Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-347-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01741-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.2.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

2021 m. birželio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transanglis“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deimega“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transanglis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deimega“ dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transanglis“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Deimega“ 6 050,00 Eur žalos atlyginimo, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 050,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „Transanglis“ ir atsakovė UAB „Deimega“ sudarė buhalterinių paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo, remdamasi ieškovės pateiktais buhalteriniais dokumentais, aprašyti pirminius apskaitos dokumentus, suformuoti ir aprašyti buhalterines bylas, užpildyti mėnesines, ketvirtines, metines ataskaitas, reikalingas pateikti Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ir ataskaitas, skirtas Statistikos departamentui, sudaryti mokestinę ir finansinę atskaitomybę. Atsakovė įsipareigojo ataskaitas paruošti ir pateikti laikantis mokesčių administravimo bei kitų numatytų terminų bei reikalavimų. Atsakovė sutartimi prisiėmė atsakomybę už sudarytų ataskaitų ir atskaitomybių bei užpildytų formų teisingumą. 2018 m. liepos 13 d. ieškovei ir atsakovei nesutariant kaip turi būti pildomi darbuotojų apskaitos dokumentai bei kuri šalis tai turi daryti, sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva. Atsakovė savo iš sutarties kylančių pareigų neįvykdė tinkamai, nes VMI nebuvo pateikta nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m. ataskaita, VMI netinkamai pateiktos mėnesinės ir metinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, VĮ „Registrų centrui“ nepateikta metinė finansinė atskaitomybė už 2017 metus. Taip pat nustatyta, kad į finansinius dokumentus nebuvo įtraukta dalis turimo ilgalaikio turto ir ilgalaikių įsipareigojimų, atsargų likučiai, sumokėti avansai tiekėjams ir iš pirkėjų gauti avansai. Netinkamai apskaitytos pirkėjų ir tiekėjų skolos, pinigų likučiai. Ieškovė nurodė, kad, siekdama ištaisyti atsakovės aplaidžios apskaitos tvarkymo padarinius ieškovė patyrė 6050,00 Eur nuostolių, nes tokią kainą ieškovė sumokėjo UAB „Sigera“ už tinkamą buhalterinių duomenų sutvarkymą.

3. Atsakovė UAB „Deimega“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad sutartis buvo vykdoma tinkamai ir žalos ieškovė negalėjo patirti. Atsakovė nurodė, kad prieš šalims sudarant sutartį ieškovei buhalterines paslaugas teikė UAB „Sadrigla“. Ieškovei minėta bendrovė laiku buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo perdavusi, todėl ji pradėjo apskaitą vesti tik pagal turimus dokumentus. Kiti dokumentai buvo perduoti vėliau. atsakovė akcentavo, kad pagal sutarties nuostatas atsakovė turėjo pareigą apskaitą tvarkyti tik už 2018 metus ir už 2017 metus apskaitos tvarkyti neturėjo, nes dėl to nėra sutarta sutartyje. Atsakovė teikdama buhalterinės apskaitos paslaugas laikėsi šiai profesinės veiklos sričiai nusistovėjusio verslo standarto. Atsakovė 2018 m. vasario 13 d. pateikė raginimą, kuriuo prašė atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) pasirašytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje sutarta, kad pirmasis apskaitos periodas bus 2018 metų sausio mėnuo, pateikti buhalterinės apskaitos likučius 2017 metų gruodžio 31 dienai. Atsakovė nurodė, jog iš esmės sutartį vykdė tinkamai, o dalyje kur galimai yra sutarties netinkamo vykdymo, tai atsitiko išskirtinai dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo. Atsakovė neįtraukdavo į apskaitą nepagrįstus dokumentus, tokius kaip pietų čekiai iš kavinių ir sąskaitas, kurios buvo išrašytos kitiems asmenims, o ne ieškovei. Atsakovė faktiškai buhalterinės apskaitos paslaugas teikė penkis mėnesius, o trūkumų šalinimas truko dvigubai ilgiau – vienuolika mėnesių, todėl prašomas žalos dydis yra neprotingas ir neproporcingas ir jis negali būti priteistas. Taip pat ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Transanglis“ iš atsakovės UAB „Deimega“ 1210 Eur žalos atlyginimo bei aštuonių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. kovo 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė atsakovei UAB „Deimega“ 1204,80 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

5. Teismas nustatė, kad šalys buvo sutarusios apskaitą tvarkyti už 2018 metus, taip pat baigti tvarkyti apskaitą už 2017 metus.

6. Teismas, vertindamas sutarties dalyką – atsakovo pareigą aprašyti pirminius apskaitos dokumentus, suformuoti ir aprašyti buhalterines bylas, užpildyti mėnesines, ketvirtines, metines ataskaitas, reikalingas pateikti VMI, Sodrai, ataskaitas, skirtas Statistikos departamentui, sudaryti mokestinę ir finansinę atskaitomybę, šią sutartį laikė atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi.

7. Teismas vertino, kad atsakovė yra buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė ir veikia šioje srityje kaip profesionalas, todėl jos paslaugoms kaip verslininkui keliami griežti tokios paslaugos teikimo standartai.

