Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas A. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 26 d. Gargžduose ūkiniame pastate apšildė sienas polistirolu, stogo asbestcementinę dangą pakeitė į ranilo dangą, pagalbinio ūkio paskirties pastate įrengė betoninius pamatus, sienas išmūrijo blokeliais, įrengė medinę perdangą, medinių konstrukcijų, ranilu dengtą stogą, pirmame aukšte atliko apdailos darbus, įrengė elektros instaliaciją, vandentiekį, buitines nuotekas. Tuo A. A. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3-4 punktus, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 1 dalyje.

II.

III.

Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. rugpjūčio 27 d. savavališkos statybos aktas Nr. 57, 2009 m. rugpjūčio 27 d. statybos sustabdymo aktas Nr. 57 nėra įsiteisėję, pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo metu nebuvo pasibaigęs šių aktų apskundimo terminas, jie yra ginčijami, todėl negali būti laikomi neginčijamais įrodymais. Mano, kad tokio pobūdžio statybos darbams, kokie surašyti savavališkos statybos akte, nėra būtinas statybos leidimas. Pažymi, kad savavališkos statybos akto Nr. 57 3 punkte nurodoma, jog ūkinis pastatas priskiriamas 2 grupės nesudėtingiems statiniams, šis pastatas neypatingas statinys. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 punktas numato, kad statybos leidimas nereikalingas tiems statiniams, kurie priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Atkreipia dėmesį, kad turi 2009 m. birželio 30 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą. Pažymi, kad ATPK 159 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už naujų statinių statybą, o ne rekonstrukciją papildomai pristatant naują priestatą, kas atitiktų ATPK 159 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. A. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ATPK 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, pažeisdamas Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktą, ūkiniame pastate sienas apšildė polistirolu, stogo asbestcementinę dangą pakeitė į ranilo dangą, pagalbinio ūkio paskirties pastate įrengė betoninius pamatus, sienas išmūrijo blokeliais, įrengė medinę perdangą, medinių konstrukcijų, dengtą ranilu, stogą, pirmame aukšte atliko apdailos darbus, įrengė elektros instaliaciją, vandentiekį, buitines nuotekas.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, statyba laikoma veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punkte, be kita ko, pažymėta, kad statinio rekonstravimu laikytina tik tokia statybos rūšis, kai yra tikslas pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. 2002 m. gruodžio 5 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.2 punkte nurodyta, kad naujo statinio statyba vykdoma sklype, kuriame yra ar nėra statinių. Šios statybos vienu iš tikslų nurodytas tikslas pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatą, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne. Priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Atsižvelgusi į nurodytas teisės normas, įvertinusi ūkinio pastato ir pagalbinio ūkio paskirties pastato plotą (ūkio pastatas – 6,1 m x 4,7 m; pagalbinio pastato – 6,7 m x 7,8 m, (b. l. 4, 6)), teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad naujo priestato papildomas pristatymas nelaikytinas naujo statinio statyba, o tik ūkio pastato rekonstrukcija. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, paneigiančių šią išvadą.

Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ 2 punkte taip pat nustatyta, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą yra privalomas, išskyrus nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius ir statinio paprastąjį remontą.

Apeliaciniame skunde A. A. teisingai pažymi, kad statybos leidimas nėra reikalingas statyti statiniams, kurie priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Tačiau, skirtingai nei nurodo apeliantas, Institucijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. Savavališkos statybos akto Nr. 57 3 punkte nustatyta, kad pagalbinis ūkio paskirties pastatas yra neypatingas statinys. Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas“ 6.17 punkte įtvirtinta neypatingo statinio sąvoka, nurodant, kad tai yra statinys, kuris nepriskirtas ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių kategorijai. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neypatingo statinio – pagalbinio ūkio paskirties pastato, naujai statybai buvo reikalinga turėti statybos leidimą, todėl A. A. už šį pažeidimą pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį.

Institucijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. Savavališkos statybos akto Nr. 57 3 punkte ūkinis pastatas priskirtas II grupės nesudėtingam statiniui. Kaip jau minėta, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.3 punkte nustatyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo, paminėto 12.4.2 papunktyje, pritarimas.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį už statinio statybą mieste neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, tačiau jam nepagrįstai inkriminuotas pažeidimo padarymas pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį už nesudėtingo statinio statybą (rekonstrukciją) be Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo. Ši aplinkybė, nors ir susiaurina A. A. padarytos neteisėtos ATPK 159 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos veikos apimtį, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirtą sankcijoje numatytą minimalią baudą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.