Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei UAB „Manis RV“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos priteisimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo 2014-08-18 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., laikyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 129 str., t.y. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, į darbą negrąžinti, priteisti išeitinę išmoką ir darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpius, kai ieškovė nedirbo: nuo 2014-08-18 iki 2014-10-01 ir nuo 2015-03-09 iki 2015-04-13 ( b.l. 3-5).

Ieškovė prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad nuo 2013-11-05 dirbo UAB „Manis RV“ barmene. Darbo užmokestis buvo nustatytas minimalus. Dirbo slenkančiu grafiku. 2014 metų liepos pabaigoje ieškovę pakvietė direktorė ir pradėjo reikalauti atnešti 15 000 Lt, apkaltino, kad ieškovė tokią sumą yra pasisavinusi iš įmonės kasos. Ieškovė nesutiko, kad pasisavino lėšas ir nesutiko atnešti pinigų. Nuo to konflikto būdavo sudaromas toks darbo grafikas, kad ieškovei netektų dirbti. Nuo 2014-rugpjūčio 8 iki 14 dienos ieškovė atostogavo. Grįžusi po atostogų 2014-08-18 gavo įsakymą dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t.y. už tai, kad pasisavino iš įmonės kasos apie 15 000 Lt. Pateikė teismui ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tačiau buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Ieškovė trūkumų nepašalino, nes 2014-09-02 jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl lėšų pasisavinimo iš buvusio darbdavio. Esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui ir pareikštam įtarimui ieškovė manė, kad civiline tvarka ginčyti atleidimo iš darbo nėra prasmės, nes ji neturės įrodymų, kad nepasisavino lėšų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik 2016-01-13, todėl nepraleidusi vieno mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pabaigos, ieškovė kreipėsi dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Be to, nurodė, kad atsakovė, vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimą, išmokėjo jai 1696,27 Lt darbo užmokestį už dirbtą laiką, todėl prašo priteisti tik išeitinę išmoką ir už priverstinės pravaikštos laikotarpius, kai neturėjo darbo.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, ieškinio kopija su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti 2016-03-01 ( b.l.20). Atsakovė atstovo į teismo posėdį neatsiuntė. Apie posėdį pranešta teismo šaukimu, kurį pasirašė S. K. ( b.l.24). Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė nuo 2013-11-05 pagal darbo sutartį Nr. 72 pradėjo dirbti UAB „Manis RV“ padavėja-barmene. Darbo sutartis neterminuota, užmokestis nustatytas ne mažesnis kaip minimalus valandinis atlygis, darbo laikas - 40 valandų darbo savaitė ( b.l. 6-7). Darbo sutartyje nurodyta, kad sutartis nutraukta 2014-08-18 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ( kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jai buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, tačiau ji pasiaiškinti atsisakė. Paties reikalavimo pasiaiškinti teksto ji neturi, nes atidavė darbdaviui. Įsakymą dėl atleidimo iš darbo gavo 2014-08-18. Nors ieškovė į teismą kreipėsi gerokai vėliau negu per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą iš darbo, gavimo, tačiau nesant atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinio senaties netaiko.

Teismui nepateikta duomenų, kuo darbdavys rėmėsi spręsdamas, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, ar dėl to pažeidimo yra ieškovės kaltė.

DK 235 str. 1 d. nustato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. DK 235 str. 2 dalyje yra pateikiamas pavyzdinis šiurkščių darbo drausmės pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis.

Teismas pažymi, kad įrodyti darbo drausmės pažeidimo faktą ir darbuotojo kaltę yra darbdavio pareiga. Ta aplinkybė, kad ieškovė neteikė pasiaiškinimo, neduoda pagrindo spręsti, kad ji padarė darbo drausmės pažeidimą. Darbdavys turi ištirti faktus, nustatyti, ar buvo pažeidimas ir kas dėl to kaltas. Nesant jokių duomenų apie pažeidimo faktą ir ieškovės kaltę spręstina, kad ieškovė buvo atleista iš darbo nepagrįstai ir neteisėtai.

Ieškovė neprašė jos grąžinti į ankstesnį darbą, nurodė, kad dėl kilusio konflikto santykiai su darbdaviu jau negalės būti palankūs ir grąžinta į darbą negalės sėkmingai dirbti. Teismas sprendžia, kad ieškovę grąžinti į darbą nėra tikslinga ir racionalu, todėl ji į darbą negrąžintina.

Ieškovė prašė nustatyti, kad ji atleista iš darbo pagal LR DK 129 str.- darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Šioje dalyje reikalavimas netenkintinas. Teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir nusprendęs į ankstesnį darbą negrąžinti, gali taikyti tik tas pasekmes, kurios yra leidžiamos pagal įstatymą, LR DK 300 str. 4 d. – t.y. priteisti išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir nustatyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovei priteistina išeitinė išmoka- vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 1000 Lt ( 290 eurų) ( minimalios algos dydis, galiojęs atleidimo iš darbo metu, 2014-08-18).

Ieškovei priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpius, kuriuos ieškovė nurodė: nuo 2014-08-18 iki 2014-10-01 ir nuo 2015-03-09 iki 2015-04-13, kai ji nedirbo kitose darbovietėse. Tai sudaro 2 mėnesius ir 14 d., iš viso 57 darbo dienos. Skaičiuojant po 1,82 euro per valandą, bendra suma sudarys 829,92 euro (http://www.tax.lt/puslapiai/27-minimalus-valandinis-atlygis-ir-minimali-menesine-alga).

Procesinės palūkanos nepriteistinos, nes po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismo sprendimas yra nevykdomas, LR Darbo kodekso 303 str. nustato specialią sankciją darbdaviui, kuris nevykdo teismo sprendimo: tokiu atveju darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.

Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš atsakovo priteistina 33 eurai ( trisdešimt trys eurai) žyminio mokesčio valstybei. Pašto išlaidos yra mažesnės negu 3 eurai, todėl nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovės S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo UAB „Manis RV“, įm.k. 301339533, nuo 2014-08-18. Į ankstesnį darbą ieškovės negrąžinti. Laikyti, kad darbo sutartis tarp S. S. ir UAB „Manis RV“, įm.k. 301339533, nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Manis RV“, įm.k. 301339533, 290 eurų ( du šimtus devyniasdešimt eurų, priskaityta suma) išeitinės išmokos ir 829,92 euro ( aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 92 ct, priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 290 eurų (du šimtai devyniasdešimt eurų, priskaityta suma) priteisimo ieškovei iš atsakovės vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Manis RV“, įm.k. 301339533, 33 eurus ( trisdešimt tris eurus) žyminio mokesčio sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.