8. Teismas vertino, kad atsakovė prieš sutikdama tvarkyti apskaitą, turėjo įsitikinti, kad ji yra pajėgi tokius darbus atlikti, turėjo numatyti galimus kilti iššūkius ir jiems pasirengti. Teismas vertino, jog atsakovė to nepadarė, sutiko teikti paslaugas, o vėliau susidūrusi su tikrove, suprato, kad to padaryti tinkamai negalinti.

9. Teismas pažymėjo, jog nesvarbu kas tvarko apskaitą, už jos apskaitos vedimo organizavimą yra atsakingas bendrovės vadovas. Ta aplinkybė, kad bendrovės vadovas yra užsienietis ir kai kurie dalykai jam nebuvo žinomi ir aiškūs, teismo vertinimu, šioje byloje teisiškai nėra reikšminga. Pasirinkus vykdyti ekonominę veiklą – steigiant juridinį asmenį (šiuo atveju uždarąją akcinę bendrovę) ir apsisprendus būti jos vadovu, asmuo prisiima su tuo susijusias atsakomybes. Teismas sprendė, jog, šiuo atveju ieškovės akcininkas, kuris yra ir jos vadovas, jam esant užsieniečiui, galėjo spręsti direktoriumi skirti ir kitą asmenį, pavyzdžiui, Lietuvos rezidentą, kuris galimai geriau gali suprasti verslo aplinką, tačiau ieškovės vadovas to nepadarė, kaip bendrovės akcininkas sprendė įmonės vadovu būti pats, todėl jam kyla atsakomybė, susijusi su bendrovės ūkine veikla, tame tarpe ir buhalterinės apskaitos organizavimu.

10. Teismas darė išvadą, jog tai, kad ieškovė sudarė minėtą sutartį su atsakove, neleido ieškovei nusišalinti nuo šios srities kuravimo. Taip pat teismas laikė, kad šalys tinkamai nevykdė savo pareigos bendradarbiauti, tai akivaizdu iš šalių nesusitarimo dėl darbo užmokesčio skaičiavimo.

11. Teismas pažymėjo, kad tokios atlygintinų paslaugų sutarties kaip buhalterinės apskaitos vedimas negali ir neturi apsiriboti tik pasyviu ieškovės pateiktų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų registravimu ir jų įtraukimu į apskaitą.

12. Teismas vertino, kad, atsakovė pasyviai apsiribodama vesti apskaitą tik pagal ieškovės teiktus pirminius dokumentus, sutartį vykdė tik formaliai, todėl teismas tokio sutarties vykdymo negali pripažinti atitinkančiu CK 6.200 straipsnio 1 ir 4 dalių kriterijus.

13. Teismas konstatavo, kad abi šalys sutarties nevykdė sąžiningai ir tinkamai, abi šalys nebendradarbiavo ir nesikooperavo, nesistengė, kad sutartis būtų įvykdyta kuo ekonomiškesniu būdu, todėl abi, teismo vertinimu, lėmė, kad sutartis nebūtų tinkamai įvykdyta.

14. Šių CK 6.200 straipsnyje numatytų pareigų nesilaikymą teismas vertino kaip atsakovės neteisėtą veikimą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, o ieškovės atžvilgiu vertino kaip pagrindą mažinti žalos dydį, nes žala atsirado dėl abiejų šalių veiksmų (neveikimo).

15. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nesilaikė tokiai veiklos sričiai būdingo standarto, taip pat ir apskaitą nevedė tinkamai.

16. Teismas vertino, kad žala atsirado dėl abiejų šalių veiksmų, tačiau atsakomybės dydis nėra vienodas. Teismas, vertindamas tai, kad atsakovė prisiėmė pareigą vesti apskaitą bendrovės, kurios verslo modelis jai nebuvo žinomas, vesdama apskaitą apsiribojo tik formaliu dokumentų apskaitymu, sutartį nutraukė iš esmės visiškai nesilaikydama pačioje sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos, neaptarus jokių sutarties nutraukimo pasekmių, todėl už žalos atsiradimą labiau atsakinga yra atsakovė. Taip pat teismas vertino, kad sąžininga, protinga ir proporcinga žalos proporcija yra 2/3 ir 1/3. Teismas vertino, kad dėl atsiradusios žalos 2/3 yra atsakinga atsakovė, o 1/3 dalimi atsakinga pati ieškovė.

