Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-01-17 · Byla Nr. A18-3-1059/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-17
Bylos Nr.
A18-3-1059/2018
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00118-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Pažeidėjas
J. T.
Advokatai
Irmantas Tumas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3-1059/2018Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00118-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 19.10 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. sausio 17 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas,sekretoriaujant Kristinai Balužienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. T., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, teisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruojančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

J. T. 2017-11-12 nuo 04.17 iki 05.06 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate, adresu Rokiškis, Pramonės g. 9, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. atsisakė pasitikrinti blaivumą, eiti į laikino sulaikymo patalpą bei nevykdė nurodymo išeiti iš policijos komisariato.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos įrodymai

Teismo posėdžio metu J. T. nepripažino padaręs administracinį nusižengimą bei parodė, kad jis 2017-11-12 anksti ryte, po 04.00 val., su drauge ėjo (duomenys neskelbtini). Prie jų privažiavo policijos pareigūnų ekipažas bei paprašė pateikti pasus. Jo draugė pasą pateikė, o jis neturėjo. Tada policijos pareigūnas paprašė jo važiuoti kartu į policijos komisariatą, tačiau nenurodė dėl ko konkrečiai. Policijos pareigūnas paėmė jam už rankos ir nuvedė į policijos automobilį. Jiems atvykus į policijos komisariatą, policijos pareigūnas A. Kiukys atliko jo asmens apžiūrą. Rastus pas jį daiktus išėmė ir sukrovė ant palangės. Po to A. Kiukys pakišo jam aparatėlį, kuris, kaip vėliau suprato buvo alkotesteris. Jis nesutiko pūsti į alkotesterį, nes vamzdelis į kurį reikia pūsti jau buvo atidarytas. Jis nesutiko pasitikrinti blaivumo bei paprašė policijos pareigūno A. Kiukio leisti jam pačiam išsipakuoti vamzdelį ar jį išpakuoti jam matant. Tada policijos pareigūnas A. Kiukys pradėjo pakeltu balsu sakyti, kad atsisakymas pasitikrinti girtumą yra policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas. Tada policijos pareigūnas A. Kiukys paprašė jo eiti į laikino sulaikymo kamerą. Vėliau atėjęs į laikino sulaikymo kamerą pareigūnas A. Kiukys paprašė jo išversti kišenes, jis nesuprato šio reikalavimo esmės, todėl jo nevykdė. Po to pareigūnas pradėjo ant jo rėkti dėl ko jam pradėjo skaudėti galvą ir širdį. Policijos pareigūnui A. Kiukiui pasakė, kad jam negera bei paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ar bent atnešti vandens, tačiau policijos pareigūnas šių jo prašymų netenkino. Policijos pareigūnas jį apvertė ir jėga apžiūrėjo jo kišenes, jose rado raktus, kuriuos paėmė. Po kurio laiko jį išvedė iš laikino sulaikymo kameros ir liepė pasirašyti protokolą. Jis pasirašyti protokolą atsisakė, nes visų pirma nebuvo tikras, ant kokio dokumento jam yra liepiama pasirašyti, o be to, be akinių blogai matė, o policijos pareigūnai jam akinių nedavė. Jis toliaregis 2, 5 dioptrijos. Po to jis prisėdo, o policijos pareigūnai liepė jam pasirašyti ant lapų, tačiau jam atsisakius nuvedė į laikino sulaikymo kamerą. Po to jį vėl atvedė į koridorių ir jis atsisėdo ant kėdės. Jam padavė jo daiktus, tačiau tiksliai nesuprato dėl ko. Tada jam liepė stotis, tačiau jis suklupo, nes jam užsiblokavo nervų sistema. Tada policijos pareigūnai užlaužė jam rankas ir nutempė į laikino sulaikymo kamerą. Dėl ko taip policijos pareigūnai pasielgė nežino. Po kurio laiko į laikino sulaikymo kamerą atėję policijos pareigūnai jį sugriebė ir vedė į lauką. Jis ėjo lėtai ir sunkiai. Abejoja, kad sakė policijos pareigūnams išnešti jį iš policijos komisariato. Išėjus į lauką jam buvo atiduoti jo daiktai. Tada jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių. Jam ligoninėje buvo nustatyti peties ir galvos sumušimai. Dėl patirtų sužalojimų 2 savaites buvo nedarbingas. Jis policijos pareigūnų reikalavimus vykdė, tačiau kai kurių negalėjo įvykdyti dėl suprastėjusios sveikatos būklės.J. T. atstovas advokatas I. Tumas pažymėjo, kad byloje nėra aišku, kokiu pagrindu J. T. buvo atvežtas į policijos komisariatą ir dėl ko jam buvo taikytas administracinis sulaikymas, nes tam pagrindų, pasak jo, nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad administracinis sulaikymas J. T. buvo taikomas to tinkamai neįforminus – nesurašius administracinio sulaikymo protokolo. Iškėlė abejonę, ar policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti. Nurodė, kad asmuo laisva valia renkasi ar sutikti pasitikrinti girtumą, todėl atsisakius tai daryti asmeniu negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Girtumo pasitikrinimą, plačiąja prasme prilygino parodymų davimui prieš save, o be to pažymėjo, kad pati girtumo patikrinimo procedūra nebuvo atliekama laikantis įstatymo reikalavimų – asmeniui nebuvo duota išsilupti vamzdelį pačiam ir jis nebuvo išluptas matant J. T.. Taip pat pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolo pasirašymas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl už šio reikalavimo nevykdymą negali kilti administracinė atsakomybė. Taip pat asmuo buvo neblaivus todėl iš jo nebuvo galima reikalauti pasirašyti administracinio nusižengimo protokole esant tokios būklės ir nesuprantant ant ko bus pasirašoma. Mano, kad J. T. atsisakymas išeiti iš policijos komisariato vėlyvo rudens ankstyvą rytą, jam jaučiantis prastai yra pilnai pateisinamas. Pažymėjo, kad reikalavimas eiti J. T. į laikino sulaikymo kamerą buvo nerealus ir neįvykdomas, nes asmuo jautėsi prastai.Nors J. T. neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.Liudytojo A. Kiukio parodymais iš kurių matyti, kad į policijos komisariatą buvo pristatytas J. T., kuris policijos komisariate elgėsi įžūliai. Prašant atsisakė pasitikrinti girtumą, taip pat atsisakė pateikti apžiūrai daiktus dėl ko buvo atlikta jo asmens krata ir daiktai paimti. Jis atsisakė vykdyti visus policijos pareigūnų reikalavimus, nurodydamas, kad jei policijos pareigūnams ko reikia tegul pasidaro patys. J. T. atsisakė pasitikrinti girtumą, atsisakė pateikti daiktus apžiūrai, nėjo į laikino sulaikymo kamerą bei iš jos, nesutiko išeiti iš policijos komisariato. Liudytojo H. Siniausko parodymais, iš kurių matyti, kad tikslios datos neprisimena, kai būdamas policijos komisariato patalpose išgirdo triukšmą. Girdėjo kaip kolega A. Kiukys prašė pristatyto asmens pateikti daiktus apžiūrai ir vykdyti kitus policijos pareigūnų reikalavimus. J. T. atsisakė pateikti apžiūrai daiktus, pasitikrinti girtumą, pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, palikti policijos komisariato patalpas. J. T. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas pasireiškė pasyviais veiksmais – visišku šių reikalavimų ignoravimu. J. T. pareiškė, kad jei policijos pareigūnams kažko reikia, tegul patys ir pasidaro. J. T. teigė policijos pareigūnus užversiąs skundais, apkaltinsiąs juos sumušimu. Buvo priimtas sprendimas nekviesti greitosios medicinos pagalbos, nes išorinių sužalojimų ant J. T. kūno nebuvo matoma, o šiuos jo reikalavimus suprato kaip specialiosios tarnybos naudojimą nesant poreikio. Asmuo elgėsi įžūliai ir aiškino, kad policijos pareigūnai jam kvies greitąją, nes jam negera, jis alpsta ir pan.Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo Aido Kiukio tarnybiniu pranešimu (b. l. 9-10).DVD disku su vaizdo įrašais iš policijos komisariato patalpų, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu (b. l. 38).Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pripažįsta, kad J. T. nevykdė policijos administracinio nusižengimo protokole nurodytų policijos pareigūnų reikalavimų. Tą pagrindžia aukščiau nurodyti įrodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, nes jos yra nuoseklios ir neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. J. T. nurodytas apkalbėjimo motyvas yra neįtikinantis ir deklaratyvus, nes jis įtikinamai nepagrindė, kodėl policijos pareigūnai turėtų siekti jį apkalbėti, tokio motyvo išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą nenustatė ir teismas.Policijos pareigūnas A. Kiukys parodė, kad J. T. nevykdė reikalavimo pasitikrinti girtumo, šią jo nurodytą aplinkybę patvirtina ir laikmenoje teismui pateikta filmuota medžiaga, iš kurios matyti (2 kameros vaizdas 04.17 val.), kaip policijos pareigūnas A. Kiukys prieina prie administracinėn atsakomybėn traukiamo J. T. vienoje rankoje laikydamas daiktą panašų į alkotesterį, o kitoje galimai vamzdelį ir kažką aiškina J. T., o šis mojuoja rankomis, po ko pareigūnas nueina. Vertinant liudytojo A. Kiukio nurodytas aplinkybes susietai su vaizdo įraše matoma įvykių seka galima daryti išvadą, kad J. T. buvo liepiama pasitikrinti girtumą, tačiau šis atsisakė.Teismas taipogi kritiškai vertina J. T. išsakytus teiginius, kad jis neatsisakė eiti į laikino sulaikymo kamerą, nes šias aplinkybes patvirtina liudytojų policijos pareigūnų A. Kiukio ir H. Siniausko parodymai susietai su laikmenoje teismui pateikta filmuota medžiaga iš kurios matyti (2 kameros vaizdas 05.01 val.), kad policijos pareigūnui tempiant J. T. už rankos šis priklaupia ir iškelia rankas, po ko prieina A. Kiukys kuris, taip pat bando kelti J. T., tačiau šis nekyla, tada panaudojami kovinių imtynių veiksmai – J. T. užlaužiamos rankos ir jis nutempiamas žeme į laikino sulaikymo kamerą. Liudytojų A. Kiukio ir H. Siniausko parodymais juos vertinant susietai su laikmenoje teismui pateikta filmuota medžiaga iš kurios matyti (2 kameros vaizdas 05.05 val.) nustatyta, kad J. T. jam liepiant išeiti iš policijos komisariato šių reikalavimų nevykdė. Iš filmuotos medžiagos matyti kaip policijos pareigūnas A. Kiukys pirštu rodo į duris kažką aiškina J. T., tačiau šis nuo gulto nekyla, tada prieina policijos pareigūnas H. Siniauskas ir abu pareigūnai suėmę už rankų veda iš laikino sulaikymo kameros administracinėn atsakomybėn traukiamą J. T..

