- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-107-265/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- A. E.-B.
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos energija“
- Trečiasis asmuo
- J. G.
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant atsakovės A. E.-B. atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. E.-B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei A. E.-B., trečiajam asmeniui J. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB ,,Klaipėdos energija“ 2009-02-10 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iš atsakovės priteisti 1 143,39 Lt skolą už tiektą šilumos energiją butui, esančiam „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, 2002 m. lapkričio – 2003 m. balandžio mėnesių laikotarpyje, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė iš atsakovės priteisti 61 Lt žyminio mokesčio ir 141,60 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-10 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės A. E.-B. 1 143,39 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 143,39 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-02-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 202,60 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui AB „Klaipėdos energija“. Sprendimo dalies įvykdymą dėl 1 143,39 Lt skolos sumokėjimo atidėjo šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš ieškovo AB „Klaipėdos energija“ trečiajam asmeniui J. G. 854 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai ir faktinės aplinkybės, jog 2002m. lapkričio – 2003m. balandžio mėnesių laikotarpyje atsakovės butui, esančiam „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, teismo sprendimu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, nešalina atsakovės, kaip turto savininkės, atsakomybės prieš ieškovą – energijos tiekėją. Jei ieškovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patyrė nuostolių, ji turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš kalto asmens.
Šalies argumentai
Atsakovė A. E.-B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2003-05-19 sudarė rašytinę sutartį su ieškovu dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį. Todėl, esant tarp ginčo šalių rašytinei sutarčiai, nėra pagrindo teismui daryti išvadą, kad ta pati sutartis šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta anksčiau. Tačiau pirmosios instancijos teismas pateiktos 2003-05-19 rašytinės sutarties, sudarytos su ieškovu dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį, nevertino ir dėl jos nepasisakė. Apeliantė pažymi, kad ginčo laikotarpiu negalėjo gyventi ne dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl to, kad ankstesni buto savininkai ginčijo jos teisę į butą. Ir tik po to, kai civilinė byla buvo nutraukta jiems mirus, ji galėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininkės teises. Mano, kad ankstesni buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, savininkai, buvo sudarę su ieškovu šilumos energijos tiekimo sutartį. Šios aplinkybės teismas netyrė, todėl tai nulėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad ji skolinga už šilumos energiją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad J. G. priklausantis butas, esantis adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, 2001-11-05 buvo parduotas iš varžytynių už įsiskolinimą fiziniams asmenims. Butą iš varžytynių įsigijo J. B. ir R. B. (b. l. 17). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butą, esantį adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartimi 2002-01-14 nuosavybės teise įsigijo atsakovė A. E. (b. l. 14-16). Už 2002 m. lapkričio – 2003 m. balandžio mėn. laikotarpį butas (jo savininkas), esantis adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, yra skolingas AB „Klaipėdos energija“ 1 143, 39 Lt (b. l. 18).
Byloje kilo ginčas, ar atsakovė A. E.-B. turi mokėti ieškovui 1 143, 39 Lt įsiskolinimą už šilumos energiją už 2002 m. lapkričio – 2003 m. balandžio mėn. laikotarpį.
CK 6.383 – 6.391 straipsniuose reglamentuotas energijos pirkimo-pardavimo sutartys. CK 6.388 straipsnio 1 dalis numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Atsakovė teigia, kad ji 2003-05-19 sudarė rašytinę sutartį su ieškovu dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį. Todėl, esant tarp ginčo šalių rašytinei sutarčiai, nėra pagrindo teismui daryti išvadą, kad ta pati sutartis šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta anksčiau.
Byloje esanti Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 027854-9 patvirtina, kad tarp atsakovės ir AB „Klaipėdos energija“ iš tikrųjų tik 2003-05-19 buvo sudaryta šilumos energijos vartojimo sutartis (b. l. 68). Tačiau CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovė realiai šilumos energijos vartotoja (buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje) tapo 2002-01-14, t. y. kai nuosavybes teise įsigijo minėtą butą.
CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Todėl darytina išvada, kad atsakovė nuo 2002-01-14 turėjo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą (butą) ir juo disponuoti.
Apeliantė teigia, kad ginčo laikotarpiu negalėjo gyventi ne dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o dėl to, kad ankstesni buto savininkai ginčijo jos teisę į butą. Ir tik po to, kai civilinė byla buvo nutraukta jiems mirus, ji galėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininkės teises.
Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdamai pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Todėl manytina, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi 2002-01-14 nuosavybės teise įsigydama butą, esantį adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, savo, kaip pirkėjos (būsimos savininkės), teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Tai yra apeliantė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kadangi įsigydama nekilnojamąjį turtą turėjo išsiaiškinti, ar dėl jo nėra jokio ginčo, ar nuosavybės teise jis tikrai priklauso pardavėjams, ar nėra įsiskolinimų už suteiktas komunalines paslaugas ir kitus klausimus.
Tuo labiau, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai yra sudaromi notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad atsakovė negalėjo nežinoti, jog tuo metu minėtame bute gyvena (teisėtai ar ne) kiti asmenys. Todėl konstatuotina, kad atsakovė įsigydama nuosavybės teise minėtą butą turėjo iš karto tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininkės, teises, t. y. iš karto pasirūpinti ten gyvenančių asmenų iškeldinimu. Kadangi atsakovė to nepadarė, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką, t. y. sumokėti ieškovui įsiskolinimą už šilumos energiją, suteiktą ginčo laikotarpiu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.