17. Teismas vertino, kad byloje pateikiamas žalos dydis atitinka būtinumo ir realumo kriterijus. Nustačius netinkamą apskaitos vedimą, ieškovei buvo būtina apskaitos trūkumus pašalinti. Pateiktas sąskaitos išrašas po antrojo bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės patvirtina, kad ieškovė atliko mokėjimus UAB „Sigera“ ne tik už apskaitos vedimą, tačiau ir už klaidų ištaisymą pagal 2019 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Teismas vertino, jog prašoma priteisti suma 6050 Eur neatitinka protingumo kriterijaus. Teismas darė išvadą, jog neįmanoma teisingai vesti apskaitą 2019 metais, parengti metines finansines atskaitomybes ir kitus dokumentus jei apskaita nėra atkoreguota už 2018 metus. Todėl teismas darė išvadą, kad protingas laikotarpis, kada apskaita galėjo būti taisoma yra ne ilgiau nei iki 2019 metų sausio mėnesio pabaigos. Todėl tik už tokį laikotarpį teismas laikė žalos dydį protingu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

19. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Transanglis“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą bei apeliantės (ieškovės) UAB „Transanglis“ ieškinį patenkinti visa apimtimi: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Deimega“ 6 050,00 Eur žalos atlyginimo apeliantei (ieškovei) UAB „Transanglis“; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Deimega“ 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 050,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Deimega“ visas apeliantės (ieškovės) UAB „Transanglis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas netinkamai aiškino materialines teises normas, susijusias su bendrovės vadovo atsakomybe už buhalterinės apskaitos organizavimą, nepagrįstai išplėsdamas bendrovės vadovo atsakomybės ribas; taip pat, materialines teisės normas, susijusias su šalių bendradarbiavimo pareiga ir šios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisinėmis pasekmėmis; netinkamai aiškino ir taikė žalos dydžio mažinimą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus.

19.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove ir yra iš dalies atsakinga už neteisingai atsakovės suvestą buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu atsiradusią žalą. Nagrinėjamu atveju, ieškovės tam tikrų dokumentų nepateikimas neturėjo įtakos atsakovės teisingam buhalterijos suvedimui. Atsakovė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį nutraukė dėl nesutarimų su ieškove dėl darbo užmokesčio darbuotojams skaičiavimo. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tai rodo abiejų šalių nebendradarbiavimą. Atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos vedimą perėmusiai kitai buhalterinių paslaugų teikimo įmonei UAB „Sigera“ nekilo jokių sunkumų teisingai suskaičiuoti ir apskaityti darbuotojų darbo užmokestį pagal tuos pačius pirminius dokumentus, minėta situacija rodo ne šalių nebendradarbiavimą, o atsakovės kompetencijos stoką ir negebėjimą tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl buhalterinės apskaitos vedimo.

19.3. Bendrovės vadovas sudarydamas buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su buhalterines paslaugas teikiančia įmone tinkamai organizavo buhalterinių paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) prasme. Pažymėtina, kad atsakovei, prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį, buvo žinoma tiek įmonės vykdoma veikla bei su tuo susijusi sudėtingesnė buhalterinė apskaita, tiek aplinkybė, kad įmonės vadovas yra užsienietis bei bendravimas su juo turės vykti anglų kalba, kad gali reikėti jam paaiškinti buhalterinės apskaitos subtilybes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Būtent atsakovė nesugebėjo tinkamai vykdyti savo pareigos informuoti apie jai reikalingus buhalterinius dokumentus bei paaiškinti, kokios ūkinės operacijos gali, o kokios negali būti apskaitomos pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą.

19.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįmanoma teisingai vesti apskaitą 2019 metais, parengti metines finansines atskaitomybes ir kitus dokumentus jei apskaita nėra atkoreguota už 2018 metus, kadangi visos buhalterinės ataskaitos yra formuojamos automatiniu būdu bei atspindi realiu laiku esančius užfiksuotus duomenis, todėl įvedus ar pataisius senesnius išrašus buhalterinėje programoje, vėliau suformuotose ataskaitose šie duomenys atspindimi automatiškai. Ankstesnių duomenų klaidų taisymas nesudaro jokių kliūčių vesti buhalterinę apskaitą esamuoju laiku. UAB „Sigera“ vienu metu vedė ir einamąją ieškovės buhalterinę apskaitą ir taisė atsakovės padarytas klaidas buhalterinėje apskaitoje. Šiuos darbus UAB „Sigera“ atliko pagal dvi atskiras sutartis, už juos buvo atsiskaitoma taip pat atskirai.

19.5. Žalos dydis atitinka būtinumo ir realumo kriterijus, nes nustačius netinkamą apskaitos vedimą, ieškovei buvo būtina apskaitos trūkumus pašalinti ir tuo tikslu 2018 m. lapkričio 29 d. sudaryta sutartis su UAB „Sigeria“ būtent šiam tikslui pasiekti. Sutartyje aiškiai apibrėžta tiek paslaugų apimtis, tiek jos kaina, mokėjimai pagrįsti sąskaitos išrašu. Pirmosios instancijos teismui nevertinus faktinės aplinkybės, kad buvo sudarytos dvi sutartys bei neteisingai interpretuojant, kad UAB „Sigera“ negalėjo vienu metu ir vesti buhalterinės apskaitos, ir taisyti Atsakovės padarytas klaidas, žalos dydis buvo sumažintas be pagrindo.

20. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Deimega“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Transanglis“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Transanglis“ atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalims sudarius (duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutartį, atsakovė du mėnesius delsė perduoti dokumentus. Akivaizdu, kad nesant perduotų dokumentų, atsakovei apribota galimybė teikti buhalterines paslaugas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovė nevykdė pareigos bendradarbiauti su atsakove ir laiku pateikti dokumentus.

20.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad dokumentai buvo rengti ir už 2017 metus (laikotarpis 2017-01-01 – 2017-12-31), vertinant tokius atsakovės faktinius veiksmus teismas nustato aplinkybę, kad šalys buvo papildomai sutarusios dėl apskaitos vedimo ir finansinių atskaitomybių parengimo už 2017 metus, nes susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp ieškovės ir atsakovės patvirtina, kad atsakovė aiškiai nurodė, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą 2017 metais atsakingas tokias paslaugas teikusi įmonė. Antra, tarp šalių sudarytas Buhalterinių paslaugų sutartis patvirtina, kad atsakovė buhalterines paslaugos įsipareigojo teikti nuo 2018 m. sausio mėn. (pirmasis apskaitos mėnuo). Trečia, atsakovė negali būti atsakinga už kitos įmonės teiktas buhalterines paslaugas 2017 metais, kuriuos ieškovė vengė pasiimti. Ketvirta, ieškovė už 2017 metų buhalterinių dokumentų sutvarkymą atsakovei nėra atlikusi jokių mokėjimai.

20.3. Šioje byloje ieškovė, siekdama įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, privalėjo įrodyti, kad atsakovas netinkamai vykdė jų sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį ir tai lėmė žalos padarymą.

20.4. Teismas nurodė, kad atsakovė prieš sutikdama tvarkyti apskaitą, turėjo įsitikinti, kad ji yra pajėgi tokius darbus atlikti, turėjo numatyti galimus kilti iššūkius ir jiems pasirengti. Teismas vertinimu, atsakovė to nepadarė, sutiko teikti paslaugas, o vėliau susidūrusi su tikrove, suprato, kad to padaryti tinkamai negalinti. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais negalima sutikti. Atsakovė, kaip buhalterines paslaugas teikianti įmonė, veikia nuo 2006-07-25, dirba 13 darbuotojų. Buhalterines paslaugas teikia daugiau kaip 200 įmonių. Atsakovė buhalterinių paslaugų teikimui ieškovei paskyrė darbuotoją ne tik gebančią komunikuoti anglų kalba, tačiau turinčią daugiau, kaip 10 metų buhalterinės apskaitos tvarkymo stažą. Kitas aspektas, atsakovė, teikdami buhalterines apskaitos paslaugas susidūrė su ieškovės atstovų neteisėtais, teisės aktams prieštaraujančiais nurodymais tvarkyti buhalterinę apskaitą, todėl negalėdama sutikti su tokiais nurodymais 2018 m. liepos 13 d. elektroniniu laišku aiškiai nurodė, kad nebegali vykdyti neteisėtų ieškovės atstovų nurodymų.

20.5. Nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodoma, kad atsakovė pasyviai apsiribodama vesti apskaitą tik pagal ieškovės teiktus pirminius dokumentus, sutartį vykdė tik formaliai, todėl teismas tokio sutarties vykdymo negali pripažinti atitinkančiu CK 6.200 straipsnio 1 ir 4 dalių kriterijus. Pažymėtina, jog vien tai, kad kelionių bilietai įsigyti juos apmokant iš ieškovės banko sąskaitos, dar nesuteikia pagrindo teigti, kad šios išlaidos yra pagrįstos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės atstovai nurodė į apskaitą įtraukti duomenis, kurie negali būti laikomi pagrįstais. Pažymėtinas ir kitas aspektas, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „Sigera“, nurodytus duomenis įtraukė pagrįstai.

20.6. Ieškovė šioje byloje atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėja kito subjekto – UAB „Sigera“, kurias teikia buhalterines paslaugas, parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo teigti, kad kito toje pačioje rinkoje veikiančio konkuruojančio subjekto, kuris kaip nurodė ieškovė, sutiko teikti ieškovei buhalterines paslaugas už mažesnę kainą, pateikti teiginiai yra pagrįsti ir įvertinti kompetentingo subjekto (pvz., auditoriaus, mokesčių administratoriaus).

20.7. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesilaikė tokiai veiklos sričiai būdingo standarto, taip pat ir apskaitą nevedė tinkamai. Teismas vertino, kad be minėtų aplinkybių, susijusių UAB „Olego transportas“ ir Ryanair skola ieškovei, akivaizdūs ir kiti netinkamos apskaitos vedimo pavyzdžiai – priekabos neįtraukimas į ilgalaikį įmonės turtą. Tačiau nurodytų duomenų įtraukimas yra diskusinio pobūdžio, ir nėra jokių duomenų, kuri buhalterines paslaugas teikianti įmonė tinkamai taiko ir traktuoja buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus ir veikia tinkamai, kaip savo srities profesionalas.

21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Deimega“ prašo ieškovės UAB „Transanglis“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde atsakovė savo teiginius grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie aplaidžią buhalterinę apskaitą. Ieškovė šioje byloje atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėja kito subjekto – UAB „Sigera“, kuri teikia buhalterines paslaugas, parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo teigti, kad kito toje pačioje rinkoje veikiančio konkuruojančio subjekto pateikti teiginiai yra pagrįsti ir įvertinti kompetentingo subjekto (pvz., auditoriaus, mokesčių administratoriaus).

21.2. Byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad atsakovė aiškiai nurodė, jog už buhalterinės apskaitos tvarkymą 2017 metais atsakingas tokias paslaugas teikusi įmonė. Taip pat tarp šalių sudaryta Buhalterinių paslaugų sutartis patvirtina, kad atsakovė buhalterines paslaugos įsipareigojo teikti nuo 2018 m. sausio mėn. (pirmasis apskaitos mėnuo). Atsakovė negali būti atsakinga už kitos įmonės teiktas buhalterines paslaugas 2017 metais, kuriuos ieškovė vengė priimti.

21.3. Būtent ieškovės vadovas (jo įgaliotas asmuo) yra atsakingi už savalaikį pirminių apskaitos dokumentų ir informacijos pateikimą atsakovei. Kitaip tariant, ieškovės atstovui nepateikus pirminių apskaitos dokumentų ar teikiant tokius dokumentus, kurie akivaizdžiai prieštarauja teises aktams (pvz., darbo laiko apskaitos žiniaraščius), atsakovė negalėjo suvesti pirminių apskaitos dokumentų ir atitinkamai teikti kitas buhalterines paslaugas.

21.4. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai dėl kitos buhalterines paslaugas teikiančios įmonės veiksmų, yra visiškai nepagrįsti, grindžiami bendro pobūdžio teiginiais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo teigti, kad ieškovei buhalterines paslaugas teikianti įmonė, tokias paslaugas teikia tinkamiau nei atsakovė.

21.5. Atliekant ieškovės nurodomus atitaisymus, buhalterinė apskaita negalėjo būti teikiama einamuoju laiku, jo labiau teikiamos deklaracijos, ataskaitos mokesčių administratoriui, finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centras. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad papildomų apskaitos paslaugų teikimas pagal ieškovės nurodomas faktines aplinkybės iš esmės negalimas.

21.6. Ieškovės ir UAB „Sigera“ apskaitos paslaugų teikimo sutartys ir PVM sąskaitos – faktūros patvirtina, kad sumažinus apskaitos paslaugų kainą pagal vieną apskaitos paslaugų sutartį, kita sutartimi kompensuojant, esą kaip papildomas išlaidas, iš esmės apmokamos tos pačios apskaitos teikimo paslaugos, nors šioje byloje ieškovė įrodinėja, kaip patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo pagal atlygintinų paslaugų (buhalterinių paslaugų) teikimo sutartį.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Transanglis“ ir atsakovė UAB „Deimega“ (duomenys neskelbtini) sudarė buhalterinių paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei teikti buhalterinės apskaitos paslaugas. Sutartis sudaryta ir šalių pasirašyta anglų kalba, pateiktas lietuviškas sutarties vertimas. Ginčo dėl sutarties angliško teksto ir lietuviško vertimo neatitikimo nėra, šalys ginče vadovaujasi lietuvišku sutarties vertimu. Pradėjusi vykdyti sutartį, atsakovė paprašė ieškovės perduoti buhalterinius duomenis ir likučius, kurių pagrindu galėtų tęsti apskaitą. Buhalterinius dokumentus ir duomenis iš anksčiau apskaitą vedusios bendrovės ieškovė atsakovei perdavė ne anksčiau nei 2018 metų vasario mėnesį. 2018 m. liepos 13 d. sudaryta sutartis buvo nutraukta. 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį su UAB „Sigera“, sutarties sąlygos keistos 2019 m. liepos 1 d. Pagal šią sutartį UAB „Sigera“ perėmusi buhalterinės apskaitos tvarkymą įvertino iki tol vestą apskaitą ir nustatė jos vedimo gausius trūkumus ir netikslumus. Ieškovė dėl trūkumų kreipėsi į atsakovę ir atsakovė siekdama netikslumus ir trūkumus pašalinti net du kartus, t.y. 2018 m. rugsėjo 12 d. ir rugsėjo 25 d. pateikė tikslintus duomenis darbinės atskaitomybės lentelėse, balanse. Po paskutinio tikslinimo 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovė sprendė, kad apskaita nėra sutvarkyta tinkamai, todėl 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovė su UAB „Sigera“ pasirašė antrą sutartį (atitaisymų sutartį) pagal kurią sutarė, kad UAB „Sigera“ pilnai suves ir sutvarkys ieškovės buhalterinę apskaitą už 2017-09-18 – 2018-07-31 laikotarpį. Sutarties kaina - 5000 Eur ir PVM mokestis. 2019 m. metų lapkričio 15 d. pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 6050,00 Eur sumokėjimo, nes tokias išlaidas ji patyrė ištaisydama UAB „Deimega“ netinkamai vestos buhalterinės apskaitos klaidas. Atsakymu į pretenziją atsakovė iš esmės nesutiko apmokėti nurodytos sumos, nes sutartį vykdė tinkamai.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

25. Apeliantė teigia, kad šalims sudarius (duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutartį, atsakovė du mėnesius delsė perduoti dokumentus. Nesant perduotų dokumentų, atsakovei buvo apribota galimybė teikti buhalterines paslaugas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovė nevykdė pareigos bendradarbiauti su atsakove ir laiku pateikti dokumentus.

