- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-18
- Bylos Nr.
- 1-1393-806/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00998-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- G. K. M.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. B. 2015-12-17 apie 19.18 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,70 ‰ promilių girtumas), pašalinių asmenų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius bei vandališkais veiksmais tyčia kojomis spardė grožio salono įėjimo stiklines duris ir taip išdaužė 129,41 eurų vertės durų stiklo paketą bei tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-12-07 vakare buvo apsvaigęs, matyt alkoholis suveikė labai stipriai ir elgėsi kaip neturėtų elgtis, gailisi. Grožio salone išdaužė stiklą, gal su koja išdaužė. Kai darė nusikaltimą buvo apsvaigęs, tuo metu vartojo narkotines priemones. Pasak R. B., šiuo metu gydosi reabilitacijos centre, (duomenys neskelbtini), gydosi nuo priklausomybės, ten mokoma kaip susitvarkyti su liga, reabilitacijos centre yra nuo sausio 8 d., tai 4 mėn., praėjo abstinencija. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Jis, R. B. yra teistas 23 kartus, turėjo priklausomybę nuo narkotikų. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. parodė, kad 2015 metais vartojo narkotines medžiagas. Viso narkotines medžiagas vartojo apie 8 metus. Apie apklausiamą įvykį paaiškino, kad laiko ir datos nepamena, tik pamena patį faktą, kad išdaužė kirpyklos durų stiklą kojomis. Kodėl - nežino. Kaip priežastį gali nebent įvardinti ilgo laiko vartojimo narkotikų pasekmes. Po to, pamena, kad pareigūnai jį, R. B. sulaikė, tačiau ką aiškino pareigūnams, nepamena. Ar buvo vartojęs alkoholio neprisimena. Apklausos metu atlieka arešto bausmę ir 2016-04-14 išeina ir toliau tęs gydymą reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), kur gydosi savo noru. Žalą nukentėjusiajai žada atlyginti. (b.l. 82)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. M. parodė, kad yra grožio salono, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotas atstovas. 2015-12-17 apie 19.20 val., paskambino jai, G. K. M. masažuotoja N. G. ir pasakė, kad nepažįstamas vyras išdaužė salono įėjimo duris. Nuvykus pamatė, kad sudaužytas durų stiklo paketas. Kartu su darbuotoja užklijavo duris. Sutvarkė. Nuvyko į policiją. Vyrą išdaužiusį stiklą – sulaikė, pastarojo nematė. (b.l. 28)
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. M. parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir patikslino, kad ji įgaliota disponuoti patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Šiose buitinėse patalpose yra įkurta kirpykla. Ten dirba darbuotojos – kirpėjos, masažistė, kurios išsiėmę liudijimus dirba ir moka už patalpų nuomą jai, G. K. M.. Kirpykloje viskuo, t. y. mokesčiais, patalpų priežiūra ir t.t. rūpinasi ji, G. K. M.. Įgaliojimą yra pridėjusi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos anksčiau. Dėl to, kad buvo išdaužytas kirpykloje durų stiklas pranešė darbuotoja N. G., gruodžio 17 d. apie 19.15 val. paskambino ir pasakė, kad kažkoks vaikinukas išdaužė durų stiklą. Ji, G. K. M. iškart nuvyko į įvykio vietą. Ten pamatė, kad išdaužytas durų stiklas. Kaip N. G. pasakė, kad tą vaikiną policija sulaikė ir išvežė. Kas ir kaip konkrečiau ten įvyko nežino. Kiek žino, tarp darbuotojų ir klientų jokių pykčių nebuvo, ir kaip suprato langą išdaužė vaikinas tiesiog iš chuliganiškų paskatų. Vaikino to nematė. Policijos atvykusios į įvykio vietą taip pat nematė, nes jau buvo išvykę. Taip pat pasakė, kad patalpos nefilmuojamos. Jos buvo draustos „IF“ draudimu, tačiau draudimas išmokos neišmokėjo, nes kai kreipėsi dėl išmokos praėjus mėnesiui po įvykio buvo pasakyta, kad ne tokiu draudimu buvo drausta. Dėl to, kad buvo išdaužtas durų lango stiklas jai, G. K. M. padaryta 302,50 eurų žala. Už lango pakeitimą ir įstatymą mokėjo iš savo asmeninių lėšų ir žala padaryta jai, G. K. M.. Kiek atskirai kainavo langas ir kiek įstatymas nurodyti negali, nes langų sąmatą sudarė įmonė Languvita ir jie įstatė langą ir nurodė, kad turi sumokėti 302,50 eurų bendroje sumoje. Sąmatą pridėjusi yra prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Todėl civilinį ieškinį reikš šiai sumai. Kiek atskirai kainavo durų stiklo paketas nežino, tai gali atsakyti tik Languvita įmonė. (b.l. 40)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. D. parodė, kad 2016 gruodžio mėnesio viduryje apie 16-17 val. ėjo iš parduotuvės pro (duomenys neskelbtini) esantį grožio saloną. Ties salonu pastebėjo 20 amžiaus jaunuolį, kuris turėjo su savimi margą rankinę. Pastarasis kažką kvietė, spardė duris. Taip spardant dužo stiklas. Po ko jaunuolis pabėgo link Mėnulio g. Vėliau atvykę pareigūnai jaunuolį sulaikė. (b.l. 47)
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. D. parodė, kad 2015 metų gruodžio viduryje (dienos nepamena) apie 16-17 val. jaunuolis spardydamas grožio salono stiklines duris kvietė kažkokią merginą, tačiau pastarosios vardo nepamena. Rusų kalba šaukė, kad mergina atidarytų jam duris. Pamena, kad jis ant galvos buvo užsidėjęs sportinio kostiumo „kapišoną“ ir nusisukęs nugara nuo jos, V. D., t.y. į salono pusę - todėl jos veido nematė. Eidama pro šalį nuo jo maždaug apie 10-15 metrų atstumu jam sušuko, kad nespardytų stiklinių durų, nes kas nors iškvies jam policiją. Į jos, V. D. žodžius jis nekreipdamas dėmesio toliau spardė stiklines salono duris ir toliau kviesdamas kažkokią merginą šaukė rusų kalba jam atidaryti duris. Pamanė, kad su savo panele nori aiškintis kažkokius santykius ir ėjo toliau link „Iki“ parduotuvės, esančios kitoje Laisvės pr. pusėje. Taigi, nespėjus prieiti prie gatvės po kelinto tokio jo spyrio koja (kiek kartų spyrė neskaičiavo) pamatė kaip sudužo durų stiklas. Po šio dūžio jis iškart pasiėmė savo „tašę“ (pirmoje apklausoje minėjo) ir nubėgo į priešingą pusę (link kiemų) nei kad ji, V. D. ėjo link parduotuvės. Nuėjo į parduotuvę, apsipirko. Parduotuvėje užtruko apie 10-15 minučių ir grįždama atgal palei tą patį grožio saloną, pamatė kiemuose stovintį policijos pareigūnų automobilį. Kas jame sėdėjo nežino. Vienas pareigūnas stovėjo prie automobilio, o kitas vaikščiojo palei saloną. Ji, V. D. priėjo prie pareigūno paklausė ar pagavo vaikiną tą, kuris išdaužė langą. Pareigūnas pasakė, kad pagavo ir pasodino į automobilį. Ji, V. D. taip pat pareigūnui pasakė, kad matė kaip vaikinas spardydamas išdaužė stiklines salono duris ir pabėgo. Pareigūnas užsirašė jos, V. D. duomenis. Taip pat nori paaiškinti, kad to vaikino, kurį jie pagavo nematė. Bei vaikino, kuris išdaužė stiklą atpažinti negalėtų, nes jo veido nematė (kaip minėjo spardydamas stiklines duris nuo jos buvo nusisukęs ir dėvėjo „kapišoną“). Žino, kad turėjo didelę „tašę“ (spalvos jos taip pat jau nepamena, nes praėjo jau daug laiko). (b.l. 51)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) esančiame grožio salone masažiste. 2015-12-17 19.20 val., buvo darbo vietoje, ir išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Išėjo pažiūrėti, pamatė stiklines duris sudaužytas bei šalia stovintį vaikiną, 25-30 metų amžiaus. Kažką rėkė lietuviškai jis - ką nesuprato. Apie įvykį pranešė pagalbos telefonu 112. Pastovėjęs apie 5 min. nuėjo link Mėnulio g., kur sulaikė jį policijos pareigūnai. Kodėl sudaužė duris – ji, N. G. nežino. (b.l. 56)
Žemesnės instancijos teismas
