Utenos apylinkės teismo įsakymas

2011-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-120-455/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
1-120-455/2011
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-09015-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Stasevičius
Kaltinamasis
Ž. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-120-455/2011Teisminio proceso Nr. 1-06-1-09015-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10.; 2.1.10.1. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, išnagrinėjęs Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis Norvegijos įmonėjė „(duomenys neskelbtini)“, staliumi, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 222 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

Ž. T. kaltinamas tuo, kad būdamas individualios įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nurodantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, to paties įstatymo 12 str. 1 d. nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 p. nurodantį, kad ,,Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kituose ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas“ neužtikrino, kad įrašai apie individualios įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams P. Ž., R. J., V. S., V. L., G. B., L. K., A. V., M. D., T. V., Ž. T., E. G., V. M. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei komandiruočių dienpinigių apskaičiavimą ir išmokėjimą individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ pirminiuose dokumentuose – darbo užmokesčio žiniaraščiuose: 2006 m. balandžio mėn. Nr.1, 2006 m. gegužės mėn. Nr.2; 2006 m. gegužės mėn. Nr.3; 2006 m. birželio mėn. Nr. 4; 2006 m. birželio mėn. Nr. 5; 2006 m. liepos mėn. Nr.6; 2006 m. rugpjūčio mėn. Nr. 7; 2006 m. rugsėjo mėn. Nr.8; 2006 m. spalio mėn. Nr.9; 2006 m. lapkričio mėn. Nr.10; 2006 m. gruodžio mėn. Nr.11; 2007 m. sausio mėn. Nr. 12; 2007 m. vasario mėn. Nr. 13; 2007 m. kovo mėn. Nr. 14; 2007 m. kovo mėn. Nr. 15; 2007 m. balandžio mėn. Nr. 16; 2007 m. gegužės mėn. Nr. 17; 2007 m. birželio mėn. Nr. 18; 2007 m. liepos mėn. Nr. 19; 2007 m. rugpjūčio mėn. Nr. 20; 2007 m. rugsėjo mėn. Nr. 21; 2007 m. spalio mėn. Nr. 22; 2007 m. lapkričio mėn. Nr. 23; 2007 m. gruodžio mėn. Nr. 24; 2008 m. sausio mėn. Nr. 25; 2008 m. vasario mėn. Nr. 26; 2008 m. kovo mėn. Nr. 27, kuriuose nėra darbuotojų parašų patvirtinančių pinigų gavimą; komandiruotės dienpinigių išmokėjimo žiniaraščiuose Nr. KD 00001 už laikotarpį nuo 2006-04-24 iki 2006-04-17; Nr. KD 00003 už laikotarpį nuo 2006-04-24 iki 2006-05-21; Nr. 00007 už laikotarpį nuo 2006-08-16 iki 2006-09-10; Nr. KD 00008 už laikotarpį nuo 2006-08-16 iki 2006-09-10; Nr. KD 00009 už laikotarpį nuo 2006-08-16 iki 2006-09-10; Nr. KD 00013 už laikotarpį nuo 2006-08-27 iki 2006-09-18; Nr. KD 00017 už laikotarpį nuo 2006-09-12 iki 2006-10-16; Nr. KD 00019 už laikotarpį nuo 2006-10-25 iki 2006-12-04; Nr. KD 00021 už laikotarpį nuo 2007-01-22 iki 2007-01-28; Nr. KD 00024 už laikotarpį nuo 2007-04-17 iki 2007-04-25; Nr. KD 00025 už laikotarpį nuo 2007-04-17 iki 2007-04-25; Nr. KD 00031 už laikotarpį nuo 2007-07-25 iki 2007-09-17; Nr. KD 00035 už laikotarpį nuo 2007-09-30 iki 2007-10-26; Nr. KD 00036 už laikotarpį nuo 2007-09-30 iki 2007-10-26; Nr. KD 00040 už laikotarpį nuo 2008-01-11 iki 2008-01-15 bei kasos išlaidų orderiuose: 2006-05-10 Nr.10; 2006-05-19 Nr. 12; 2006-05-24 Nr. 13; 2006-05-24 Nr.15; 2006-06-09 Nr. 16; 2006-06-13 Nr. 17; 2006-07-10 Nr. 21; 2006-08-10 Nr. 23; 2006-09-11 Nr.25; 2006-09-12 Nr. 26; 2006-09-25 Nr. 30; 2006-10-10 Nr. 33; 2006-10-26 Nr. 35; 2006-10-30 Nr. 37; 2006-11-10 Nr. 39; 2006-12-10 Nr. 41; 2006-12-11 Nr. 42; 2006-12-29 Nr. 43; 2007-01-31 Nr. 46; 2007-02-09 Nr. 47; 2007-03-02 Nr. 49; 2007-04-06 Nr. 51; 2007-04-27 Nr. 55; 2007-05-10 Nr. 56; 2007-06-11 Nr. 59; 2007-07-10 Nr. 61; 2007-07-16 Nr. 63; 2007-08-10 Nr. 65; 2007-09-10 Nr. 71; 2007-09-27 Nr. 74; 2007-10-01 Nr. 75; 2007-10-10 Nr. 76; 2007-10-29 Nr. 78; 2007-11-09 Nr. 80; 2007-12-10 Nr. 82; 2007-12-28 Nr. 85; 2008-01-23 Nr. 88; 2008-02-08 Nr. 89; 2008-03-13 Nr. 89; 2008-03-17 Nr. 90; 2008-04-11 Nr. 91 bei Ūkinių operacijų registravimo žurnale atitiktų faktiškai išmokėtą minėtiems darbuotojams darbo užmokestį bei komandiruotės dienpinigius, kuriuos nėra galimybės apskaičiuoti, nes nėra darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtu fiksuojama darbuotojų realiai dirbtas darbo laikas bei grynais pinigais išmokėdamas individualios įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestį ir komandiruotės dienpinigius nepateikė pasirašyti darbo užmokesčio bei komandiruočių dienpinigių išmokėjimo žiniaraščių, dėl ko negalima iš dalies nustatyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.