26. Ieškovė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė buhalterinių paslaugų sutartį, kuria atsakovė (vykdytojas) remiantis ieškovės (užsakovo) pateiktais dokumentais, pagal galiojančius teisės aktus, įsipareigojo detaliai aprašyti pirminius dokumentus, suformuoti ir aprašyti buhalterines bylas, užpildyti mėnesines, ketvirtines, metines ataskaitas, skirtas Statistikos departamentui, sudaryti mokestinę ir finansinę atskaitomybę ((duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutarties 1.1 punktas). (duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutarties 2.1 punkte numatyta, jog ieškovė įsipareigoja pateikti visus turimus dokumentus, reikalingus ataskaitoms ir atskaitomybei sudaryti, iki sekančio mėnesio 15 dienos. Patekti pirminiai dokumentai turi turėti juridinę galią ir atitikti galiojančius įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos principus, Vyriausybės nutarimų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus ((duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutarties 2.2 punktas).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2018 m. sausio 25 d. ieškovei pateikė sąrašą dokumentų, kuriuos ieškovė privalėjo pateikti. Ieškovei neperdavus dokumentų, atsakovė 2018 m. vasario 13 d. pateikė raginimą ieškovei dėl dokumentų pateikimo, raginime atsakovė pažymėjo, kad pagal šalių sudarytą sutartį, pirmasis apskaitos periodas – 2018 metų sausio mėnuo, reikalinga pateikti buhalterinės apskaitos likučius 2017 metų gruodžio 31 dienai. Minėtame raginime nurodyti dokumentai, deklaracijos, kuriuos ieškovė privalėjo pateikti atsakovei. Pažymėta, kad deklaracijos turi būti pateiktos už 2017 metus. 2018 m. vasario 27 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovė dar nebuvo perėmusi dokumentų iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės iki buhalterinių paslaugų sutarties sudarymo su atsakove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakove, jog šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nevykdė pareigos laiku pateikti dokumentus.

28. Apeliantė teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog šalys buvo papildomai sutarusios dėl apskaitos vedimo ir finansinių atskaitomybių parengimo už 2017 metus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina pagrįstais. Iš bylos duomenų (susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp ieškovės ir atsakovės, (duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutartis) matyti, kad atsakovė buhalterines paslaugos įsipareigojo teikti nuo 2018 m. sausio mėn. (pirmasis apskaitos mėnuo). Prieš sudarant su atsakove (duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutartį, atsakovei buhalterines paslaugas teikė UAB „Sadrigla“, tai patvirtina atsakovei persiųsti ieškovės atstovės elektroniniai laiškai. Atsižvelgiant į tai pritartina atsakovei, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą 2017 metais atsakinga prieš tai ieškovei teikusi buhalterines paslaugas įmonė. Ieškovė į bylą nepateikė jokio susitarimo su atsakove, kad ji įsipareigoja sutvarkyti buhalterinę apskaitą ir už 2017 metus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys buvo papildomai sutarusios dėl apskaitos vedimo ir finansinių atskaitomybių parengimo už 2017 metus.

29. Pritartina atsakovei, jog, ieškovė, siekdama įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, privalėjo įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė jų sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį ir tai lėmė žalos padarymą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad atsakovė prieš sutikdama tvarkyti apskaitą, turėjo įsitikinti, kad ji yra pajėgi tokius darbus atlikti, turėjo numatyti galimus kilti iššūkius ir jiems pasirengti, atsakovė to nepadarė, sutiko teikti paslaugas, o vėliau susidūrusi su tikrove, suprato, kad to padaryti tinkamai negalinti. Teismas sprendė, kad šalys tinkamai nevykdė savo pareigos bendradarbiauti, tai akivaizdu iš šalių nesusitarimo dėl darbo užmokesčio skaičiavimo. Teismas sprendė, kad atsakovė pasyviai apsiribodama vesti apskaitą tik pagal ieškovės teiktus pirminius dokumentus, sutartį vykdė tik formaliai, todėl teismas tokio sutarties vykdymo negali pripažinti atitinkančiu CK 6.200 straipsnio 1 ir 4 dalių kriterijus. Teismas konstatavo, kad abi šalys sutarties nevykdė sąžiningai ir tinkamai, abi šalys nebendradarbiavo ir nesikooperavo, nesistengė, kad sutartis būtų įvykdyta kuo ekonomiškesniu būdu, todėl abi, teismo vertinimu, lėmė, kad sutartis nebūtų tinkamai įvykdyta. CK 6.200 straipsnyje numatytų pareigų nesilaikymą teismas vertino kaip atsakovės neteisėtą veikimą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, o ieškovės atžvilgiu vertina kaip pagrindą mažinti žalos dydį, nes žala atsirado dėl abiejų šalių veiksmų (neveikimo). Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 str. taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t. t. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė šioje byloje atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėja UAB „Sigera“, kuri teikia buhalterines paslaugas, paaškinimais. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra labiau tikėtina, kad UAB „Sigera“ nustatyti apskaitos vedimo netikslumai yra realūs ir juos reikėjo šalinti bei koreguoti UAB „Transanglis“ buhalterinę apskaitą. Iš byloje esančių UAB „Sigera“ paaiškinimų matyti, kad UAB „Sigera“ konstatavo, kad atsakovė ieškovės buhalterinę apskaitą vedė aplaidžiai. UAB „Sigera“ nustatė tokius esminius neatitikimus – nurodytas sąskaitos likutis banke nesutapo su realiu banko likučiu; faktiniai mokėtini atlyginimai nesutapo su žiniaraščiuose nurodytais mokėtinais atlyginimais; nurodyti mokėtini komandiruotpinigiai darbuotojams nesutapo su realiai darbuotojams mokėtais komandiruotpinigiais, taip pat kitus netikslumus ir trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Sigera“ pateiktų paaiškinimų negalima vertinti kaip atlikto išsamaus tyrimo ar išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai labiau subjektyvi kito juridinio asmens, teikiančio tokias pat paslaugas, nuomonė. Šiuo atveju reikėtų specialių žinių, specialaus tyrimo, kad įvertinti, ar atsakovė tinkamai atliko paslaugas, tačiau kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys šioje byloje atsisakė skirti ekspertizę.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pasyviai apsiribodama vesti apskaitą tik pagal ieškovės teiktus pirminius dokumentus, sutartį vykdė tik formaliai, todėl teismas tokio sutarties vykdymo negali pripažinti atitinkančiu CK 6.200 straipsnio 1 ir 4 dalių kriterijus. Teismas nurodė, kad ieškovė iš bendrovių „Olego transportas“ ir Ryanair pirko bilietus darbuotojų kelionėms, apmokama už šiuos bilietus buvo iš bendrovės sąskaitos. Nors ieškovė ir nepateikė visų bilietų pirkimą patvirtinančių pirminių dokumentų, atsakovė turėdama prieigą prie ieškovės sąskaitos negalėjo nematyti, kad šiomis lėšomis buvo apmokėtos bilietų kainos. Vertino, kad atsakovei buvo žinoma kokie pirminiai dokumentai (dėl bilietų) pateikti ir kokios realios sumos buvo sumokėtos, tačiau atsakovė apskaitoje fiksavo tik tas išlaidas, kurios buvo pagrįstos pirminiais dokumentais, o dėl kitų išlaidų iš esmės nesiėmė pakankamų priemonių.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kelionių bilietai įsigyti juos apmokant iš ieškovės banko sąskaitos, nesuteikia pagrindo teigti, kad šios išlaidos yra pagrįstos. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis). (duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutarties 2.1 punkte numatyta, jog ieškovė įsipareigoja pateikti visus turimus dokumentus, reikalingus ataskaitoms ir atskaitomybei sudaryti, iki sekančio mėnesio 15 dienos. Patekti pirminiai dokumentai turi turėti juridinę galią ir atitikti galiojančius įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos principus, Vyriausybės nutarimų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus ((duomenys neskelbtini) buhalterinių paslaugų sutarties 2.2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovė pasyviai apsiribodama vesti apskaitą tik pagal ieškovės teiktus pirminius dokumentus, sutartį vykdė tik formaliai. Iš banko sąskaitos duomenų negalima nustatyti, ar būtent už ieškovės darbuotojo kelionę buvo apmokėta, todėl nesant pirminių apskaitos duomenų, atsakovė neturėjo pagrindo fiksuoti atliktų mokėjimų. Atsakovė turėjo pareigą reikalauti iš ieškovės papildomų duomenų.

34. Kaip netinkamos apskaitos vedimo pavyzdį pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė priekabos neįtraukimą į ilgalaikį įmonės turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurių pagrindų būtų galima spręsti, ar minima priekaba tūrėjo būti įtraukta į buhalterinę apskaitą, todėl daryti išvadą, kad šis priekabos neįtraukimas į ilgalaikį įmonės turtą, sudaro pagrindą spręsti apie atsakovės netinkamą apskaitos vedimą, negalima.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės tik parodo, kad atsakovė teikė buhalterinės apskaitos paslaugas vadovaudamasi teisės aktais ir šalių sudaryta sutartimi. Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovė šalių sudarytą sutartį vykdė netinkamai. Pažymėtina, kad atsakovė nieko neatsisakė daryti, neatsisakė suvesti duomenų ir panašiai be paaiškinamo pagrindo. Byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad atsakovė visada ieškovę informuodavo, kokių trūksta duomenų, kurie duomenys yra neaiškūs, netikslūs ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė UAB „Deimega“ teikdama pagal šalių sutartį paslaugas atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

36. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Transanglis“ ieškinį patenkinti visa apimtimi. Esminiai apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialines teises normas, susijusias su bendrovės vadovo atsakomybe už buhalterinės apskaitos organizavimą, nepagrįstai išplėsdamas bendrovės vadovo atsakomybės ribas; taip pat, materialines teisės normas, susijusias su šalių bendradarbiavimo pareiga ir šios pareigos nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisinėmis pasekmėmis; netinkamai aiškino ir taikė žalos dydžio mažinimą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovės nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove ir yra iš dalies atsakinga už neteisingai atsakovės suvestą buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu atsiradusią žalą. Žalos dydis atitinka būtinumo ir realumo kriterijus, nes nustačius netinkamą apskaitos vedimą, ieškovei buvo būtina apskaitos trūkumus pašalinti ir tuo tikslu 2018 m. lapkričio 29 d. sudaryta sutartis su UAB „Sigeria“ būtent šiam tikslui pasiekti.

37. Ieškovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad buhalterinės apskaitos vedimą perėmusiai kitai buhalterinių paslaugų teikimo įmonei UAB „Sigera“ nekilo jokių sunkumų teisingai suskaičiuoti ir apskaityti darbuotojų darbo užmokestį pagal tuos pačius pirminius dokumentus, minėta situacija rodo ne šalių nebendradarbiavimą, o atsakovės kompetencijos stoką ir negebėjimą tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl buhalterinės apskaitos vedimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindo spręsti, kad ieškovei buhalterines paslaugas teikianti įmonė UAB „Sigera“, tokias paslaugas teikia tinkamiau nei atsakovė. Tai, kad šiuo metu ieškovei buhalterines paslaugas teikianti įmonė įvykdė ieškovės reikalavimus ir kaip nurodo ieškovė, jai nekilo jokių sunkumų teisingai suskaičiuoti ir apskaityti darbuotojų darbo užmokestį pagal tuos pačius pirminius dokumentus, neįrodo to, kad būtent ši įmonė atlieka paslaugas tinkamai, o atsakovė ne. Kaip jau teisėjų kolegija šios nutarties 31 punkte nurodė, šiuo atveju reikėtų specialių žinių, specialaus tyrimo, kad įvertinti, ar atsakovė tinkamai atliko paslaugas, tačiau šalys šioje byloje atsisakė skirti ekspertizę.

38. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove ir yra iš dalies atsakinga už neteisingai atsakovės suvestą buhalterinę apskaitą bei tuo pagrindu atsiradusią žalą. Ieškovė teigia, kad aplinkybė, jog vėlavo pateikti tam tikrus pirminius dokumentus, visiškai neįtakojo atsakovės galimybės tinkamai įvykdyti sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad atsakovė du mėnesius po sutarties sudarymo delsė perduoti dokumentus atsakovei, atsakovės darbuotojai ieškovei elektroniniais laiškais primindavo dėl dokumentų pateikimo, tačiau ieškovė nuolat vėluodavo ir nepateikdavo prašomų pirminės apskaitos dokumentų. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nevykdė pareigos bendradarbiauti su atsakove ir laiku pateikti dokumentus ir tai trukdė atsakovei vykdyti paslaugas.

39. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovei, prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį, buvo žinoma tiek įmonės vykdoma veikla bei su tuo susijusi sudėtingesnė buhalterinė apskaita, tiek aplinkybė, kad įmonės vadovas yra užsienietis bei bendravimas su juo turės vykti anglų kalba, kad gali reikėti jam paaiškinti buhalterinės apskaitos subtilybes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Būtent atsakovė nesugebėjo tinkamai vykdyti savo pareigos informuoti apie jai reikalingus buhalterinius dokumentus bei paaiškinti, kokios ūkinės operacijos gali, o kokios negali būti apskaitomos pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reglamentavimą. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliacinio skundo argumentus liko nepagrįstais. Pažymėtina, kad bylos duomenys (šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu) patvirtina, kad atsakovė nuolat nurodydavo ieškovei kokių dokumentų trūksta, kokių reikia, kokių trūksta duomenų. Jokių duomenų byloje nėra, kad ieškovės vadovas šių susirašinėjimų nesuprato. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovės vados reiškė kokias nors pretenzijas atsakovei, kad nesupranta ko ji prašo. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad bendrovės vadovas yra užsienietis ir kai kurie dalykai jam galbūt nebuvo žinomi ar aiškūs, šioje byloje teisiškai nėra reikšminga. Pasirinkus vykdyti ekonominę veiklą - steigiant juridinį asmenį ir apsisprendus būti jos vadovu, asmuo prisiima su tuo susijusias atsakomybes.

40. Teisėjų kolegija nutarties 25-35 punktuose vertino ir pasisakė dėl atsakovės civilinės atsakomybės bei nustatė, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovė šalių sudarytą sutartį vykdė netinkamai. Byloje nėra nustatytas atsakovės netinkamas apskaitos vedimas. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė teikdama pagal šalių sutartį paslaugas atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovei neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

41. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinių skundų argumentus. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir aiškino įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą, tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

43. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija priima naują sprendimą ir ieškinį atmeta.

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmestus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

45. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1840 Eur atstovavimo išlaidų. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atsakovės advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas atsakovei priteisia iš ieškovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

46. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 1803 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 109 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1694 Eur atstovavimo išlaidos. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovės atsakovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deimega“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transanglis“ 1840,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje ir 1803,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė