- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-878-267/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. D., I. D.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-11694-650/2020 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – I. D., D. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismo prašė išduoti teismo leidimą paimti vaiką D. D., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų I. D. ir D. D.. Nurodė, kad skyrius (duomenys neskelbtini) raštu buvo informuotas I. D., gim. (duomenys neskelbtini), jog jos marti I. D. nuo birželio mėnesio pradėjo vartoti alkoholį, D. D. neprižiūri, ja nesirūpina. Šiuo metu vaiku rūpinasi I. D.. Skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo atliktas vaiko D. D. situacijos vertinimas. Nustatyta, jog I. D. šeimai dėl socialinių įgūdžių stokos, alkoholio vartojimo nuo (duomenys neskelbtini) taikoma atvejo vadyba. Su šeima dirba socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkas, šeimai sudarytas pagalbos planas, teikiamos socialinės paslaugos bei pagalba sprendžiant įvairius sunkumus. Šeimai reikalinga socialinė pagalba ugdant tėvystės įgūdžius, šeima stokoja socialinės atsakomybės už vaiko priežiūrą ir auginimą. Šiaulių apylinkės teismas 2019-08-12 nutartimi civilinėje byloje e2SP-10758-251/2019 leido paimti D. D. iš vaiko tėvų dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos vaiko priežiūros. Nuo (duomenys neskelbtini) D. D. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. A-l 181 buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskiriant vaiko senelę Z. P.. I. D. pakeitus gyvenimo būdą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-292 D. D. grąžinta motinai.
2. Vertinant vaiko situaciją, (duomenys neskelbtini) buvo gautas D. D. prašymas paskirti I. D. D. D. globėja. Skyriaus duomenimis, D. D. yra skirta kardomoji priemonė – suėmimas. D. D. šiuo metu yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. (duomenys neskelbtini) gautas I. D. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susipyko su anyta, susinervino ir išėjo iš namų. Anyta šiuo metu tinkamai rūpinasi dukterimi. I. D. ketina kreiptis pagalbos į gydytojus dėl priklausomybės alkoholiui, priims bet kokią pagalbą, nes nori pati auginti vaiką. Prašyme taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė raštu informavo, jog I. D. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Psichiatrijos klinikoje gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pakartotinai hospitalizuota gydyti klinikoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) I. D. skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad I. D. vaiko laikinosios priežiūros metu D. D. lankė retai, tik paskutinę savaitę atvyko 3 kartus.
3. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose vykusiame atvejo vadybos posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad D. D. laikinosios priežiūros metu buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos, I. D. nekeičia savo elgesio ir išlieka realus pavojus vaiko fiziniam bei psichologiniam saugumui, priimtas kolegialus sprendimas siūlyti Skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo D. D. paimti iš tėvų. (duomenys neskelbtini) D. D. vaiko laikinoji priežiūra nutraukta, vaikas paimtas iš tėvų bei laikinai apgyvendintas I. D. šeimoje. (duomenys neskelbtini) I. D. nurodė, kad sutinka, jog I. D. laikinai globotų D. D.. Taip pat nurodė, kad šiuo metu gydosi bei vartoja vaistus, ketina keisti savo gyvenimo būdą, bendrauti su dukra, dės visas pastangas vaiką auginti pati.
4. (duomenys neskelbtini) skyrius gavo atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą dėl kreipimosi į teismą dėl leidimo D. D. paimti iš šeimos išdavimo. I. D. metų laikotarpiu bausta administracine tvarka pagal ANK (duomenys neskelbtini). Vaikas laikinai paimtas iš tėvų, kadangi socialinis darbas su I. D. šeima teigiamų pokyčių neduoda, motina išvadų nepadaro, gydymas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu teigiamų rezultatų neduoda, vaiko tėvas šiuo metu įkalinimo įstaigoje ir dėl to kyla tiesioginis pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. D. D. apgyvendinta I. D. šeimoje iki bus priimtas sprendimas nustatyti vaikui laikinąją globą ir tai visiškai atitinka jo geriausius interesus susidariusioje situacijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 19 d. nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką D. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš vaiko tėvų – I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ir D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktinė buvimo vieta – (duomenys neskelbtini)). Nutartį nurodė vykdyti skubiai.
6. Teismas vertino, kad yra pakartotinai susiklosčiusios nepalankios mažamečiam vaikui šeimoje aplinkybės – motina I. D. dėl savo nestabilios emocinės būklės, nuolatinio alkoholio vartojimo ir gydymosi nuo jo, socialinių įgūdžių stokos negali šiuo metu tinkamai rūpintis savo vaiku, o vaiko tėvas D. D. yra suimtas baudžiamojoje byloje ir laikomas įkalintas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Teismas sprendė, kad šiuo metu nė vienas iš tėvų negali rūpintis savo vaiku, dėl ko kyla realus pavojus mažamečio vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, jo tinkamai priežiūrai ir būtinųjų poreikių užtikrinimui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti D. D. iš jos tėvų I. D. ir D. D.. Iš pateikto suinteresuoto asmens D. D. prašymo turinio teismas pripažino, kad asmuo iš esmės neprieštarauja dukros paėmimui iš šeimos, tik pageidauja ir teikia prašymą dėl jo paties motinos I. D. paskyrimo vaiko globėja. Teismas atkreipė suinteresuoto asmens dėmesį į tai, kad šioje byloje supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamas ne globėjo paskyrimo, bet vaiko paėmimo iš jo tėvų klausimas, todėl nėra pagrindo teismui spręsti nei dėl vaiko laikino globėjo kandidatūros, nei dėl vaiko teisių matytis su tėvu, jam būnant įkalinimo įstaigoje, užtikrinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, surengti naują teismo posėdį dėl leidimo paimti vaiką, kviečiant ir etapuojant į jį asmeniškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. 2020 m. spalio 15 d. 15.30 val. buvo paskirtas teismo posėdis, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija ar teismas nevykdė savo pareigos ir neužtikrino apelianto dalyvavimo teismo posėdyje.
