Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 2 punktu ir pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Kiekvienu atveju būtina tinkamai nustatyti, ar iš tiesų egzistuoja prejudicinis ryšys tarp bylų.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-32-342/2017, kurioje pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 1 d. įsakymą, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos, grąžinti į tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei šį laikotarpį įskaityti į tarnybos stažą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 1 d. įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Specialiosios teisės, susijusios su tiesioginiu pareigų atlikimu, pareiškėjui buvo atimtos, vadovaujantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 30 d. Specialiosios ekspertų komisijos protokoliniu sprendimu, laikytinu sudėtine motyvacine Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ neišdavimo“, kuriuo buvo vadovaujamasi priimant 2016 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, dalimi.

Skundu ginčijamas sprendimas pareiškėjui neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi. Iš teisės normos, įtvirtintos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, turinio matyti, jog ji taikoma tik esant konstatuotai pareigūno, pašalinto iš vidaus reikalų tarnybos, kaltei.

Kadangi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 1 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, ginčijamas, teismas darė išvadą, jog tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo bus įvertintas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 1 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas, bus galima spręsti, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (10.126)Š34-31 „Dėl atsisakymo R. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ teisėtai atsisakyta pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

Esant nustatytai aplinkybei, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI-32-342/2017 egzistuoja prejudicinis ryšys, teismas nutarė stabdyti administracinės bylos Nr. eI-635-609/2017 nagrinėjimą, kol paaiškės aplinkybės, objektyviai turinčios reikšmės sprendimui nagrinėjamoje byloje, t. y. kol įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-32-342/2017.

Išnykus įstatyminiams bylos sustabdymo pagrindams, byla bus atnaujinta (ABTĮ 101 straipsnis).

III.

Atskirajame skunde nesutinka, kad tarp nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eI-32-342/2017 yra prejudicinis ryšys. Pažymi, jog pareiškėjo kaltės klausimas nebuvo spręstas priimant įsakymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos. Nei įsakyme dėl atleidimo, nei 2016 m. birželio 30 d. Specialiosios ekspertų komisijos protokoliniame sprendime Nr. 85-P1-235 pareiškėjo kaltė nebuvo analizuojama ir vertinama. Nors protokole rašoma, jog pareiškėjo asmeninės dalykinės savybės netinka darbui su slapta informacija, dėl to kyla grėsmė, jog įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista, pareiškėjo vertinimu, tai tik prielaidos, o ne kaltės įrodymas. Kaltė priimant 2016 m. liepos 1 d. įsakymą nekonstatuota. Mano, jog yra baudžiamas už tą patį nusižengimą du kartus, nes protokole vadovaujamasi 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-6, kurios pagrindu pareiškėjui nuobauda jau paskirta. Akcentuoja, jog byloje Nr. eI-32-342/2017 nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas, atlikdamas savo pareigas, būtų pažeidęs pareigybės nuostatas, pažeminęs pareigūno vardą ar kokiais nors kitais veiksmais pažeidęs Vidaus tarnybos statutą. Mano, jog pareigūno kaltė sietina su dviem sąvokomis – pareigūno vardo pažeminimu ir tarnybiniu nusižengimu, tačiau šiuo atveju pareiškėjas atleistas dėl to, kad jam atimta specialioji teisė. Tokiu atveju asmuo, kuriam atimama specialioji teisė, gali toliau dirbti vidaus reikalų sistemoje, jeigu yra lygiavertės ar žemesnės pareigos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1606/2014), kad nebūtų išduotas specialus leidimas, atsakovo kaltė nebūtinai turi būti nustatyta. Taigi atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punkto pagrindu nesietinas su atleidžiamo pareigūno kalte.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties, kuria administracinė byla sustabdyta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (10.126)Š34-31 „Dėl atsisakymo R. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“, panaikinti VSDFV 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (6.5E) I-7079 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (10.126) Š34-31“ ir VSDFV Utenos skyrių įpareigoti priimti sprendimą pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2016 m. liepos 1 d., priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir delspinigius už laiku neišmokėtą pareigūno valstybinę pensiją po 0,03 procento už kiekvieną praleistą dieną.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-32-342/2017 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-016655-2016-2).

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas minėtu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-32-342/2017 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-016655-2016-2).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi su skundu, kuriuo iš esmės prašė panaikinti VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimus ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pareiškėjui skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo 2016 m. liepos 1 d. Skundžiamais sprendimais pareiškėjui atsisakyta skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, remiantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, iš kurios turinio matyti, jog ji taikoma tik esant konstatuotai pareigūno, pašalinto iš vidaus reikalų tarnybos, kaltei.

Savo ruožtu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-32-342/2017, kurioje pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 1 d. įsakymą, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos, grąžinti į tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei šį laikotarpį įskaityti į tarnybos stažą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. liepos 1 d. įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą. Iš esmės šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumo ir iš to kylančių pasekmių.

Remiantis aptartomis aplinkybėmis, matyti, kad administracinėje byloje Nr. eI-32-342/2017 yra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo teisėtumo. Sustabdytoje administracinėje byloje yra ginčijamas valstybės institucijos sprendimas neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dėl to, kad jis atleistas iš vidaus reikalų tarnybos dėl savo paties kaltės. Pažymėtina, kad klausimas, ar pareiškėjo atleidimas pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 15 punktą laikytinas atleidimu dėl pareiškėjo kaltės, yra bylos nagrinėjimo dalykas ir gali būti atsakytas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Tačiau būtent nuo šio klausimo sprendimo priklausys, ar administracinėje byloje Nr. eI-32-342/2017 nustatytos pareiškėjo atleidimo aplinkybės bus aktualios sprendžiant šią (sustabdytą) administracinę bylą. Todėl akivaizdu, jog nesustabdžius nagrinėjamos administracinės bylos, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-32-342/2017, gali susidaryti situacija, kai ši byla negalės būti teisingai išspręsta, nesiremiant administracinėje byloje Nr. eI-32-342/2017 nustatytomis aplinkybėmis.

Įvertinusi visą tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas dėl bylos sustabdymo ir pagrįstai nutarė, kad neišnagrinėjus administracinės bylos Nr. eI-32-342/2017 negalima priimti sprendimo šioje byloje, todėl pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-32-342/2017 (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 101 straipsnio 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė minėtas proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (ABTĮ 154 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.