Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei J. M., gynėjui advokatui Valerijus Karpovui, ekspertui S. S., nukentėjusiajam A. G.,

nedalyvaujant J. B., asmens, kuriam siekiama pritaikyti priverčiamąsias medicinines priemones, atstovei V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, deklaruota ir gyvenamoji vieta S. L. 16 - 21, Garliava, Kauno rajone, neteistas,

kaltinamas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2016 m. liepos 17 d., apie 15 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, kitų namo gyventojų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, tai yra metaliniu strypu tyčia suduodamas vieną kartą nukentėjusiajam A. G. į galvos sritį, bei jam blokuojant smūgį rankomis, suduodamas metaliniu strypu vieną kartą į rankas, po to, šepečio kotu tyčia suduodamas vieną kartą nukentėjusiajam A. G. į rankas, kuriomis pastarasis blokavo smūgį, po to, jis tyčia lenta suduodamas A. G. vieną kartą į rankas, kuriomis pastarasis blokavo smūgį, tuo penkiais trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajam A. G. kūno sužalojimus: vienu poveikiu į viršugalvio dešinę pusę, padarant nubrozdinimą, vienu poveikiu į galvos kairę pusę, padarant odos pažeidimą kairės ausies kaušelio apatinėje dalyje, nubrozdinimą už kairės ausies srityje, vienu poveikiu į dešinės alkūnės sritį, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu, vienu poveikiu į dešinės plaštakos nugarinį paviršių, padarant kraujosruvą, vienu poveikiu į kairio dilbio sritį, padarant nubrozdinimą kairio dilbio vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad 2016 m. liepos 17 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išėjo į kiemą pas ponią Barzdienę degtukų. Ji po kaštonu sėdėjo, mūsų bendras kiemas. Užsirūkė, o J. B. išbėgo. B., pasakė, kad atbėga J. B. su strypu. Atsisuko, o jis su metaliniu strypu atbėgo. Kirto ir viskas. Keikdamasis atlėkė. Pataikė prie kairės ausies. Tą strypą atėmė, numetė, jis nulėkė pasiimti šepetį į laiptinę. Greitai sulakstė. Atsinešė šepečio kotą. Jis kirto ir į rankas pataikė. Atėmė kotą iš jo. Jis keikėsi, tik nieko neaiškino. Paskiau atsinešė lentgalį. Kirto, net sulūžo lenta. Vėl užsidengė rankomis. Jis keikdamas į laiptinę nubėgo, sakė iškvies policiją. Apsisuko ir nuėjo pas kaimyną.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad išgirdo triukšmą prie laiptinės, lauke. Kai atsikėlė, pamatė, kad pirmiausia Julius su metaliniu strypu iš laiptinės išbėgo ir Arūnui kirto. Jis prisidengė ir atėmė strypą. J. B. antrą kartą su šepečio kotu atlėkė. Išėjo į lauką, pamatė, kad kaimyną muša. Jis išbėgo su lenta iš laiptinės. Plati lenta, apie 0,5-1 metro ilgio. Kirto Arūnui, šis prisidengė rankomis galvą, ta lenta trūko.

Liudytoja B. L. paaiškino, kad pamatė, kad lentą pasiėmė J. B.. B. išgėręs buvo, keikėsi. Matė, kad Arūnas kruvinas. Kaip jie ten mušėsi nematė, tik girdėjo triukšmą.