7.2. Apeliantas tvirtina, kad teisimo posėdyje norėjo dalyvauti, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotas asmuo D. D. posėdyje nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie žodinį bylos nagrinėjimą. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka jis norėjo užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodymus, kviesti liudytojus, pateikti prašymus, teikti savo argumentus ir samprotavimus.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. D. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nė vienas iš tėvų negali rūpintis savo vaiku, dėl to kyla realus pavojus mažamečio vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, jo tinkamai priežiūrai ir būtinųjų poreikių užtikrinimui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti D. D. iš jos tėvų I. D. ir D. D..
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Teismas vertino ir suinteresuoto asmens D. D. prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bei tai, kad D. D. pateiktu prašymu iš esmės neprieštaravo dukros paėmimui iš jo šeimos, tik pageidavo ir teikė prašymą dėl jo paties motinos I. D. paskyrimo vaiko globėja. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad skundžiama nutartimi nėra sprendžiamas vaiko globos nustatymo ar vaiko globėjo skyrimo klausimas. Taigi, suinteresuoto asmens D. D. iškelti klausimai bei jo prašymai procese iš esmės buvo teismo priimtoje nutartyje aptarti ir įvertinti, todėl jo tiesioginis dalyvavimas ar nedalyvavimas teismo posėdyje niekaip negalėjo nulemti neteisėtos ar nepagrįstos teismo nutarties priėmimo ar lemti nevisapusiško ir objektyvais bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Apeliantas pateikė prašymą byloje, kuriuo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į posėdį visus potencialius vaiko globėjus bei valstybės atstovus, paskirti vaiko globą jo motinai I. D., sudaryti jam galimybę su vaiku matytis bei bendrauti.
9.2. D. D. savo prašyme neišreiškė pageidavimo ar noro dalyvauti asmeniškai teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas – leista paimti dukrą iš tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).
13. Kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.2541 straipsnio 1 dalis). Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis).
14. CK 3.254 straipsnis nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
15. Apeliantas atskiruoju skundu neskundžia teismo išvados dėl teisinio ir faktinio pagrindo išduoti teismo leidimą paimti D. D. iš jos tėvų I. D. ir D. D.. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad apeliantui nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti žodiniame teismo posėdyje. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
16. Vadovaujantis CPK 582 straipsniu, bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje. Esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems.
17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą žodinio proceso tvarka, priėmė nutartį pareiškėjo prašymą tenkinti – leisti paimti vaiką iš vaiko tėvų (tėvo ir motinos), nurodytą nutartį dėl leidimo paimti vaiką vykdyti skubiai. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad vaiko tėvas yra suimtas ir yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie 2020 m. spalio 15 d. 15.00 val. vyksiantį rašytinį teismo posėdį apeliantas buvo informuotas ir 2020-10-12 suinteresuotas asmuo D. D. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dukters globą paskirti jo motinai I. D., prašė sudaryti D. D. galimybę su dukra matytis ir bendrauti suėmimo metu. Pažymėtina tai, kad apeliantas D. D. pateiktame prašyme neišreiškė pageidavimo ar noro dalyvauti teismo posėdyje asmeniškai. Šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi tenkino D. D. prašymą bei paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą. Taigi, apeliantui neišreiškus noro asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje jį etapuojant, nėra pagrindo daryti išvados, kad jam nebuvo suteikta tokia galimybė, o jos įgyvendinimas išimtinai priklausė tik nuo teismo ir tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmų.
18. Kadangi šioje byloje yra viešasis interesas, teismas turi būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, leidimo paimti vaiką iš nesaugios aplinkos išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, naujai pateikiami įrodymai priimami ir vertinami kartu su visais kitais įrodymais (CPK 582 straipsnio 3, 4 dalys). Šiuo atveju apeliantas atskirajame skunde tik formaliai nurodo, kad norėjo užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodymus, kviesti liudytojus, pateikti prašymus, teikti savo argumentus ir samprotavimus. Konkrečių prašymų, teismo neištirtų faktinių aplinkybių apeliantas nepateikia ir atskirajame skunde.
19. Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens dėmesį pagrįstai atkreipė į tai, kad šioje byloje supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamas ne globėjo paskyrimo, bet vaiko paėmimo iš jo tėvų klausimas, todėl nėra pagrindo spręsti nei dėl vaiko laikino globėjo kandidatūros, nei dėl vaiko teisių matytis su tėvu, jam būnant įkalinimo įstaigoje, užtikrinimo.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti, todėl suinteresuoto asmens D. D. atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.