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. G. parodė, kad apklausiamo incidento metu buvo savo kabinete, kai išgirdo, kad kažkas dūžta. Išėjusi iš kabineto pamatė, kad išdaužytos įėjimo durų stiklas ir toje pusėje (lauko) stovi vaikinas ir kažką šaukia lietuvių kalba. Ką nesuprato. Iškart paskambino 112 ir pasakė apie įvykį. Vaikino veido neįžiūrėjo, nes salone buvo šviesu, o jis kur stovėjo tamsu ir dėvėjo „kapišoną“. Salone be jos, N. G. daugiau nieko nebuvo. Buvo viena. Salono durys buvo uždarytos. Po to, kai jau kalbėjo su 112 operatoriumi tas vaikinas kažkur nuėjo. Operatorei kaip apsirengęs nesakė. Paskui vaikinas šaukdamas išėjo. Kur nežino. Ar su savimi kokius daiktus turėjo nežino. Į saloną įėjęs nebuvo. Taip pat paskambino G. K. M. - savininkei ir pasakė apie incidentą, kuri pasakė, kad neužilgo atvyks, padės sutvarkyti įvykio vietą. Po maždaug 30 min. atėjo pareigūnai, atėjo į saloną ir pasakė, kad sulaikė tą jaunuolį. Apžiūrėjo įvykio vietą, paklausinėjo ir išvažiavo. Ką sulaikė nematė, be to ir to jaunuolio ir atpažinti negalėtų. Jo nepažįsta. Ką apsirengęs buvo nežino, neįsidėmėjo, tik pamena, kad dėvėjo šviesios spalvos medžiagos „kapišoną“. Pareigūnams išvažiavus su G. K. M. užklijavo langą. Taip pat nufotografavo iš vidaus užklijuotą langą. Pridės šią nuotrauką prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Video kamerų nei viduje, nei išorėje salono nėra įrengtų.(b.l. 59)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad 2015 metų gruodžio viduryje - tikslaus laiko jau neprisimena, bet pamena, kad buvo apie 20.00 val., ėjo iš parduotuvės „Iki“ (kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje nei kad yra kirpykla, adresu (duomenys neskelbtini)), ir eidamas būtent pro Kirpyklą ((duomenys neskelbtini)) pamatė, kad vaikinas rankomis ir kojomis daužo stiklines kirpyklos duris. Aplinkui jokių daugiau asmenų nematė. Be to dalis stiklų tose duryse matė, kad buvo išdaužyta. Daužydamas jis kažką šaukė, bet ką nepamena, bei nepamena kokia kalba. Minėtos kirpyklos viduje buvo uždegta šviesa. Ar jos viduje kas buvo nematė. Iškart paskambino 112 ir pranešė apie matomą įvykį. Pranešimo metu pamatė, kad tas vaikinas nueina nuo tos kirpyklos link kiemų. Pradėjo eiti jam iš paskos maždaug 15 metrų atstumu ir kur jis eina sakė operatorei. Matė, kad vaikinas eina prie laiptinių durų - bando jas atidaryti, jam nepavyksta ir jis eina toliau. Taip bevaikščiojant iš paskos ir pasakojant ką mato 112 operatorei maždaug po 10 minučių privažiavo pareigūnų tarnybinis žymėtas automobilis prie jo, A. B.. Įsėdo į jų automobilį ir parodė, kuris vaikinas išdaužė kirpyklos langą. Pareigūnai privažiavo prie to vaikino, su jais išlipo iš automobilio pasakė, kad šis vaikinas, tada pareigūnai įsisodino tą vaikiną į automobilį, o jis, A. B. nuėjo namo. Papildomai pasakė, kad minėtą vaikiną matė pirmą kartą. Tas vaikinas pasirodė apsvaigęs nuo kažkokių narkotinių medžiagų, nes pastarasis vis bandė įeiti į laiptines. Minėtą vaikiną gali apibūdinti kaip apie 30 metų amžiaus, apsirengęs tamsios spalvos striuke, užsidėjęs ant galvos „kapišoną“ - spalvos nepamena ir pamena, kad per petį buvo „persimetęs“ sportinę tašę (spalvos nepamena) - daugiau jo apibūdinti jau negali, nes praėjo jau nemažai laiko. (b.l. 67)
2016-03-14 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja N. G. pateikė fotonuotrauką. (b.l. 61-64)
Apžiūros protokolu apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro skaitmeninė garso įrašo kopija (b.l. 19-20)
Patikros alkotesteriu duomenimis, R. B. 2015-12-17 21.31 val. nustatytas 1,70 promilių girtumas. (b.1. 75)
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad R. B. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamasis, t. y. be priežasties pašalinių asmenų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius bei vandališkais veiksmais tyčia kojomis spardė grožio salono įėjimo stiklines duris ir taip išdaužė durų stiklo paketą, rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tokie jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Liudytojai V. D., N. G., A. B. parodė, kad R. B. išdaužė grožio salono įėjimo stiklines duris. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko prie grožio salono įėjimo, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. R. B. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo priežasčių. Kaltinamasis veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. B. viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius ir vandališkais veiksmais tyčia kojomis spardydamas grožio salono įėjimo stiklines duris, ir taip išdauždamas durų stiklo paketą, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.
Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes ir dokumentinę medžiagą byloje tikslina nusikalstamos veikos padarymo datą, vietoj nurodytos datos 2015-12-07, į 2015-12-17, datą. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nekeičia kaltinimo esmės, neturi esminės įtakos kaltinamojo teisės į gynybą realizavimui.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę R. B., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant R. B. asmenybę nustatyta, kad jis teistas 23 kartus, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus viešajai tvarkai, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu besigydantis reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. B. laisvės atėmimo bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena R. B. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad R. B. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad R. B. skiriama bausmė sumažintina 1/3.
Kadangi 2016 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. B. paskirta bausmė, neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė šiuo metu nebendrintina su 2016 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Įvertinęs visas aplinkybes, į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kad R. B. 2016-01-11 atvyko į reabilitacijos centrą gydytis nuo priklausomybių, reabilitacijos kurso trukmė 1 metai ir ilgiau, priklausomai nuo gydymo rezultatų, šiuo metu asmuo besigydo jau keturis mėnesius, siekiant, kad R. B. gydymas nenutrūktų, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad teismas neturi duomenų, kad R. B. gydymosi laikotarpiu įtariamas daręs ar būtų nuteistas už naujų nusikalstamų veikų padarymą būtent tuo laikotarpiu, kai jis yra reabilitacijos centre, teismas mano, kad kaltinamajam R. B. tikslinga, suteikiant jam šansą pasitaisyti, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
R. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. K. M. byloje pareiškė 302,50 eurų civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl R. B. nusikalstamų veiksmų civilinė ieškovė patyrė žalą. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytą visumą iš R. B. priteistina minėta pinigų suma turtinei žalai atlyginti.
Bylos paskutiniame lape esančiame voke kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. B. atidėti 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. B. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. B. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. M. civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. B. priteisti 302,50 eurų G. K. M. turtinei žalai atlyginti.
Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.