Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-926-1130/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-05
Bylos Nr.
II-926-1130/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01010-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-926-1130/2024 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01010-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2024 m. liepos 5 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 29 d. (ROIK: 24229727854) ir 2024 m. gegužės 3 d. (ROIK: 24236119913) nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas 2024 m. kovo 29 d. ir 2024 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimus nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną A. V. (toliau – ir Pareiškėjas) atžvilgiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1, 8 punktu, nesant nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su vyresniojo tyrėjo sprendimais nutraukti administracinio nusižengimo teisenas. Paaiškino, kad garažų bendrijos pirmininkas H. V. (H. V.) jo neįleidžia į jam nuosavybės teise priklausantį garažą ir už šiuos veiksmus minėtas asmuo turi būti nubaustas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamus nutarimus, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Institucijos nuomone, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylose esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylų išsprendimui, ištyrė visus bylose surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į bylose esančių duomenų visumą, priėmė teisingus, pagrįstus ir teisėtus nutarimus.

Teismo posėdyje Pareiškėjas nurodė, ginčas yra dėl to, kad garažų bendrijos pirmininkas nuo praeitų metų nepraleisdavo Pareiškėjo pro pakeliamą užtvarą, jog jis galėtų patekti į jam priklausantį garažą. Pareiškėjas ne vieną kartą kvietė policiją, tačiau policija jokių veiksmų nesiėmė. Pakeliamą užtvarą Pareiškėjui pakeldavo tik tam kartui. Paaiškino, jog dabar į garažą jis patenka, jau turi prisijungimą prie pakeliamo užtvaro. Nurodė, kad garažą (duomenys neskelbtini) m. įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš žmogaus, kuris jį paveldėjo. Civiline tvarka nesikreipė, nes dar laukia vieno teismo sprendimo. Prašo nubausti minėtą pirmininką ir sudrausminti pareigūnus, kad jie kitą kartą imtųsi veiksmų, dirbtų savo darbą.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyta, administracinio nusižengimo nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Įvertinus tai, kad nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną reiškia konkretaus proceso užbaigimą, šiam procesiniam sprendimui, kaip ir bet kuriam kitam baigiamajam dokumentui, turi būti nurodyti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu motyvai. Tokia išvada daroma įvertinus ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Siekiant nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi ši teisės norma bei formuojama teismų praktika imperatyviai reikalauja būtent nutarime išdėstyti nustatytas aplinkybes ir nurodyti jų pagrindu padarytas išvadas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo bylos teisena 2024 m. gegužės 3 d. nutraukta dėl to, kad Institucija dėl to paties fakto 2024 m. kovo 29 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nenustačius ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Nutarimuose išaiškinta, jog dėl įrengto pakeliamo užtvaro įrengimo, teisėtumo garažų bendrijoje įžvelgiami civiliniai santykiai. Vertinant šias nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių kylantys ginčai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra nurodęs, kad administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-868/09, N3-169-06 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdingas privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės ar teisių suvaržymo ja naudotis sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės, numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nepritartina tokiai praktikai, kai kilusį civilinį ginčą bandoma spręsti inicijuojant ir baudžiamąjį/administracinį procesą, kuris nėra skirtas ir juo negali būti naudojamasi kaip alternatyvia priemone spręsti tarp šalių susiklosčiusius civilinės prigimties teisinius ginčus ir dėl šios priežasties bandant dirbtinai kriminalizuoti kitos civilinio santykio šalies atliktus veiksmus. Teismas atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, jog jeigu jis laiko, jog pažeidžiamos jo teisės dėl to, jog jam kilo nepatogumų patekti į jam priklausantį garažą, tai savo teises jis gali ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 29 d. ir 2024 m. gegužės 3 d. nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nutarimai paliktini nepakeisti, o A. V. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2024 m. kovo 29 d. (ROIK: 24229727854) ir 2024 m. gegužės 3 d. (ROIK: 24236119913) nutarimus palikti nepakeistus.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis