Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a/k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo (jo pačio teigimu), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.,

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 3 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. R. 2008-11-07 apie 17¹⁵ val. Kaune, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniajam patruliui R. K. tarnybiniame automobilyje rašant administracinį teisės pažeidimo protokolą už padarytą kelių eismo taisyklių 235 punkto „vairavimas automobilio, kurio priekiniai šoniniai stiklai tamsinti plėvele“ pažeidimą, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, pasiūlė jam kyšį ir ant tarnybinio automobilio priekinės palangės padėjo segtuvą su dokumentais, kuriame buvo įdėta 50 litų kupiūra Nr. AB2534497, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 3 d.

Kaltinamasis E. R., duodamas parodymus įrodymų tyrimo stadijoje, kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2008-11-07 apie 17³⁰ val. jis išlipo iš savo automobilio, sstovėjusio prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune ir ėjo gatve. Tuo metu prie jo privažiavo policijos tarnybinis automobilis, iš jo išlipęs policijos pareigūnas paprašė pateikti automobilio dokumentus, paaiškino pažeidimo esmę, t.y.kad E. R. automobilio stiklai tamsinti. Jis pareigūnui atsakė, kad eina šaligatviu ir paklausė, ar tam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Policijos pareigūnas paaiškino, kad jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) matė jį išlipantį iš vairuotojo vietos ir to pilnai pakanka nustatyti vairavimo faktą. Jis pareigūno paklausė, ar jie matė jį vairuojant, tačiau pareigūnas atsakė, kad tai nesvarbu. Jis su pareigūnu bendravo kultūringai, bet pakeltu tonu. Po to pareigūnai savo automobiliu nuvažiavo paiimti stiklų matuoklio, o kai grįžo, tris kartus matavo jo automobilios stiklų tamsumą. Visusu kartus duomenys buvo skirtingi. Policijos pareigūnai liepė jam sėsti į jų tarnybinį automobilį. Automobilyje su pareigūnais jis diskutavo apie 20 minučių. Po to pareigūnai leido jam išlipti iš jų automobilio ir jis nuėjo prie savo automobilio. Vėl priėjęs prie policijos automobilio, jis ant panelės, prie priekinio stiklo padėjo įmautę su dokumentais.Gali būti, kad joje buvo ir pinigai. Tačiau jis jų papirkti nenorėjo. Patys pareigūnai jo neįspėjo, kad jis pasiimtų pinigus.

L. R. K. parodė, kad 2008-11-07 14 val. jis pradėjo patruliuoti tarnybiniu automobiliu „VW Gol“ kartu su specialistu R. B.. Pastarasis vairavo automobilį. Apie 17¹⁵ val., važiuojant (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo automobilį „Volvo“ su visais tamsintais stiklais, kas yra draudžiama įstatymo. Automobilio vairuotojas įsuko į stovėjimo aikštelę, esančią priešais verslo centro pastatą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), ir išlipo iš automobilio. Jie taip pat privažiavo prie šio automobilio. R. K. išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio „Volvo“ vairuotojo ir šiam paaiškino, kad jo vairuojamo automobilio langai yra padengti pernelyg tamsia plėvele. Paprašius pateikti dokumentus, šis iš pradžių nenorėjo jų pateikti, tačiau vėliau pateikė-padavė vairuotojo pažymėjimą, išduotą E. R. vardu bei automobilio registracijos liudijimą, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri buvo įdėta į permatomą perlenktą įmautę. Vairuotojas pradėjo ginčytis, kad jis nieko nepažeidė. Tuomet jo buvo paprašyta vykti kartu iki Patrulių rinktinės budėtojų dalies, kad galima būtų paimti prietaisą, skirtą nustatyti langų skaidrumą. E. R. atsisakė vykti kartu, motyvuodamas, kad palauks. Tada R. K. su kolega nuvyko iki budėtojų dalies, kur paėmė minėtą prietaisą ir grįžo atgal. Prietaisu buvo nustatyta, kad langų skaidrumas viršija leistinus reikalavimus. Patikrinus duomenų bazėje nustatė, kad E. R. už perdaug tamsintus stiklus yra jau ne kartą baustas administracine tvarka. E. R. dar kartą paaiškino, kad jis pažeidė LR ATPK 123 str. 1 d., todėl jam bus surašomas protokolas. Tuomet E. R. arogantiškai siūlė greičiau viską pabaigti, nieko nerašyti, siūlė kuo greičiau vietoje susitarti ir jį. paleisti, gyrėsi esąs teisininkas. R. K. jam paaiškino, kad vietoje bausti, tartis draudžia įstatymas. Jis grįžo į tarnybinį automobilį ir atsisėdęs priekinėje keleivio sėdynėje, pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jo bendradarbis R. B. tuo metu sėdėjo vairuotojo vietoje. Prie jo priėjusiam E. R. jis pasiūlė atsisėsti į automobilį, tačiau jis tai daryti kategoriškai atsisakė. Stovėdamas šalia, E. R. toliau reikalavo nieko nerašyti, susitarti gražiuoju. Po to E. R. pasakęs, kad suprato, pareikalavo jam duoti civilinės atsakomybės draudimo sutartį bei ją pagriebęs nuėjo į savo automobilį. Grįžęs po kelių minučių prie policijos automobilio, jis pro praviras duris numetė ant priekinės palangės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, įdėtą į permatomą įmautę, kuri buvo perlenkta. Numetęs dokumentą, E. R. pasakė, kad čia yra viskas, ko reikia greičiau viską pabaigti. Paėmęs dokumentą R. K. pamatė, kad ten yra įdėta viena 50 litų kupiūra. Jis E. R. pasakė, kad taip negalima, o šis atsakė: „čia jums, tvarkom greičiau reikalus“, pasiūlė suplėšyti protokolą. Tuomet jis E. R. paaiškino, kad už pareigūnų papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ir iškvietė Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnus. Išgirdęs, kad yra kviečiami kiti pareigūnai, , E. R. sugriebė padėtus dokumentus su pinigais ir pradėjo bėgti, tačiau R. K. jį sulaikė ir įsodino į tarnybinį automobilį ant galinės sėdynės. Iki atvykstant kitiems pareigūnams, šalia jo atsisėdo ir sėdėjo specialistas R. B., o jis, sėdėdamas priekyje, toliau pildė protokolą. Prieš E. R. fizinė prievarta naudota nebuvo, nes jis nesipriešino. Sulaikius E. R., iš automobilio išlipo R. B. ir priėjo prie jų. Jie su E. R. tuomet stovėjo prie tarnybinio automobilio. Kadangi E. R. buvo sulaikomas dėl nusikaltimo padarymo ir reikėjo patikrinti, ar sulaikomas asmuo neturi ginklų ar kitų pavojingų daiktų, jie E. R. pasakė, kad šis ant automobilio stogo sudėtų visus savo daiktus. Ant automobilio stogo E. R. padėjo du mobilaus ryšio telefonus, pluoštelį pinigų, susegtų su sąsaga. Kokie ten buvo banknotai, R. K. nežino, nes nežiūrėjo. Taip pat buvo apžiūrėti E. R. rūbai, ar jis neturi pasislėpęs ginklų ar kitų pavojingų daiktų. Kadangi jis jų neturėjo, jie liepė E. R. pasiimti savo daiktus, kuriuos jis susidėjo į kišenes. Kadangi E. R. buvo sulaikomas, R. K. paėmė jo abu mobilaus ryšio telefonus. Po to E. R. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, o R. B. atsisėdo šalia jo. Tokio pokalbio, kurio metu jie E. R. sakytų, kad jo automobilio numeris bus užrašytas budėtojų dalyje ir jam bus problematiška važinėtis Kauno mieste, tarp jų nebuvo.

L. V. B. parodė, kad jis dirba Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio vyr. postiniu. 2008-11-07 jis dirbo savo darbo vietoje, budėtojo padėjėju budėtojų dalyje. Kartu su juo dirbo budėtojas R. B.. 2008-11-07 18⁰³ val. buvo gautas pranešimas iš Kauno m. VPK Patrulių rinktinės specialisto R. B., kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, bandė juos papirkti duodamas kyšį. Budėtojas į įvykio vietą nusiuntė komisariato operatyvinę grupę. Apie 18³⁵ val. patrulių rinktinės pareigūnai į Žaliakalnio policijos komisariatą atvežė E. R., kaip įtariamą bandymu papirkti policijos pareigūnus. V.B. E. R. įrašė į pristatytų asmenų knygą. Specialistas R. B. ir vyr. patrulis R. K. surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad E. R., siekdamas išvengti atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bandė juos papirkti duodamas 50 litų kyšį. E. R. asmeniniai daiktai apžiūrimi nebuvo, nes jis nebuvo uždaromas į laikino sulaikymo kambarį, o sėdėjo budėtojų dalyje iki išsiaiškinimo. V. B. bendraujant su E. R., šis jokių pretenzijų niekam nereiškė. Apie 19³⁰ val. E. R. pareiškė, kad jam skauda ranką ir paprašė iškviesti medikus, nors anksčiau jis niekuo nesiskundė. Išoriškai ant jo jokių sužalojimų nesimatė. Budėtojas. R. B. iškvietė medikus, kurie E. R. išvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas. Po apžiūros, apie 21³⁰ val. jis buvo grąžintas į Žaliakalnio P. T. R. B. įteikė jam šaukimą atvykti apklausai kitą dieną, nes pagal patrulių tarnybinius pranešimus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 3 d. E. R. būnant Žaliakalnio PK, jis su juo apie įvykio aplinkybes nekalbėjo, ir jis nieko neaiškino.

Iš gautos informacijos registracijos žurnalo matyti, kad 2008-11-07 18⁰³ val. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato budėtojų dalyje gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) Kaune, pažeidėjas bandė papirkti policijos pareigūnus. P. K. m VPK PR specialistas R. B. (t. 1, b.l. 57).

Iš pristatytų policijos įstaigą registracijos žurnalo matyti, kad jame užfiksuota, jog 2008-11-07 18³⁵ val. į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato budėtojų dalį iš (duomenys neskelbtini) dėl pareigūnų papirkimo buvo pristatytas E. R., kuris 20 val. išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas, o 21³⁰ val. grąžintas į policijos komisariatą (t. 1, b.l. 58-59).

Tokių aplinkybių, kad pareigūnai jį būtų prievarta sodinę į savo tarnybinį automobilį, kad jis ketina apskųsti policijos pareigūnų veiksmus, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinasis E. R. nenurodė. Be to, kaltinamasi E. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu, baigiant įrodymų tyrimą, kaltu prisipažino, tačiau jokių įvykio aplinkybių nenurodė ir paprašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti dėl senaties arba nutraukti baudžiamąją bylą, atiduodant jį pagal laidavimą D.V. R..

Visų teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, sutampantys, tarp jų nėra prieštaravimų, anksčiau liudytojai kaltinamojo E. R. nepažinojo, tarp jų nėra jokių skolos santykių ar pykčio, todėl netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis E. R. pagal LR ATPK 187 str. 1 d., t.y. už priešinimąsi policijos pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų nevykdymą yra baustas administracine tvarka du kartus-2008-04-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarimu bei 2010-12-22 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nutarimu, kas akivaizdžiai rodo, kad kaltinamasis E. R. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, neklaustyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų..

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2010-05-21 nutartimi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas atmetė E. R. apeliacinį skundą, kuriuo jis skundė Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės įgalioto pareigūno surašytą administracinį teisės pažeidimo protokolą, kuriuo E. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 1 d., ir paliko nepakeistą kauno apygardos teismo 2009-02-19 nutartį, kuria E. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jį 2008-11-07 sustabdė policijos pareigūnai R. K. ir R. B. ir šių pareigūnų veiksmai pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Dėl kaltinamojo E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

LR BK 40 str. nurodoma, kad „asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo”. Įstatymas reikalauja, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Tai yra įstatymas reikalauja, kad sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, būtų įvykdytos visos keturios sąlygos. Kaip matyti iš bylso medžiagos, kaltinamasis E. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai neprisipažino ir dėl savo nusikalstamų veiksmų visiškai nesigailėjo. Tik kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau jokių aplinkybių nenurodė, todėl, teismo nuomone, toks kaltinamojo kaltės pripažinimas laikytinas nenuoširdžiu.

Pagrindą manyti, kad asmuo laikysisi įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali rodyti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijanti, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad E. R., nors anksčiau ir neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą bei už pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Be to, kaip nurodoma LR BK 40 str. 3 d., laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasi E. R. teismo posėdžio metu pateikė D. V. R. 2011-04-05 prašymą perduoti jos sūnų E. R. jos atsakomybėn pagal laidavimą, tačiau pati laiduotoja teismo posėdyje nedalyvavo, nei kaltinamasis E. R., nei jo gynėjas advokatas jos iškviesti ir apklausti neprašė. Teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad šį prašymą parašė pati D.V. R., nepateikė duomenų, kur ji dirba, ar ji anksčiau nėra teista ar bausta administracine tvarka, nepateikta jokia charakteristika iš jos darbovietės administracijos, t.y. ar ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Todėl teismas negalėjo įvertinti ir atsižvelgti į asmenines laiduotojos savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

LR BK 95 str.nurodoma, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo ir jei per šį laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Šio įstatymo 3d. nurodoma, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomasarba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą (LR BK 2003-05-04 redakcija).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis E. R. nusikalstamą veiką padarė 2008-11-07, todėl normalus senaties terminas turėjo sueiti 2010-11-07. Tačiau 2010-08-30 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo E. R. paieška ir senaties eina sustojo. E. R. buvo surastas 2010-09-23 ir pristatytas į teismo posėdį.

2010-09-27 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi vėl buvo paskelbta kaltinamojo E. R. paieška. 2010-09-29 kaltinamajam E. R. atvykus į Kauno m. apylinkės teismą, į paskirtų posėdžiui baudžiamųjų bylų raštinę susipažinti su bylos medžiaga, laikyta, kad E. R. surastas ir jo paieška nutraukta.

Kaltinamajam E. R. nevykstant į teismo posėdžius ir jo neatvesdinus policijos pareigūnams, 2010-11-26 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi vėl buvo paskelbta kaltinamojo E. R. paieška. Jis buvo surastas 2011-04-04 ir jo paieška nutraukta.

Kaip nurodyta LR BK 95 str., senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tai, kad, kaip teigia kaltinamasis E. R., jis 2011 m. kovo mėn. buvo atvykęs į Kauno apygardos teismą susipažinti su baudžiamąją byla, neduoda pagrindo teigti, kad jis nesislapstė nuo teismo, nes jis neatvyko nei į Kauno m. apylinkės teismą, kurio nutartimi jam buvo paskelbta paieška, nei pas prokurorą, palaikantį valstybinį kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. R. ne kartą buvo pasislėpęs nuo teismo ir jam buvo skelbiama paieška, teismo nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis šioje baudžiamojoje byloje nėra suėjusi.

Kaltinamasis E. R. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam E. R. skirtina bausmė-bauda LR BK 227 str. 3 d. numatytos sankcijos ribose.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, kaltu visiškai neprisipažino, anksčiau neteistas, dirba.

Iš E. R. paimti pinigai-50 (penkiasdešimt) Lt, perduoti saugoti į Kauno m. VPK finansų skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., LR BK 72 str. 1 d., 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. ir nuteisti jį 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda.

Kardomąją priemonę E. R.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš E. R. paimtus pinigus-50 (penkiasdešimt) Lt, perduotus saugoti į Kauno m. VPK finansų skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Paskirtoji bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6800. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.