Šiais savo veiksmais Ž. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis Ž. T. kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 metais jis savo vardu įregistravo individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ Įmonė įregistravo adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi jis yra statybininkas, tai individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ registravo norėdamas vykdyti veiklą, susijusią su statybomis. Jis asmeniškai buhalterinės apskaitos neišmano, todėl nuo pat įmonės įregistravimo jo buvusi žmona N. T. užsiėmė apskaitos tvarkymu. Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai buvo saugomi jų gyvenamojoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini). Biuro nebuvo. Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo atidarytos banko sąskaitos AB SEB banke ir AB, „Swedbank“. Teisę disponuoti banko sąskaitomis turėjo jis ir N. T.. Įmonė turėjo kelis užsakymus dėl statybos darbų atlikimo Utenoje bei Utenos rajone, tačiau tokių užsakymų buvo nedaug ir šios užsakymus vykdė jis pats. Pagrindiniai įmonės užsakovai ir vykdyti darbai buvo Švedijos Karalystėje. Užsakovus Švedijoje surasdavo pats. Jis, kaip individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, sudarydavo statybos rangos sutartis. Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, ir oficialiai buvo įdarbinti į įmonę, atlikdavo rangos sutartyse sudarytose su užsakovais numatytus darbus. Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atlikdavo tik darbus. Statybines medžiagas, reikalingas darbų atlikimui, pateikdavo užsakovai. Su individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais buvo sudaromos darbo sutartys. Darbo sutartis užpildydavo ir parengdavo N. T.. Žino, kad darbo sutartyse buvo nurodyta, kad darbuotojui per mėnesį numatoma mokėti minimalų Vyriausybės nustatytą darbo užmokestį ir Vyriausybės nustatytas komandiruotpinigių dydį. Tačiau pripažino, kad žodžiu su darbuotojais buvo sutaręs, kad realiai jiems Švedijoje už atliktą darbą mokės po 50 Švedijos kronų per valandą. Jis šiuo metu neturi ir negali pateikti darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtu nurodytas jų realiai Švedijoje dirbtos darbo valandos, nes šių dokumentų neturi. Taip pat, pripažino, kad atlyginimą darbuotojams visada mokėjo tik jis. N. T. atlyginimo nemokėjo. Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasininku buvo jis ir grynieji įmonės pinigai buvo pas jį. Dalį pinigų, reikalingų mokesčių sumokėjimui įnešdavo į įmonės sąskaitą ir juos išgrynindavo N. T. bei sumokėdavo valstybės nustatytus mokesčius. Atlyginimą darbuotojams visada mokėjo grynais pinigais, kurie buvo gauti iš Švedijoje esančių įmonės užsakovų. Už gautą atlyginimą darbuotojai jokiame apskaitos dokumente nepasirašydavo. Jis negali nurodyti kiek konkrečiai atlyginimo jis išmokėjo kiekvienam įmonės darbuotojui, nes šių duomenų neturi. Įmonė su darbuotojais atsiskaitė pilnai. N. T. būdama Lietuvoje rengdavo, remiantis darbuotojų darbo sutartimis, reikiamus apskaitos dokumentus, dėl atlyginimo bei komandiruočių dienpinigių išmokėjimo. Jis N. T. neminėjo, kad darbuotojams moka kitokio dydžio nei nustatyta jų darbo sutartyse atlyginimą., todėl N. T. nežinojo, kad darbuotojai gauna 50 Švedijos kronų per valandą Taip pat, jai nebuvo žinoma kiek jie realiai dirba valandų per dieną. Jis pripažįsta, kad apskaitos tvarkymu nesidomėjo bei organizavo jos tvarkymą netinkamai. N. T. pateikdavo Švedijoje bei Lietuvoje pateiktus apskaitos dokumentus ir kai reikėjo pasirašydavo N. T. jam pateiktuose apskaitos dokumentuose. Tačiau parašus dėdavo net nesigilindamas į dokumentų turinį. 2009 metais jo sprendimu N. T. buvo paskirta individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ likvidatore, nes nuo 2008 metų vidurio įmonė veiklos nevykdė ir visi darbuotojai buvo atleisti (III t., b.l. 101-103).

Kaltinimas Ž. T. grindžiamas ir kitais duomenimis.

2010-08-20 VĮ ,,Registrų centras“ raštu Nr. 11.9.1-556 pateiktė dokumentus: 2005-05-18 Ž. T. sprendimą įsteigti individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuostatus 2005-05-20 įregistruotus Juridinių asmenų registre; 2009-01-05 individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininko Ž. T. sprendimą likviduoti individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (II t., b.l. 71-102).

