Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, nedalyvaujant pareiškėjui D. S. ir institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato atstovui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. skundą dėl 2016-10-29 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau-Alytaus AVPK Varėnos RPK) policijos pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 55N-76194558-16 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Pareiškėjui ir institucijai, priėmusiai nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta ir negauta jokių prašymų, todėl šių asmenų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą (ATPK 300 straipsnio 1 dalis) .

2016-10-29 Alytaus AVPK Varėnos RPK vyriausiojo patrulio Emilio Baublio nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 55N-76194558-16, D. S. skirta nuobauda pagal ATPK 124¹ str.2 d., paskiriant 30 eurų baudą. Nuobauda skirta dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis.

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

D. S. skunde nurodė, kad pripažįsta padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą – kalbėjimas telefonu vairuojant. Kelių eismo taisyklių 20 punktas numato, kad motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas.

ATPK 124 ¹ str.2 d. numato atsakomybę - draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), ir tokių veiksmų atlikimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Pagal ATPK 30 str., reglamentuojantį administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

ATPK 260¹ str. 3 d. numato, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje.

ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas, numatantis, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš to seka, kad nurodomas terminas skaičiuojamas ne bet kaip, o nuo paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo pasibaigimo.

2016-10-29 priimant nutarimą dėl D. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str.2 d., jis turėjo galiojančias administracines nuobaudas (2015-11-23 nutarimas dėl pažeidimo pagal ATPK 124¹ str.4 d., 2016-03-07 nutarimas pagal ATPK 124¹ str.4 d.).

Pareiškėjui 2015-11-23 nutarimu paskirta bauda už pažeidimą, padarytą 2015-08-27, bauda sumokėta 2015-11-23, o 2016-03-15 nutarimu paskirta bauda už pažeidimą, padarytą 2015-08-28, sumokėta 2016-03-15. Kadangi ATPK 36 straipsnio nuostatos pratęsia administracinės nuobaudos galiojimą apskritai, tai taikant ATPK 260¹ straipsnio nuostatas dėl administracinio nurodymo surašymo aktualu yra ne veiksmų kvalifikacijos prasmė, o pakartotinumo prasmė, t.y. ar padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas atitinkamame Administracinių teisės pažeidimų kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje.

2016-10-29 nutarime skiriant nuobaudą D. S. tinkamai buvo įvertinta ir konstatuota, kad padarė naują administracinį teisės pažeidimą, kuomet nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos įvykdymo, todėl jis yra laikomas asmeniu, kuriam yra paskirta administracinė nuobauda, administracinės nuobaudos prasme. Kitaip aiškinant ATPK 36 straipsnio ir 260 ¹ straipsnio nuostatas dėl administracinio nurodymo surašymo instituto, būtų iškreipta šio instituto taikymo prasmė.

ATPK 260 ir 260(1) straipsniuose tiesiogiai nėra įtvirtinta sąlyga, kad administracinis nurodymas gali būti taikomas tik asmeniui, neginčijančiam pažeidimo padarymo fakto. Pareiškėjas teigia, kad su pažeidimo faktu sutiko. Vertinant administracinio teisės pažeidimo surašymo aplinkybes matyti, kad pažeidėjo paaiškinime įrašyta, jog sutinka su pažeidimu ir dėl to gailisi, tačiau atsisakė pasirašyti protokolą, nes tokias aplinkybes patvirtina vyr.patrulio, surašiusio protokolą įrašas ir parašas dar vieno patrulio. Pareiškėjui nepasirašius ir nepatvirtinus protokolo turinio, negalima teigti ir daryti išvadą, kad jis administracinio teisės pažeidimo surašymo metu sutiko su protokolo turiniu, t.y. ir pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241, 241(1), 246(1), 246(2), 246(7), 249, 259, 260, 261, 262, 313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 260(1), 260(2) straipsniais, dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstatymo, kuriuo ATPK buvo papildytas nuostatomis dėl administracinio nurodymo, projekto aiškinamojo rašto (minėto aiškinamojo rašto tekstą žr. adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367360) turinio, siūlant įtvirtinti administracinio nurodymo institutą buvo siekiama, be kita ko, ekonomiškiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslus tais atvejais, kai padaromi mažesnio pavojingumo administraciniai teisės pažeidimai, o asmuo neginčija pažeidimo ir savo kaltės. Iš šio aiškinamojo rašto turinio galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas implicitiškai įtvirtino nuostatas, kuriomis ketinta administracinio nurodymo institutą taikyti tais atvejais, kai nėra ginčo dėl pažeidimo padarymo fakto ir, atitinkamai, egzistuoja didelė tikimybė, jog pažeidėjas savanoriškai vykdys administracinį nurodymą, t. y. sumokės paskirtą baudą.

Formuojamoje teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu įstatymo leidėjo pozicija konkrečiai išreikšta naujajame Administracinių nusižengimų kodekse (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869. Teisės aktų registras, 2015-07-10, Nr. 2015-11216). Šio kodekso 40 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tais atvejais, kai jis padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-788/2016).

Sprendžiant klausimą, ar taikytinos ATPK nuostatos dėl administracinio nurodymo, faktinė aplinkybė, ar pažeidėjas administracinio teisės pažeidimo surašymo momentu ginčijo padaryto teisės pažeidimo faktą, yra teisiškai reikšminga, bet nagrinėjamu atveju tai nėra esminė aplinkybė dėl aukščiau nurodytų aplinkybių (ankstesnio asmens baustinumo administracine tvarka galiojimo).

Administracinių teisės pažeidimų registre nurodomi duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti ar pripažinti neatitinkančiais tikrovės (pagal nurodomus procesinius sprendimus pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą ir skirti nuobaudą).Tol, kol nėra pripažintas neteisėtu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, jis laikomas galiojančiu, o terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, skaičiuojamas pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas yra labai drausmingas vairuotojas, ypatingai atsižvelgia į KET taisykles, jau daugiau, kaip metus nedaro jokių pažeidimų. Pagal pateiktus administracinių teisės pažeidimų registro duomenis D. S. nuo 2003-04-02 iki 2016-10-29 buvo baustas administracine tvarka 17-ka kartų už pažeidimus, padarytus administracinių teisės pažeidimų skirsnyje - administraciniai teises pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšiu srityje (nagrinėjamu atveju transporto srityje). Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, kaip linkusį daryti nurodyto pobūdžio pažeidimus, nežiūrint, kad šiuo metu anksčiau padaryti pažeidimai, išskyrus nurodytus, negaliojantys.

Pareigūnas, priimdamas nutarimą išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti priimtą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 2 d., 5 d., 6 d., teismas

nutaria:

netenkinti skundą.

Palikti nepakeistą 2016-10-29 nutarimą Alytaus AVPK Varėnos RPK administracinėje byloje Nr.55N-7619458-16, kuriuo D. S. pagal ATPK 124 (1) str.2 d. skirta 30 eurų bauda.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.