Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2008-01-29 Varėnos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimui 1 metams;

2) 2011-01-04 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 290 str. 60 parų arešto;

3) 2016-03-16 Varėnos r. apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. 6 MGL (228 EUR) bauda;

4) 2017-05-30 Varėnos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151(1) str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių;

5) 2018-08-16 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. smurtaudamas artimojoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t.y. sutuoktinei, o būtent: 2020-10-07 apie 23 val. 45 min. namuose, (duomenys neskelbtini), tarpusavio asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą spyrė koja sutuoktinei V. K. į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko prokurorė, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis A. K. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Jis paaiškino, kad nukentėjusioji V. K. yra jo sutuoktinė, susituokė 2016 metais. 2020-10-07 po darbo grįžo į namus. Žmona pradėjo priekaištauti, kad ilgai buvo darbe. Po to V. K. buvo nuvežęs pas jos brolį. Vėliau norėjo, kad nuvežtų pas seserį. Tarpusavyje pykosi. Su T. V. namuose išgėrė 1 litrą alaus. Grįžo žmona ir pradėjo kelti konfliktą, pradėjo rėkti, kolioti necenzūriniais žodžiais. Supykęs sulaužė televizoriaus pultelį, spyrė į dviratį, pradėjau vytis, spyrė koja nukentėjusiajai į nugaros apačią. Nuo spyrio sukėlė skausmą. Spyrė dešine koja, buvo basas, su kojinėmis. Savo elgesį vertina blogai. Konfliktą buvo galima išspręsti ir kitaip. Šiuo metu santykiai su žmona geri. Šiuo metu jam teikiama psichologinė pagalba, padedant valdyti emocijas, pyktį. Šeima pragyvena iš to ką uždirba, apie 800 EUR. Augina kalakutus, antis, žąsis, sodina daržoves. Namas priklauso motinai. Prieš įvykį buvo gėręs alaus. Retai geria. Kai atvyko policija pripažino, kad smurtavo prieš žmoną.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad 2020-10-07 apie 23.15 val. į namus grįžo žmona V. K.. Kilus tarpusavio konfliktui, paėmė televizoriaus pultelį ir jį sulaužė. Žmona abiejomis rankomis pastūmė ir apsisukus pradėjo bėgti. Pašokęs dešine koja įspyrė jai į nugarą. Žmona pasakė, kad kviečia policiją ir paėmusi savo mobilaus ryšio telefoną paskambino telefono numeriu 112. Žmonai bendraujant su operatore atėmė iš jos telefoną ir telefoną išjungė. Kai žmonai įspyrė į nugarą, namuose buvo tik dviese. Gailisi, kad smurtavo prieš žmoną (b.l. 78-80).

Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-07 apie 23 val. 45 min., ji buvo namuose kartu su sutuoktiniu A. K. ir jų vaiku. Su A. K.susipyko dėl lovos klojimo. Jiems besipykstant, A. K. pradėjo laužyti daiktus. Jai išeinant iš kambario, koridoriuje A. K. vieną karta spyrė į nugarą. Jautė skausmą, spyrį juto. Paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, A. K. pasiėmęs vaiką, pasišalino iš namų. Ji sužalojimų nepatyrė, tik juto skausmą (b. l. 25-26).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Gedimino Stakučio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-10-07 dirbant kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu L. Ivanausku, 23 val. 48 min., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas V. K. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyras laužo daiktus ir jai spyrė. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko blaivi V. K., kuri nurodė, kad apie 23 val. 45 min., įvykus žodiniam konfliktui su sutuoktiniu A. K., jis vieną kartą spyrė koja į nugarą, dėl ko jai skaudėjo. V. K. pasakė, kad pareiškimo rašyti nenori, sužalojimų nepatyrė. Ji nurodė, kad A. K.iš namų pasišalino, pasiėmęs jų vaiką. A. K. 2020-10-08 01 val. 50 min. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), esančiame name. Jis name miegojo kartu su vaiku. A. K. alkoholio kiekio matuokliu 2020-10-08 01 val. 56 min. buvo nustatytas 0,16 prom. neblaivumas. A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, neigė smurtavęs prieš V. K. (b. l. 10-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 885/2020 (06) nurodyta, kad, esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgio sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė (b. l. 42-43).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo kaltė įrodyta.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Kaltinamojo A. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t.y. jis mušdamas ir smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia spyrė koja nukentėjusiajai į nugaros sritį, tuo sukeldamas ir fizinį skausmą, t.y. atliko teisei priešingus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

BK 140 straipsnio numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamasis A. K. spirdamas koja į nugaros sritį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t.y. atliko teisei priešingus ir dėl jo veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai. Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą. Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, teismo medicinos specialisto išvada. Nusikalstama veika baigta.

BPK 38 straipsnis numato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Nukentėjusioji V. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, kartu gyvena ir yra šeimos narys.

Kaltinamojo aiškinimai teisiamajame posėdyje, kad jis lyg ir netyčia spyrė koja nukentėjusiajai į nugaros sritį, tai jo pasirinkta gynybinė taktika, siekiant sušvelninti savo padėtį dėl pareikšto kaltinimo. Nėra jokio pagrindo netikėti kaltinamojo ir nukentėjusios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai šie parodymai sutampa ir įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, kadangi jam teistumai nėra išnykę ar panaikinti įstatymo nustatyta tvarka, ir vėl padarė naują, tyčinę nusikalstamą veiką.

Nelaikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi jam buvo nustatytas tik 0.16 promilių girtumas, kuris nepriskiriamas net prie lengvo asmens apsvaigimo laipsnio. Pats alkoholio vartojimo faktas neleidžia teigti ir daryti išvadą, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė paveiktas alkoholio, nes tokių aplinkybių nenurodė kaltinamasis, nukentėjusioji.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie tyčinio, nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) . Kaltinamasis praeityje teistas, teistumai neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinę nuobaudų.

Kaltinamasis dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, išlaiko šeimą ir ja rūpinasi (tvarko namų ūkį, prižiūri mažametį vaiką).

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytas bausmių rūšis kaltinamajam parinktina ir skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas A. K. jau buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės, arešto bausmė, tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kadangi padarė naują tyčinį, smurtinį nusikaltimą.

Kaltinamajam A. K. parinktina ir paskirtina bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, kadangi naują, tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui,o švelnesnės bausmės rūšys neįtakoja jo asmenybės nenusikalsti ateityje.

Kaltinamajam A. K. paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkaus nusikaltimo, o kaltinamojo elgesys – šiuo metu kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką, dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, rūpinasi ir išlaiko šeimą. Tai leidžia teigti ir daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo gali būti perauklėtas. Kaltinamajam, paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis A. K. laikinai BPK 140 straipsnio pagrindu buvo sulaikytas 2020-10-08 01.50 val., o paleistas iš sulaikymo – 2020-10-08 12.10 val.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė, sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 2 dalyje ir jam skirti terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirtas keturių (4) mėnesių terminuotas laisvės atėmimas.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 5, 6 punktus, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 72² straipsnį, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimą terminą paskiriant pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajam sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-10-08 01.50 val. iki 2020-10-08 12.10 val. (vieną dieną), prilyginant vienai dienai laisvės atėmimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).