Kauno apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 16 d. 19.20 val., Kauno g., Jonavoje, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta ir jis yra baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, bei kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą. Automobilis taip pat buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais D. Š. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 17, 226 punktų reikalavimus ir jo veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu D. Š. savo kaltės dėl administracinių nusižengimų padarymo nepripažino. Paaiškino, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. automobilio nevairavo, sėdėjo automobilio galinio keleivio vietoje. Automobilį vairavo G. M. Mano, kad protokolas jo atžvilgiu surašytas nepagrįstai, nes jis nesutaria su pareigūnu T. M.

Teismo posėdžio metu transporto priemonės savininkas E. G. paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 16 d. raktus buvo palikęs G. M., nes su ja draugavo. Vėliau G. M. prisipažino jam, kad tą dieną ji vairavo automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. į automobilį Audi A4 įlipo D. Š. ir jo draugai, kurių pavardžių nežino. Jie paprašė pavežti juos iki parduotuvės. D. Š. sėdėjo automobilio galinio keleivio vietoje. Ji vairavo automobilį, todėl administracinio nusižengimo protokolą reikėjo surašyti jai. Kai pareigūnai juos sustabdė prie jos pusės buvo dideli akmenys, todėl ji šoko į juos ir nubėgo link Neries. Pabėgo, nes neturėdama vairuotojo pažymėjimo išsigando. Vėliau atėjo į policiją ir prisipažino dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate. 2018 m. rugpjūčio 16 d. dirbo su buvusiu pareigūnu T. M. Gavę pranešimą jie nuvyko į Kauno g. ir pamatė Audi automobilį. Prisivijo automobilį ir stabdomas automobilis sustojo. Automobilio vairuotojas bandė perlipti iš vairuotojo vietos, buvo įstrigęs tarp priekinės ir galinės sėdynės. Už automobilio vairo sėdėjo vyras, jokios merginos automobilyje nebuvo. Protokolas buvo surašytas D. Š. pagrįstai.

Sutinkamai su ANK 2 straipsnio nuostatomis, pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo kaltai padaryta veika, už kurią šiame kodekse numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte ir ši veika atitinka kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Teismui susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Š. nepripažįsta savo kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teismo posėdžio metu apklaustas D. Š. tvirtino, kad automobilį vairavo G. M., o jis sėdėjo automobilio galinio keleivio vietoje. Šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę patvirtino ir transporto priemonės savininkas E. G., kuris paaiškino, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo palikęs savo draugei G. M. Kaip nurodė E. G., po įvykio G. M. prisipažino jam, kad vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu apklausta G. M. patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. automobilį vairavo ji, nes vežė D. Š. ir jo draugus į parduotuvę. Paaiškino, kad policijos pareigūnams pradėjus stabdyti automobili ji išsigandusi iš įvykio vietos pasišalino.

Administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, atlikęs ANK uždraustą pavojingą veiką (veikimą ar neveikimą), atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Tinkamas administracinio nusižengimo subjekto nustatymas yra būtina prielaida užtikrinanti, kad administracinėn atsakomybėn bus patrauktas asmuo kaltas nusižengimo padarymu. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Š. nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios nepripažino savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo. Vėliau, teismo posėdžio metu, aplinkybę, kad automobilį vairavo G. M., patvirtino ir pati G. M. bei liudytojas E. G. Tuo tarpu institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, D. Š. kaltę grindė tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kurias teismo posėdžio metu apklaustas patvirtino pareigūnas S. B. Visgi, spręsti, ar buvo padaryti ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, numatyti administraciniai nusižengimai ir kas kaltas dėl jų padarymo bei rinkti atitinkamus įrodymus yra įgalioti organai (pareigūnai), tiriantys administracinio nusižengimo bylą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad D. Š. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, D. Š. kaltė neįrodyta, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 – 637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

D. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.