Žemesnės instancijos teismas

Nustatytų faktų teisinis vertinimas

Pagal ANK 506 str. 4 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 str. nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija Nr. XII-2366, 2016-05-19, paskelbta TAR, 2016-05-27, Nr. 14168) 21 str. numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 506 str. 4 d. šiais aspektais: policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti;policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo vykdytini privalomai;dėl sveikatos būklės kai kurių reikalavimų nebuvo galimybės įvykdyti.Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus visgi pripažįsta, kad J. T. buvo pagrįstai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jam taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK 506 str. 4 d. už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu, kad policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti dėl sekančių priežasčių. Policijos pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas turėjo teisę prašyti J. T. pasitikrinti neblaivumą, nes jis buvo sulaikytas viešoje vietoje įtariant jį esant apsvaigus nuo alkoholio. Neblaivumo nustatymas buvo svarbus siekiant nustatyti jo girtumą administracinio nusižengimo protokolo surašymui, o taipogi sprendžiant procesinių veiksmų su sulaikytu asmeniu atlikimo galimybes, o būtent, ar asmuo gali duoti paaiškinimus administracinio nusižengimo byloje, ar jis gali suprasti kuo yra kaltinamas bei su jo atliekamų veiksmų esmę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių redakcija nuo 2016-07-01 (TAR, 2016, Nr. 2016-13952) 3 p. numatyta, kad Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad policijos pareigūnams teisė tikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų girtumą suteikia teisės aktai, dėl ko šis reikalavimas negali būti laikomas neteisėtu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad policijos pareigūnai jam davė atplėštą vamzdelį dėl ko jis nesutiko pasitikrinti girtumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje surinktais duomenimis. Policijos pareigūnai nenurodė, kad asmuo būtų prašęs atplėšti vamzdelį prie jo akių ar pačiam šį vamzdelį atplėšti. Policijos pareigūnai A. Kiukys ir H. Siniauskas nuosekliai nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kad J. T. atsisakė pasitikrinti girtumą. Jokių J. T. išsakytų girtumo patikrinimo sąlygų policijos pareigūnai nenurodė, o posėdyje dalyvavęs administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jų netikslino.Teismas taip pat pažymi, kad policijos pareigūnų reikalavimai eiti į laikino sulaikymo kamerą ar išeiti iš policijos komisariato taip pat negali būti laikomi neteisėtais, nes šitaip policijos pareigūnai įgyvendindami jiems suteiktas funkcijas užtikrino asmens administracinį sulaikymą bei policijos komisariato netrukdomą darbą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato išsakytos dvejonės dėl tinkamo administracinio sulaikymo neįforminimo nedaro šio veiksmo ir tuo pačiu policijos pareigūnų reikalavimų neteisėtais. Taigi aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti. Teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiu, kad policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo vykdytini privalomai dėl sekančių priežasčių. Teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens blaivumo pasitikrinimas yra jo pareiga numatyta įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, todėl šis reikalavimas aptariamoje situacijoje buvo privalomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir privalėjo būti vykdomas. Reikalavimai eiti į laikino sulaikymo kamerą ir apleisti policijos komisariato patalpas pagal savo esmę yra privalomi todėl taip pat privalėjo būti vykdomi. Šiuo atveju asmuo neturi dispozicijos pasirinkti vykdyti šiuos reikalavimus ar ne, nes administracinio sulaikymo veiksmas pagal savo pobūdį yra prievartinis, o užtikrinant policijos komisariato netrukdomą veiklą, asmenys taipogi negali jame pasilikti, kai su jais nėra atliekami proceso, ar kiti veiksmai bei kai jie yra jame nepageidaujami.Teismas visgi sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentais, kad asmuo turi teisę laisvai apsispręsti ar pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, nes tokią teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikia ANK 609 str. 3 d. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad už šio reikalavimo nevykdymą negalima traukti asmens atsakomybėn pagal ANK 506 str. 4 d. bei ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.Teismas atmeta ir J. T. nurodytus argumentus dėl negalėjimo vykdyti policijos pareigūnų reikalavimų – eiti į laikino sulaikymo kamerą ir išeiti iš policijos komisariato patalpų dėl sveikatos būklės, nes policijos pareigūnų parodymais vertinant juos susietai su teismui laikmenoje pateikta filmuota medžiaga nustatyta, kad asmens sveikatos būklė buvo pakankamai gera. Duomenų įrodančių priešingai nėra pateikta. Kaip minėta iš filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kad J. T. keliamas atlieka valingus veiksmus, klaupiasi, kelia į viršų rankas, nuolatos kalba, kas suteikia pagrindą išvadai, kad jo sveikatos būklė buvo pakankama pačiam savarankiškai eiti į laikino sulaikymo kamerą ir išeiti policijos komisariato. Pažymėtina, kad teismui J. T. pateiktame apžiūros lape (b. l. 14) nieko nenurodoma apie jo širdies veiklos sutrikimus, nervų sistemos užsiblokavimą ar kitas sveikatos problemas dėl kurių jis nebūtų pajėgus atsistoti ir eiti į laikino sulaikymo kamerą. Jam nustatyti tik peties ir mentės sumušimai, galvos skausmas.Taigi atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau teismas konstatuoja, kad J. T. nevykdė reikalavimų pasitikrinti girtumo ir eiti į laikino sulaikymo patalpą bei nevykdė nurodymo išeiti iš policijos komisariato. Šie reikalavimai, kaip aptarta aukščiau laikytini teisėtais ir vykdytinais, J. T. pagal savo sveikatos būklę turėjo galimybę juos įvykdyti, todėl esant nurodytoms aplinkybėms J. T. veiksmai atitinka nusižengimo, numatyto ANK 506 str. 4 d., sudėtį. Teismas pažymi, kad išvada, jog J. T. padarė ANK 506 str. 4 d. pažeidimą darytina įvertinus J. T. elgesio visumą – aplinkybes, kad jis visiškai ignoravo policijos pareigūnų reikalavimus bei pasyviais veiksmais, atsikalbinėjimais, atsisakė juos vykdyti. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai užtikrina asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei vykdydami savo pareigas turi teisę duoti nurodymus jiems nepavaldiems asmenims. Šiuo atveju būtų visiškai nepateisinama, jog asmeniui atsisakant vykdyti pareigą paklusti policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir juos vykdyti, būtų nepagrįstai apsunkinamas policijos pareigūnų darbas ir tuo pačiu sukuriama pavyzdinė situacija taip elgtis kitiems asmenims. Pažymėtina, kad asmuo įgydamas teises turi prisiimti ir jam valstybės skiriamas pareigas. Demokratinėje visuomenėje turi vyrauti teisių ir pareigų vienovė, kas suponuoja išvadą, kad negali būti teisių be pareigų ir atvirkščiai. Šiuo atveju J. T. gyvendamas demokratinėje visuomenėje taipogi turi prisiimti ir pareigą vykdyti policijos pareigūnų, kurie valstybėje užtikrina asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, teisėtus reikalavimus. Teismas atsižvelgdamas į vaizdo medžiagoje užfiksuotus duomenis patikslina pažeidimo padarymo laiką, nurodydamas, kad J. T. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų 2017-11-12 laikotarpiu nuo 04.17 iki 05.06 val.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinės nuobaudos skyrimas

J. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – asmuo šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos pažeidimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismui J. T. pripažino, kad tą naktį buvo pavartojęs alkoholio. Liudytojų A. Kiukio ir H. Siniausko parodymais vertinant juos susietai su pateikta filmuota medžiaga, nustatyta, kad J. T. tą vakarą elgėsi neadekvačiai, kas suteikia pagrindo išvadai, kad išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra.Skirdamas administracinę nuobaudą už nusižengimą, teismas atsižvelgia į tai, kad yra viena J. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į tai, kad praeityje jis yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 4-7), teistas, kas asmenį charakterizuoja neigiamai, todėl už padarytą administracinį nusižengimą jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda didesnė už vidurkį (ANK 32 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti J. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 120 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 17074782826 ir įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas Ignas Totilas