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. jo draugas Ž. T. pasiūlė dirbti jo vadovaujamojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Ž. T. sakė, kad individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusį rangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo Švedijoje. Ž. T. pasakė, kad už vieną darbo valandą Švedijoje jam grynais pinigais mokės 50 Švedijos kronų. Su Ž. T. pasiūlymu sutiko. 2007 m. rugpjūčio mėnesį Ž. T. žmona N. T. surašė darbo sutartį. Darbo sutarties sąlygas ir darbo sutartyje nurodyta darbo užmokesčio dydžio neprisimena, nes jam tai buvo nesvarbu, kadangi su Ž. T. sutarė, kad už vieną darbo balandą gaus 50 Švedijos kronų. 2007 m. liepos mėnesį jis, Ž. T., A. S., M. J. keltu iš Latvijos nuvyko į Švediją. Kelionės į Švediją išlaidas jis apmokėjo pats. Už būstą Švedijoje nemokėjo. Savo maitinimo išlaidas apmokėdavo pats. Dirbo dviejose skirtingose statybos vietose, statė du karkasinius namus. Užsakovų nežino. Ž. T. kasdien susižymėdavo visų darbuotų dirbtas darbo valandas ir savaitės pabaigoje apskaičiuodavo ir sumokėdavo atlyginimą. Jis per savaitę gaudavo nemažiau 2500 Švedijos kronų. Už gautą atlyginimą jokiame apskaitos dokumente nepasirašydavo. Pinigus visada grynais mokėjo Ž. T.. Švedijoje dirbo iki 2007 m. gruodžio vidurio, iki Šv.Kalėdų. Ž. T. jam neskolingas, nes atsiskaitė pilnai. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiai: 2007 m. liepos mėn. Nr. 19; 2007 m. rugpjūčio mėn. Nr. 20; 2007 m. rugsėjo mėn. Nr. 21; 2007 m. liepos mėn. Nr. 22; 2007 m. lapkričio mėn. Nr. 23; 2007 m. gruodžio mėn. Nr. 24; 2008 m. sausio mėn. Nr. 25; 2008 m. vasario mėn. Nr. 26; 2008 m. kovo mėn. Nr. 27, paaiškino, kad šiuos žiniaraščius mato pirmą kartą ir negali atsakyti, ar jose nurodyta darbo užmokestį gavo ar ne. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat jam buvo parodyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiai Nr. KD00032, Nr. KD00036; Nr. KD00040, paaiškino, kad šiuos dokumentus mato pirmą kartą. Jis nežino ir negali pasakyti, ar jose yra teisingai surašytos jo dirbtų Švedijoje dienų skaičius (II t., b.l. 156-157).

Liudytojas T. Vabolis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpyje nuo 2007-04-16 iki 2007-07-16 dirbo individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ staliaus – apdailininko pareigose. Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininką Ž. T. jis pažinojo iš matymo. Dėl darbo sąlygų ir darbo užmokesčio dydžio prieš pradėdamas dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ žodžiu susitarė su įmonės savininku Ž. T.. Su Ž. T. sutarė, kad pastarasis jam už vieną darbo valandą Švedijoje mokės grynais 50 Švedijos kronų. Į Švediją vyko kartu su R. J., Ž. T., A. S.. Kelionės išlaidas į Švediją ir atgal apmokėjo iš savo lėšų. Taip pat, jis iš savo lėšų apmokėdavo maistą ir būsto išlaidas. Švedijoje dirbo kartu su R. J.. Jie dirbo miesteliuose, esančiose prie Stockholmo. Dirbo skirtinguose statybos objektuose ir atliko šiuos darbus: paklojo trinkeles aplink du namus; atliko vonios remontą viename name; padėjo baigti angaro dažymo darbus Ž. T.. Statybos objektų užsakovų jis nežino. Tvirtino, kad per savaitę uždirbdavo nemažiau 3000 Švedijos kronų. Kiek jis iš viso dirbo Švedijoje neprisimena, gal apie savaitę ar pusantros. 2007 m. gegužės mėnesį vėl grįžo į Švediją ir ten dirbo iki 2007 m. liepos mėnesio vidurio. Atlyginimą už darbą Švedijoje mokėjo Ž. T., kartais tiesiogiai sumokėdavo užsakovai. Už gautą atlyginimą jokiame apskaitos dokumente nepasirašydavo. Kiek iš viso gavo atlyginimo dirbdamas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pasakyti negali, nes neprisimena. Atlyginimas jam buvo mokamas Švedijoje, Švedijos kronomis. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ komandiruočių dienpinigių priskaičiavimo žiniaraštis Nr.KD00025, kuriame nurodyta, kad Švedijos Karalystėje jis dirbo 9 dienas ir jam iš viso buvo apskaičiuota 1350 Lt dienpinigių. Tvirtino, kad 1350 Lt negavo, nes pinigus jam mokėjo tik Švedijos kronomis, be to, dirbdamas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis Švedijoje dirbo ne 9 dienas, o apie 2 mėnesius. Apklausos metu jam buvo parodyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiai: 2007 m. balandžio mėn. Nr. 16; 2007 m. gegužės mėn. Nr. 17; 2007 m. birželio mėn. Nr. 18; 2007 m. liepos mėn. Nr. 19, kurios jis pamatė pirmą kartą. Teigė, kad žiniaraščiuose nurodytas pinigų sumas, jis negavo (II t., b.l. 158-158).

Liudytojas Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Ž. T. pusbrolis, tačiau jie bendrauja retai. 2007 m. liepos mėnesį Ž. T. jam pasiūlė dirbti jo individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Ž. T. paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusį sutartį dėl statybos darbų atlikimo Švedijoje ir jam reikalingi darbuotojai. Jis su darbo pasiūlymu sutiko. Prieš jam pradedant dirbti individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Ž. T. žmona N. T. surašė darbo sutartį. Jis darbo sutarties sąlygų neprisimena ir nurodyti negali. Pagal žodinį susitarimą su Ž. T. jo darbo užmokestis turėjo priklausti nuo faktiškai atlikto darbo. Individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje. 2007 m. liepos mėn. pabaigoje jis, Ž. T. ir dar du įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jų vardų ir pavardžių neprisimena, nuvyko į Švediją. Kelionės išlaidas jis apmokėjo iš savų lėšų. Švedijoje jie turėjo statyti karkasinius namus. Darbų užsakovo vardo ir pavardės nežino. Tik prisimena, kad namo statybos vyko prie Švedijos sostinės Stockholmo, tikslaus adreso nežino. Už vieną darbo dieną jis gaudavo 300 Švedijos kronų. Tačiau jei lydavo lietus, tai nedirbo ir už nedarbo dienas nemokėjo. Sekmadieniais jie nedirbo. Pinigus už darbą mokėjo Ž. T.. Už gautą atlyginimą jis jokiame apskaitos dokumente nepasirašydavo. Individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie du mėnesius ir 2007 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje iš darbo išėjo savo noru. Darbo užmokestį Ž. T. jam mokėjo tik Švedijoje, Lietuvoje nemokėjo. Ikitiesminio tyrimo metu jam buvo pateikti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiai: 2007 m. liepos mėn. Nr.19; 2007 m. rugpjūčio mėn. Nr. 20; 2007 m. rugsėjo mėn. Nr. 21 ir komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščio Nr.KD00031 už 2007 m. liepos 25 d. – rugsėjo 17 d., jis paaiškino, kad šiuos apskaitos dokumentus pamatė pirmą kartą ir apie šiose dokumentuose nurodytas pinigų sumas ties jo vardu ir pavarde jis nieko pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti kiek konkrečiai gavo darbo užmokesčio dirbdamas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nes neprisimena (II t., b.l. 160-162).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo iki 2007 m. gruodžio mėnesio dirbo individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ staliaus – apdailininko pareigose. Prieš pradėdamas dirbti su įmonės savininku Ž. T. žodžiu sutarė, kad dirbs įmons statomuose objektuose, Švedijoje ir už vieną darbo valandą jam bus mokama 70 Švedijos kronų. Tačiau realiai Ž. T. jam mokėjo tik 50 Švedijos kronų už vieną darbo valandą. Dirbti į Švediją jis vyko kartu su Ž. T.. Savo kelionės išlaidas jis apmokėjo pats. Švedijoje dirbo tik viename individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ remontuojamame objekte, kuris buvo Švedijos mieste Eskilstuna. Tai buvo gyvenamas namas. Užsakovas buvo arabas, jo vardo ir pavardės nežino, jį vadino C. Dirbdamas C. priklausančiame name jis kartu su kitais įmonės darbuotojais atliko stogo įrengimo darbus bei vidaus ir išorės apdailos darbus. Kiek iš viso gavo atlyginimo dirbdamas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti negali, nes neprisimena. Atlyginimą jam visą laiką mokėjo grynais pinigais. Atlyginimą mokėjo Ž. T.. Atlyginimas buvo mokamas tik Švedijoje. Už gautą atlyginimą jokiame dokumente nepasirašydavo. Švedijoje jis, kaip ir kiti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, bei Ž. T., dirbo 6 dienas per savaitę po 12 valandų per dieną, sekmadienį nedirbo. Darbo valandas kiekvienam darbuotojui žymėdavo Ž. T., atlyginimą mokėjo kartą per savaitę. Ž. T. jam neliko skolingas. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiai: 2007 m. spalio mėn. Nr. 22, 2007 m. lapkričio mėn. Nr. 23, 2007 m. gruodžio mėn. Nr. 24, bei komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraštis Nr.KD00035. Jis paaiškino, kad šių apskaitos dokumentų jis niekada nematė, tačiau tvirtina, kad individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam neskolinga (II t., b.l. 163-164).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 metais 3 savaites dirbo individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ staliaus – apdailininko pareigose. Jis pradėjo dirbti 2006 m. gegužės mėnesį viduryje ir baigė 2006 m. birželio mėnesio pradžioje, tikslių datų nurodyti negali, nes neprisimena. Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku buvo Ž. T.. Su Ž. T. žodžiu buvo sutaręs, kad dirbs statomuose objektuose esančiuose Švedijoje ir jam mokės 50 Švedijos kronų už vieną darbo valandą. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Darbo sutarties sąlygų ir nurodyto joje darbo užmokesčio dydžio neprisimena. Dirbti į Švediją vyko lėktuvu kartu su individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju V. L.. Švedijos sotinėje Stochkolme juos pasitiko įmonės savininkas Ž. T.. Švedijoje dirbo kartu su V. L. ir S. Š.. Jie tryse dirbo viename statybos objekte, tai buvo 10 karkasinių namelių kvartalas. Kai pradėjo dirbti, tai buvo pastatyti tik 3 nameliai. Jie įrenginėjo namelių stogus. Dėl statybinių medžiagų bei iškilusių darbo metu klausimų jie kreipdavosi į statybos objekte buvusį švedą, tačiau jo vardo ir pavardės nežino, kuris žymėdavo jų faktiškai dirbta darbo laiką. Švedas jiems mokėjo kas savaitę tam tikrą sumą pinigų, kaip suprato buvo dienpinigiai. Dirbdamas Švedijoje jis atlyginimo negavo. Po trijų savaičių jis pasakė Ž. T., kad nori išeiti iš darbo. Ž. T. tam neprieštaravo. 2006 m. birželio mėnesį jis grįžo į Lietuvą. Utenoje individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kaip supratau buhalterė, jos vardo ir pavardės nežino, jam grynais pinigais išmokėjo atlyginimą. Kokio dydžio tai buvo pinigų suma neprisimena. Pinigus išmokėjusi moteris davė jam pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau kokie buvo dokumentai nurodyti negali. Ikiteisminio tyrimo metu parodytų individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščių 2006 m. gegužės mėn. Nr. 3 ir 2006 m. birželio mėn. Nr. 4, jis paaiškino, kad juose yra neteisingi duomenis apie jam išmokėtą darbo užmokestį, jis mano, kad jam buvo išmokėta nemažiau 1000 Lt (II t., b.l. 165-166).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis apie metus dirbo Ž. T. individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. liepos mėnesio staliaus – apdailininko pareigose. Individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus Švedijoje. Prieš jam pradedant dirbti individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir išvykstant į Švediją, jis Ž. T. gyvenamojoje vietoje – nuomojamojoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo ir buto numerių neprisimena, Utenoje pasirašė darbo sutartį. Darbo sutarties sąlygų ir joje nurodyto darbo užmokesčio dydžio neprisimena. Su Ž. T. žodžiu buvo sutaręs, kad pastarasis jam už vieną darbo valandą Švedijoje mokės 50 Švedijos kronų. Pirmą kartą jis į Švediją nuvyko 2006 m. balandžio mėnesį, ten dirbo apie 3 mėnesius, paskui grįžo į Lietuvą. Kada konkrečiai grįžo į Lietuvą neprisimena. Lietuvoje buvo apie savaitę. Šią savaitę nedirbo. Po savaitės jis vėl nuvyko dirbti į Švediją. Švedijoje dirbo apie 2,5-3 mėnesius ir į Lietuvą atostogų grįžo 2006 m. spalio mėn. pabaigoje – lapkričio mėn. pradžioje. Lietuvoje vėl atstogavo apie savaitę. Po kurio laiko vėl nuvyko dirbti į Švediją. Švedijoje dirbo iki pat Šv. Kalėdų. Kitą kartą dirbti į Švediją vyko 2007 m. sausio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena. Po dviejų savaičių grįžo į Lietuvą. Kitą kartą dirbti į Švediją vyko tik 2007 m. kovo mėn. ar balandžio mėn., tiksliai neprisimena ir dirbo iki 2007 m. liepos mėnesio, o grįžęs į Lietuvą nutraukė darbo sutartį su individualia įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. pavasarį, vasarą kartu su individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais Ž. T., P. Ž., S. Š. dirbo statybose, kurio užsakovas buvo fizinis asmuo – Švedijos pilietis vardu C., jo pavardės nežino. C. jie statė gyvenamą namą Švedijos mieste Eskilstuna. Kartu su kitais individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais atliko namo vidaus ir išorės apdailos darbus, įrengė stogą. Iki 2006 m. rugsėjo mėn. jie atliko visus numatytus darbus užsakovui C. Nuo 2006 m. spalio – lapkričio mėnesių iki 2007 m. liepos mėnesio jis kartu su Ž. T. dirbo statybos objektuose, esančiose mieste Sodertalja ir mieste Nykoping. Šių objektų užsakovas buvo įmonė JACOBS B. R., jos savininkas buvo arabas, vardo ir pavardės nežino. Šiam užsakovui jie atliko įvairius nedidelius statybos darbus. Darbai buvo atliekami įvairiose privačiose namuose, esančiuose Švedijos miestuose Sodertalja ir Nykoping. Tvirtino, kad atlyginimą visada maždaug kas 10 dienų, mokėjo grynais pinigais Ž. T.. Mokėjo jam 50 Švedijos kronų už vieną darbo valandą. Ž. T. jam sumokėjo visą atlyginimą ir neliko skolingas. Už gautą atlyginimą jokiame apskaitos dokumente nepasirašydavo. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiai: Nr. KD00024, Nr.KD00021, Nr. KD00019, Nr.KD00017, Nr. KD00003. Patvirtino, kad šiuose žiniaraščiuose apskaičiuotus dienpinigius jis gavo. Taip pat, apklausos metu jam buvo parodyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai: 2006 m. balandžio mėn. Nr.01, 2006 m. gegužės mėn. Nr. 3, 2006 m. birželio mėn. Nr. 5, 2006 m. liepos mėn. Nr. 6, 2006 m. rugpjūčio mėn. Nr. 7, 2006 m. rugsėjo mėn. Nr. 8, 2006 m. spalio mėn. Nr. 9, 2006 m. lapkričio mėn. Nr. 10, 2006 m. gruodžio mėn. Nr. 11, 2007 m. sausio mėn. Nr. 12, 2007 m. vasario mėn. Nr. 13, 2007 m. kovo mėn. Nr. 14, 2007 m. kovo mėn. Nr. 15, 2007 m. balandžio mėn. Nr. 16, 2007 m. gegužės mėn. Nr. 17, 2007 m. birželio mėn. Nr. 18, 2007 m. liepos mėn. Nr. 19, taip pat patvirtino, kad šiuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodyta darbo užmokestį jis gavo (II t., b.l. 167-169).

Liudytojas P. Žagaras ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis apie 3 savaites dirbo individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2006 m. gegužės mėn., staliaus – apdailininko pareigose. Prieš pradėdamas dirbti su įmonės savininku Ž. T. žodžiu buvo sutaręs, kad dirbs įmonės stomuose objektuose, esančiuose Švedijoje ir jam grynais pinigais mokės po 18 Lt už vieną darbo valandą. Prieš jam pradedant dirbti individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau jos sąlygų ir darbo sutartyje numatyto jam mokėti darbo užmokesčio dydžio neprisimena. Į Švediją jis nuvyko 2006 m. balandžio mėn. Kartu vyko ir R. J., S. Š., ir Ž. T.. Švedijoje jie keturiese dirbo pas fizinį asmenį, tai buvo irakietis, jo vardo ir pavardės nežino. Šiam fiziniam asmeniui įrengė jam priklausantį namą, kuris buvo Švedijos mieste Eskilstuna. Jie atliko namo stogo įrengimą bei namo vidaus ir išorės apdailos darbus. 2006 m. gegužės mėn. viduryje grįžo į Lietuvą, o kiti įmonės darbuotojai liko dirbti Švedijoje. Grįžęs į Lietuvą jis parašė pareiškimą, kad nori nutraukti darbo santykius su individualia įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Kiek iš viso gavo atlyginimo dirbdamas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti negali, nes neprisimena. Atlyginimas visada buvo mokamas grynais pinigais, jį mokėjo Ž. T.. Atlyginimas buvo mokamas tik Švedijoje. Už gautą atlyginimą jis jokiame dokumente nepasirašydavo. Švedijoje jis, kaip ir kiti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, bei Ž. T., dirbo 6 dienas per savaitę po 12 valandų per dieną, sekmadienį dirbo 6 valandas per dieną. Darbo valandas kiekvienam darbuotojui žymėdavo Ž. T.. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiai: 2006 m. balandžio mėn. Nr. 01 ir 2006 m. gegužės mėn. Nr. 2 bei komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraštis Nr.KD00001, liudytojas patvirtino, kad žiniaraščiuose nurodytus pinigus gavo ir įmonė jam nėra skolinga (II t., b.l. 170-171).

Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 metais apie 3 mėnesius dirbo individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas buvo Ž. T., kurį pažinojo iš matymo. Prieš jam pradėjus dirbti individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Darbo sutarties sąlygų neprisimena ir nurodyti negali, tik prisimena, kad buvo priimtas dirbti į staliaus – apdailininko pareigas. Su Ž. T. buvo susitaręs, kad pastarasis jam už vieną darbo valandą mokės 50 Švedijos kronų. Švedijoje jis pagrinde dirbo objektuose, esančiuose Švedijos mieste Nyköping. Šiame objekte buvo įrenginėjami 10 gyvenamųjų namų, kuriuose individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko vidaus apdailą. Kartu su juo šiame objekte dirbo D. M., V. L., S. Š., J. J., A. V., L. K., M. D.. Ž. T. dirbo objekte, esančiame Švedijos mieste Eskilstuna. Kiekvienas darbuotojas pažymėdavo kiek valandų per dieną jis dirbo ir šiuos duomenys pateikdavo Z. T.. Z. T. pagal jam darbuotojų pateiktas darbo valandas, apskaičiuodavo ir sumokėdavo atlyginimą. Už vieną darbo valandą Ž. T. mokėjo 50 Švedijos kronų, visada mokėjo grynais pinigais, kartą per mėnesį. Už gautą atlyginimą jis jokiame apskaitos dokumente nepasirašydavo. Kiek iš viso gavo atlyginimo dirbdamas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti negali. Atlyginimas visada buvo mokamas tik Švedijoje. Švedijoje jis, kaip ir kiti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dirbo 6 dienas per savaitę po 12 valandų per dieną, kartais ir sekmadieniais po 6 valandas per dieną. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščiai: 2006 m. birželio mėn. Nr. 5, 2006 m. liepos mėn. Nr. 6, 2006 m. rugpjūčio mėn. Nr. 7, 2006 m. rugsėjo mėn. Nr. 8. Liudytojas paaiškino, kad šių apskaitos dokumentų ankščiau nematė. Tačiau individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra skolinga (II t., b.l. 176-177).

LiudytojasV. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2006 metais gegužės – rugsėjo mėnesiais dirbo individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Įmonės savininkas buvo Ž. T.. Individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus Švedijoje. Prieš jam pradedant dirbti įmonėje su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, kurią surašė Ž. T. žmona. Darbo sutarties sąlygų neprisimena. Su Ž. T. buvo sutaręs, kad pastarasis jam mokės 60 Švedijos kronų už vieną darbo valandą. Tvirtino, kad dirbo tik viename individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte - Švedijoje. Statybos objekto užsakovas buvo Švedijos įmonė – K. B. AB. Kartu su juo dirbo šie individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: S. Š., D. M., A. V., L. K., G. B., M. D.. Šiame statybos objekte jie, kaip individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dirbo iki 2006 metų rugsėjo mėnesio, vėliau tarp jų ir Ž. T. įvyko nesutarimai ir jie nutraukė darbo sutartį su individualia įmone „(duomenys neskelbtini)“ Tačiau nebūdami individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tęsė darbą užsakovo – Švedijos įmonės K. B. AB, statybos objekte. Teigė, kad dirbdamas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis per savaitę dirbo nemažiau 50 valandų ir Ž. T. jam mokėjo už vieną valandą nemažiau 60 Švedijos kronų. Ž. T. atlyginimą visada mokėjo grynais pinigais. Už gautus pinigus pasirašydavo Ž. T. žmonos N. T. pateiktuose dokumentuose. N. T. pateiktuose pasirašyti dokumentuose buvo nurodoma tą suma, kuria jis realiai gaudavo, o ne minimalus darbo užmokestis. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti šie individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai: 2006 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 3, 2006 m. birželio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 5; 2006 m. liepos mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 6, 2006 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 7, 2006 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 8. Tirtino, kad šiuose žiniaraščiuose yra įrašyti neteisingi duomenys apie jam išmokamą darbo užmokestį, nes jis gaudavo daugiau nei minimalų atlyginimą. Apklausos metu jam buvo parodytas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraštis Nr. KD 00013, kuriame nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2006-08-27 iki 2006-09-18 išmokėta 3450 Lt dienpinigių (II t., b.l. 187-188).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2006 metų rugpjūčio mėnesio vidurio iki rugsėjo mėnesio pabaigos dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą jį priėmė įmonės savininkas Ž. T.. Dirbo apdailininko pareigose. Darbo sutarties, kuri buvo su juo sudaryta, darbo sąlygų neprisimena. Dirbo tik viename individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ objekte, esančiame Švedijoje, apie 100 km atstumu nuo Stockholmo miesto. Po mėnesio įmonės savininkas Ž. T. jam pranešė, kad įmonė uždaroma ir visi darbuotojai bus atleisti. Per mėnesį darbo individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis uždirbo ne mačiau kaip 5000 Lt, tikslios sumos neprisimena, tačiau ši suma neviršijo 6000 Lt. Pinigus jam sumokėjo 2007 metų pavasarį, pervedant į jo banko sąskaitą. Pinigus jam pervedė ne individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ o Švedijos įmonė, pavadinimo neprisimena. Dirbdamas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jokio atlyginimo grynais pinigais gavęs nebuvo. Individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra skolinga. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojui buvo parodyti šie individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai: komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraštis Nr.KD 00009 už laikotarpį nuo 2006-08-16 iki 2006-09-10; 2006 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 7 ir 2006 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis Nr. 8. Liudytojas nurodė, kad pagal šiuos dokumentus jis grynų pinigų negavo, tačiau teigia, kad gali būti, kad šie pinigai buvo jam pervesti į jo banko sąskaitą (II t., b.l. 193-195).

Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2006 metų rugpjūčio vidurio iki lapkričio mėnesio vidurio dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Į darbą jį priėmė įmonės savininkas Ž. T.. Jis buvo priimtas dirbti apdailininko pareigose. Kartu su juo dirbo A. V. ir M. D.. Su Ž. T. sutarė, kad atlyginimas priklausys nuo dirbtų valandų skaičiaus, jį perves į banko sąskaitą. Įmonė apmokės viršvalandžius, pragyvenimo išlaidas Švedijoje. Švedijoje jis dirbo tik viename objekte, tai buvo statomas gyvenamasis namas – kotedžas Norchoping mieste. Darbų užsakovas buvo Švedijos bendrovė Kaveldunet. Per mėnesį jis uždirbo ne mažiau kaip 3300 Lt, tikslios sumos neprisimena. Rugsėjo mėnesį jis uždirbo 4500 Lt. Atlyginimas jam buvo mokamas į jo banko sąskaitą, tačiau pinigus pervesdavo ne individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o Švedijos įmonė. Į jo banko sąskaitą buvo pervesta 45 000 Švedijos kronų, tai buvo jo atlyginimas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir 32 000 Švedijos kronų buvo pervestas atlyginimas M. D., kuris neturėjo banko sąskaitos. Darbo metu individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienas darbuotojas skaičiuodavo savo atliktus darbus, dirbtus viršvalandžius ir šios duomenis pateikdavo Ž. T., kuris apskaičiuodavo atlyginimą. Liudytojas dėl ikitieminio tyrime metu jam parodytų individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščio Nr. KD 0008 už laikotarpį nuo 2006-08-16 iki 2006-09-10 ir 2006 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 7, 2006 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 8 paaiškino, kad minėtus dokumentus jis pamatė pirmą kartą ir jose nurodytų pinigų sumų negavo. Individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam liko skolinga ne mažiau kaip 2000 Lt ir ne daugiau kaip 3000 Lt (II t., b.l. 196-198).

Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2006-08-16 iki lapkričio mėnesio pabaigos dirbo individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą jį priėmė įmonės savininkas Ž. T.. Individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tinkuotojo pareigose. Jo darbo sutartyje buvo numatyta, kad jam mokės ne mažesnį nei minimalų darbo užmokestį. Tačiau su Ž. T. žodžiu buvo sutaręs, kad už vieną darbo valandą Švedijoje jam mokės 50 Švedijos kronų, be to įmonė apmokės pragyvenimo ir kelionės išlaidas. Dirbdamas individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Švedijoje dirbo tik viename statybos objekte, tai buvo statomas gyvenamasis namas – kotedžas Norchoping mieste. Kiekvienas darbuotojas skaičiuodavo savo išdirbtas valandas. Tuo atveju, jei oro sąlygos buvo geros, tai jis dirbdavo nuo 10 iki 10 darbo valandų per parą. Ž. T. mokėjo atlyginimą atsižvelgiant į realiai dirbtas darbo valandas. Per mėnesį jis uždirbdavo ne mažiau kaip 4000 Lt, daugiausiai 5000 Lt. Rugsėjo mėnesį jis uždirbo 4000 Lt. Šią pinigų sumą Ž. T. jam iš mokėjo grynais pinigais. Pinigus sumokėjo Švedijos kronomis. Už gautus pinigus jokiame dokumente nepasirašė. Dėl ikiteisminio tyrimo metu liudytojui parodytų individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščio Nr.KD 0007; 2006 m. rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 7 ir 2006 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 8 jis paaiškino, kad šiuos dokumentus mato pirmą kartą ir žiniaraščiuose nurodytų pinigų sumų nėra gavęs. Individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ su jo pilnai atsiskaitė (III t., b.l. 1-3).

Liudytoja N. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji laikotarpyje nuo 1996-09-21 iki 2009-08-07 buvo ištekėjusi už Ž. T.. Santuokos metu Ž. T. savo vardu įregistravo individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė buvo įregistruota 2005-05-23, adresu (duomenys neskelbtini). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo statybos darbų vykdymas Lietuvoje ir Švedijoje. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą organizavo, jai vadovavo ir ją kontroliavo Ž. T.. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje ir Švedijoje jokio biuro neturėjo. Su klientais Ž. T. susitikdavo klientų patalpose, apžiūrėdamas objektus. Individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai 2007 - 2009 metais buvo saugomi jų gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, tai buvo nuomojamas butas (duomenys neskelbtini). Švedijoje darbus atlikdavo individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, su kuriais įmonė buvo sudariusį darbo sutartis. Darbo sutartyse, kuriuos parengdavo ji, buvo nurodyta, kad darbuotojas dirba 8 valandas per dieną ir jam bus mokamas minimalūs Vyriausybės nustatytas darbo užmokestis. Darbo sutartis kaip įmonės savininkas pasirašydavo Ž. T.. Su darbuotojais bendravo Ž. T.. Individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo realiai vykdyti tik 2006 metais. Individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2008 metais dirbo 19 darbuotojų, iš kurių 17 buvo statybos darbuotojai. Ji remiantis darbo sutartyse darbuotojams nustatytomis darbo sąlygomis sudarydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir remdamasi įsakymais sudarydavo dienpinigių priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo sudaromi. Apskaičiuodama darbuotojams darbo užmokestį remdavosi tik darbo sutartimis. Darbo užmokestį darbuotojams grynais pinigais visada mokėjo Ž. T., nors tvarkydama apskaitą ji kasos išlaidų orderiuose nurodydavo, kad iš įmonės kasos pinigai skirti dienpinigių bei atlyginimų išmokėjimui yra išmokami jai, kas neatitiko tikrovę. Ji kasos išlaidų orderiuose nurodydavo, kad pinigai iš kasos skirti atlyginimų išmokėjimui išmokami jai, nes visi dokumentai buvo pas ją ir jai reikėjo tvarkyti apskaitą, todėl patogumui, ji tiesiog įrašydavo, kad pinigai išmokami jai, o ne Ž. T.. Ji atlyginimų nemokėjo. Jai žinoma, kad atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose nėra darbuotojų parašų, patvirtinančių, kad atlyginimas jiems buvo išmokėtas, nes Ž. T. mokėdamas atlyginimą Švedijoje neturėjo šių žiniaraščių, todėl darbuotojai juose ir nepasirašė. Tačiau atlyginimas visiems darbuotojams buvo išmokėtas ir jis atitiko tą dydį, kuris buvo nurodytas atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose ir dienpinigių išmokėjimo žiniaraščiuose. Apie tai, kad Ž. T. buvo sutaręs darbuotojams mokėti 50 Švedijos kronų per valandą už jų realiai dirbtą darbo laiką ji sužinojo iš Ž. T. tik vėliau, prasidėjus tyrimui, prieš tai to nežinojo, todėl apskaičiuodama darbuotojams darbo užmokestį rėmėsi tik tais duomenimis kurie jai buvo žinomai, t.y., kad darbuotojai dirba 8 valandas per dieną ir jiems nustatytas minimalūs Vyriausybės nustatytas darbo užmokestis bei Vyriausybės nustatytas dienpinigių dydis (III t., b.l. 45-50).

2010-08-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu iš Utenos apskrities VMI buvo pateikti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kurie aptarti ir įvertinti 2011-02-22 specialisto išvadoje Nr. 7.22-1 (II t., b.l. 104).

2011-02-22 specialisto išvada Nr. 7.22-1, kurioje nurodyta, kad individualiojoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ įrašai apie darbuotojų P. Ž., R. J., V. S., V. L., G. B., L. K., A. V., M. D., T. V., Ž. T., E.G., V. M. darbo užmokestį bei komandiruočių dienpinigių apskaičiavimą ir išmokėjimą įmonės pirminiuose dokumentuose (darbo užmokesčio žiniaraščiuose, komandiruotės dienpinigių išmokėjimo žiniaraščiuose, kasos išlaidų orderiuose) bei Ūkinių operacijų registravimo žurnale neatitinka tikrovės ir negalima nustatyti faktiško šių išmokų dydžio, tai rodo, kad individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nurodantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, to paties įstatymo 12 str. 1 d. nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punktą nurodantį, kad ,,Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kituose ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad 2005-05-20 – 2008-12-31 laikotarpiu individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (savininkas) buvo Ž. T., kuris sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. buvo atsakingas už apskaitos organizavimą (III t., b.l. 59-86).

Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. T. apgaulingai tvarkė apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. būdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)), savininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus: neužtikrino, kad įrašai apie individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams P. Ž., R. J., V. S., V. L., G. B., L. K., A. V., M. D., T. V., Ž. T., E. G., V. M. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei komandiruočių dienpinigių apskaičiavimą ir išmokėjimą individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirminiuose dokumentuose – darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kuriuose nėra darbuotojų parašų patvirtinančių pinigų gavimą; komandiruotės dienpinigių išmokėjimo žiniaraščiuose, bei Ūkinių operacijų registravimo žurnale atitiktų faktiškai išmokėtą minėtiems darbuotojams darbo užmokestį bei komandiruotės dienpinigius, kuriuos nėra galimybės apskaičiuoti, nes nėra darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose būtu fiksuojama darbuotojų realiai dirbtas darbo laikas, bei grynais pinigais išmokėdamas individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams darbo užmokestį ir komandiruotės dienpinigius nepateikė pasirašyti darbo užmokesčio bei komandiruočių dienpinigių išmokėjimo žiniaraščių, dėl ko negalima iš dalies nustatyti individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Todėl Ž. T. nusikalstama veika atitinka LR BK 222 str. 1 d. sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam Ž. T. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo Ž. T. asmenybę apibūdinančius duomenis: teistas, teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįregistruotas, dirba. Įvertinus kaltinamojo Ž. T. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą – padarė apysunkį nusikaltimą, jam skirtina bausmė – bauda artima sankcijos minimumui (LR BK 47 str.).

Kaltinamasis Ž. T. įpareigotinas sumokėti baudą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikaltimų veikų tyrimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini įmonės likvidatorei N. T. (LR BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d., ir paskirti 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą, kurią jis per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 3 p. daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, pateiktus pagal 2010-08-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos Nusikaltimų veikų tyrimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti įmonės likvidatorei N. T..

Išaiškinti nuteistajam Ž. T., kad jis, nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas jo atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Kaltinamojo reikalavimu teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įspėti nuteistąjį Ž. T., kad nustatytu laiku nesumokėta ar nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gytis Stasevičius