- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2-130-122/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- I. V.
- Advokatai
- Vita Litinkienė
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovės atstovei - advokatei Vitai Litinkienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui I. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. V. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 31/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dalis.
Ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu įregistravusi nuo 1986-08-16 santuoką, vos tris mėnesius gyveno šeimoje. Ieškovei nesutikus vykti į atsakovo tėviškę, šis dėl santuokos nutraukimo padavė ieškinį į teismą. Tokiu būdu, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto liaudies teismo sprendimu nutraukus santuoką, ieškovė laikė, kad yra išsituokusi. Tačiau nutraukus santuoką tarp V. V. ir I. V. teisme, nė vienas iš buvusių sutuoktinių neįregistravo ištuokos civilinės metrikacijos skyriuje. Kadangi V. V. gyveno viena bei jai neatsirado jokių kliūčių teisiškai tvarkyti savo turtą, jai nebuvo būtinybės išsiimti ištuokos liudijimo. Pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodekso 36 straipsnį, santuoka buvo nutraukiama teismo sprendimu, o pagal to paties kodekso 40 straipsnį – santuokos pabaiga buvo siejama su ištuokos įregistravimo terminu. Taigi, šiuo atveju nei vienam iš nutraukusių santuoką šalių neišsiėmus ištuokos liudijimo, formaliai jų ištuoka liko neįregistruota. Ištuokos metu, šalys turto nebuvo užgyvenusios, todėl nebuvo ką dalintis. Atsakovas nuo pat santuokos nutraukimo momento išvyko į Rusiją ir su ieškove daugiau nebendravo. Tuo tarpu ieškovei nuosavybės teisė atsirado iš buto privatizavimo santykių, pradėtų dar 1991 metų pabaigoje. To pagrindu pagal 2000 metų Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, ieškovė įregistravo nuosavybės teisę į 31/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas net buto privatizavime nebūtų galėjęs dalyvauti, nes neturėjo Lietuvos pilietybės bei išvis tame bute nebuvo registruotas. Tačiau turtas formaliai yra laikomas bendra buvusių sutuoktinių nuosavybe, nors iš tiesų atsakovas prie šio buto įgijimo nėra prisidėjęs. Prašo atsižvelgti į visas paminėtas aplinkybes ir visiškai ieškinio reikalavimus patenkinti, nes kitaip tokių dokumentų negali sutvarkyti.
Atsakovui apie iškeltą bylą ir apie įvyksiantį teismo posėdį pranešta (2013-12-20 ir 2013-01-21) viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, nes ieškovė jokių buvusio sutuoktinio giminių nepažįsta, apie jų egzistavimą nieko nežino ir jokie giminystės ryšiai nepalaikomi (b. l. 16-17, 22-23). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir į teismo posėdį neatvyko, vadovaujantis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, atsižvelgus į paminėtas faktines bylos aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad I. V. ir V. V. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Kerčės miesto civilinės metrikacijos namuose, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto liaudies teismas, nustatęs, kad I. V. 1988 metais gyvena ir dirba Kerčėje, todėl yra palikęs šeimą, santuoką tarp jų nutraukė (b. l. 9). Sprendime nurodyta, kad atsakovui nepatiko gyventi Klaipėdoje, todėl su ieškove išgyveno tik 3 mėnesius. Taip pat, atsakovas, nesutikus sutuoktinei vykti pas jo tėvus į Kerčę, laikė, kad jis yra kaltas dėl šeimos iširimo, nes išvyko vienas. Šeima vaikų neturėjo. Nustatyta, kad šalys faktiškai išsiskyrė 1988 metais, bet ištuoka oficialiai įregistruota tik (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 8). Sodros pažyma patvirtina ieškovės teiginius, jog atsakovas Lietuvoje nėra dirbęs (b. l. 15, Liteko peržiūra nuo 1988 metų). Po faktinio santuokos nutraukimo, V. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-09-25 sprendimu Nr. 2-6412-17 dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, buto padalijimo ir 2000-12-27 nutartimi dėl rašymo apsirikimo, pripažinus iš dalies buto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia bei ieškovei nuosavybės teisę į 31/100 buto dalis, esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 7,10-11), ji nuo 2001-01-16 nurodytą turtą įregistravo savo vardu (b. l. 6).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės buvęs sutuoktinis I. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo ir neturi (b. l 26).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies prasme bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; ir kt. Analogiška nuostata buvo numatyta ir iki 2001-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje.
Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Tačiau faktiškai buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu, pakanka daryti išvadai, jog toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė.
Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykiu pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-491/2009). Byloje pakanka rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia ieškovės teiginius, jog šalių santuokos nutraukimo metu, realiai su sutuoktiniu I. V. nebegyveno ir bendro šeimos ūkio nebevedė bei bendriems poreikiams tenkinti neįsigijo jokio bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto. Šiuo atveju nustatyta, kad V. V. buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik 13 metų po teisminio santuokos nutraukimo. Atsakovas iki šiol ieškovei dėl įsigyto turto jokių pretenzijų nereiškė (Civilinio proceso kodekso 978, 200 straipsniai).
Svarbu paminėti, kad Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardinti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą savo nuosavybėn. Visi bylos duomenys akivaizdžiai įrodo, kad santykiai tarp V. V. ir I. V. nutrūko dar iki santuokos nutraukimo 1988 metais. Bylos duomenys pagrindžia aplinkybę, kad šalys, sudarę santuoką, faktiškai kartu beveik negyveno (išskyrus jų teigimu tris mėnesius) įregistruotos santuokos metu bei po santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada, kad ir bendro turto šalys neužgyveno (Civilinio proceso kodekso 185, 197, 200 straipsniai).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pagrįstai darytina išvada, kad 31/100 buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ieškovė, turto privatizavimo ir jo padalinimo pagrindu, įgijo už jai priklausančias lėšas viena – be sutuoktinio. Nustatyta, kad atsakovas yra kitos šalies piliečiu, minėtame bute niekad nebuvo registruotas, gyveno laikinai tik tris mėnesius bei nedalyvavo jį privatizuojant, nes nuo 1988 metų atsakovas gyveno atskirai užsienyje - Kerčėje, todėl nei fiziškai nei juridiškai negalėjo prie buto dalies įgijimo prisidėti. Išnagrinėjus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys įrodytas, todėl visiškai tenkintinas – minėtas turtas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe (Civilinio kodekso 3.67 straipsnio 1 dalis, 3.82 straipsnis, 3.84 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės tokių duomenų nepateikė bei neprašė jų priteisti (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pripažinti ieškovei V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 31/100 buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruoto (duomenys neskelbtini) V. V. vardu.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.