Liudytojas A. V. patvirtino savo ikiteisminiame tyrime (87 – 89 b. l.) duotus paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

J. B. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys.

J. B. ikiteisminio tyrimo metu (107 – 108 b. l.) paaiškino, kad yra ligotas, turėjo galvos traumą, narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitose nebuvo įrašytas, vieną kartą buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Gėrė daug vaistų, o dabar neturi už ką pirkti, todėl jų negeria. Vietomis nepamena įvykių, savo veiksmų taip pat neprisimena. Kuo yra įtariamas, neprisipažįsta ir parodo, kad įtarime nurodytu laiku jis buvo namo kieme, tuo metu buvo ir jo žmona bei kaimynas Arūnas iš antro aukšto. Jis su kaimynu susipyko ir susimušė, dėl ko, jis neprimena. Arūnas jam išmušė du dantis, nepamena kokiu būdu. Dėl to nei pas gydytojus nesikreipė, nei į policiją ėjo. Kiek smūgių jis sudavė ir kur kaimynui Arūnui, jis neprisimena. Kaimyno Arūno nemušė nei metaliniu strypu ,nei lenta. Tai matė jo žmona. Kad susimušė su kaimynu, jis prisipažįsta, bet jo nemušė nei lenta, nei metaliniu strypu. Kitų kaimynų tuo metu nebuvo. Po muštynių policija nebuvo pas jį atvažiavusi. Policijos pareigūnų po įvykio nematė.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. lapkričio 10-17 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada Nr. (duomenys neskelbtini)2016 (49 - 52b. l.) nustatyta, kad J. B. iki nusikalstamos veikos padarymo, tai yra iki 2016 m. liepos 17 d., J. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas - F02,8 demencija, serga kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (epilepsija). Psichikos sutrikimas nustatytas nuo 1998 metų. Nusikaltimo padarymo metu, tai yra 2016 m. liepos 17 d. J. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas - F02.8 demencija, serga kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (epilepsija). Pagal esamą psichinę būseną, nusikaltimo padarymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. B. konstatuojamas psichikos sutrikimas - F02,8 demencija, serga kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (epilepsija). Pagal šiuo metu esamą psichinę būseną jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. J. B. negali būti apklausiamas ir stoti prieš teismą. J. B. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - priverstinį ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d, numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio „Viešosios tvarkos pažeidimas“ pirmoji dalis numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad J. B. 2016 m. liepos 17 d., apie 15 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, kitų namo gyventojų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, tai yra metaliniu strypu tyčia suduodamas vieną kartą nukentėjusiajam A. G. į galvos sritį, bei jam blokuojant smūgį rankomis, suduodamas metaliniu strypu vieną kartą į rankas, po to, šepečio kotu tyčia suduodamas vieną kartą nukentėjusiajam A. G. į rankas, kuriomis pastarasis blokavo smūgį, po to, jis tyčia lenta suduodamas A. G. vieną kartą į rankas, kuriomis pastarasis blokavo smūgį, tuo penkiais trauminiais poveikiais padarydamas nukentėjusiajam A. G. kūno sužalojimus: vienu poveikiu į viršugalvio dešinę pusę, padarant nubrozdinimą, vienu poveikiu į galvos kairę pusę, padarant odos pažeidimą kairės ausies kaušelio apatinėje dalyje, nubrozdinimą už kairės ausies srityje, vienu poveikiu į dešinės alkūnės sritį, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu, vienu poveikiu į dešinės plaštakos nugarinį paviršių, padarant kraujosruvą, vienu poveikiu į kairio dilbio sritį, padarant nubrozdinimą kairio dilbio vidiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Teismo ekspertai nustatė, kad J. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – psichikos sutrikimas - F02,8 demencija, serga kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur (epilepsija), ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis laikytinas nepakaltinamu ir rekomenduojama jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Teisme apklaustas ekspertas patvirtino šią ekspertų išvadą.

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog J. B. įvykių ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis yra nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2016 (49 - 52 b. l.) išvadomis ir eksperto paaiškinimais, atsižvelgiant į J. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (109, 110 b. l.), nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai: paketas su dviejų lentų fragmentais, vienų vienetu metalinio strypu, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate (63 b. l.), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str., 404 str.,

nutaria:

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymą, J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinamas.

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, viešosios įstaigos Garliavos Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus Garliavos R. Š. poliklinikos psichikos sveikatos priežiūros skyriuje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Paketą su dviejų lentų fragmentais, vienų vienetu metalinio strypu, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.