Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Lietuvos valstybei, atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 10–13) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus pataisos namų 2014-06-02 raštas Nr. 42-613(1) yra tik informacinio pobūdžio dokumentas ir nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, o rašte išdėstyta informacija atitinka galiojančią praktiką ir teisės aktų nuostatas. Pažymėjo, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojo nauja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 158 str. nuostata, jog lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, nuteistiems pagal BVK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., todėl rašte ir buvo nurodyta, kad nėra pagrindo pareiškėją pristatyti Lygtinio paleidimo komisijai. Pabrėžė, kad taikyti nuteistiesiems anksčiau galiojančias BVK nuostatas pagal dabar galiojančią tvarką nėra teisiškai pagrįsta. Atitinkamai Vilniaus pataisos namai neturėjo pagrindo rengti pareiškėjo dokumentų ir perduoti svarstyti Lygtinio paleidimo komisijai. Atkreipė dėmesį, kad pagal BVK 3 str., bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus, o bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Pažymėjo, kad rašte pateikta informacija teisinga, todėl Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Ginčas byloje kilo dėl Valstybės pareigos pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl, pareiškėjo teigimu, neteisėtų Vilniaus pataisos namų veiksmų, pasireiškusių atsisakymu pareiškėja pristatyti dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2014-05-13 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl lygtinio paleidimo kriterijų pateikimo. Pareiškėjas prašė informuoti, kokius kriterijus turi atitikti ir ką turėtų įgyvendinti būnant pataisos namuose, kad būtų paleistas lygtinai (b. l. 14–15). Teisingumo ministerija persiuntė pareiškėjo prašymą atsakyti Vilniaus pataisos namams. Vilniaus pataisos namai pareiškėjui 2014-06-02 raštu Nr. 42-613(1) nurodė, kad pareiškėjas nebus teikiamas Lygtinio paleidimo komisijai, nes nuo 2013-01-01 įsigaliojo naujos BVK 158 str. 1 ir 2 dalių nuostatos, pagal kurias pareiškėjas Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti nebus teikiamas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Nustatyta, jog pareiškėjas nesutinka su Vilniaus pataisos namų 2014-06-02 rašto Nr. 42-613(1) turiniu, kuris, kaip teigia pareiškėjas, jam sukėlė psichologinį šoką, pažeminimą, beteisiškumo, bejėgiškumo jausmą, iššaukė depresiją. Taigi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų, pasireiškusių neigiamo turinio raštiško atsakymo pateikimu į pareiškėjo prašymą. Iš pareiškėjo skundo turinio nustatyta, tokių duomenų nėra pateikta ir byloje, jog, nors pareiškėjas skundo argumentais ir nesutinka su minėto rašto turiniu, tačiau pareiškėjas dėl šio rašto teisėtumo patikrinimo Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 2 dalyje nustatyta tvarka į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos nesikreipė. BVK 183 str. 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 dalis). Taigi pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną Vilniaus pataisos namų 2014-06-02 raštas, kurio neigiamo pobūdžio turinys, kaip nurodė pareiškėjas, jam sukėlė sunkias neigiamas pasekmes buvo galiojantis, nes nebuvo skųstas BVK 183 str. 2 dalyje nustatyta tvarka. Todėl preziumuojama, kad pareiškėjas su tokiu Vilniaus pataisos namų atsakymu sutiko. Pažymėtina, jog prieštaraujant Vilniaus pataisos namų 2014-06-02 rašto turiniui pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka ir kreiptis į Kalėjimų departamentą dėl šio rašto turinio teisėtumo, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Tuo tarpu įstatymo nustatyta tvarka neginčijus sprendimo, iš kurio turinio kildinama žala, nėra pagrindo Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmus vertinti, kaip neteisėtus. Minėta, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų – valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą. Kaip ir nagrinėjamu atveju, Vilniaus pataisos namų 2014-06-02 raštas Nr. 42-613(1) yra galiojantis, todėl laikytina, kad Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. pareiga nekyla. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas sveikatos negalavimus apibūdino daugiau abstrakčiais argumentais, nurodydamas tik bendro pobūdžio nusiskundimus, kurie nebuvo pagrįsti realiais įrodymais. Byloje pateikta Vilniaus pataisos namų 2014-07-30 pažyma Nr. 49(2)-74, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas pas Psichologinės tarnybos darbuotojus nuo 2014 metų yra lankęsis 2 kartus, tačiau psichologinė tarnyba negalinti patvirtinti, ar pareiškėjas patyrė psichologines problemas dėl pristatymo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai atidėjimo (b. l. 20).

Apibendrinant darytina išvada, kad nenustačius Vilniaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų (Vilniaus pataisos namų 2014-06-02 raštas, kurio turinys, kaip nurodė pareiškėjas, yra žalos kilimo pagrindas yra galiojantis; pareiškėjas dėl šio rašto teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė), pareiškėjas neturi teisės į žalos atlyginimą. Kitų aplinkybių dėl kurių pareiškėjui galėtų būti konstatuotas žalos padarymas taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą