit24, Smscredit, vivus.lt (b. l. 39). Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog D. B. 2014 m. sumokėjo G. B. skolas ir baudas (b. l. 46-51), papildomai paskolino pareiškėjai pinigų (b. l. 56). Po santuokos nutraukimo nepilnametė šalių dukra liko gyventi su tėvu D. B., kuriam teks kasdieninė mergaitės priežiūra ir rūpinimasis ja. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja, suvokdama, jog D. B. prie bendro sutuoktinių turto kaupimo prisidėjo daugiau bei turės prižiūrėti ir didesniąja dalimi išlaikyti nepilnametę dukrą, ja rūpintis, pasirašė sutartį atitinkamomis sąlygomis. Apeliantei atiteko gyvenamasis būstas, pareiškėjas D. B. įsipareigojo sumokėti piniginę kompensaciją, pareiškėja turi pragyvenimo šaltinį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sudaryta ir teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pareiškėjos D. B. interesų nepažeidžia.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.