Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-19 · Administracinė byla Nr. eI3-125-561/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI3-125-561/2023Sprendimas · 2023-09-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-12-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-19
Bylos Nr.
eI3-125-561/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02988-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-125-561/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02988-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Baranauskui,atsakovo atstovėms Kristinai Dundulytei ir Loretai Ruzgienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Serfas“ (toliau – ir UAB „Serfas“, Bendrovė) kreipiasi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 47 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija, PTO) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.

Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Šie Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remdamasi jais pareiškėja atitinkamai 2014–2016 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Kauno RAAD) pareiškėjai įteikė 2018 m. birželio 18 d. patikrinimo aktą Nr. MAKP-23 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio išvadose nurodoma, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Pareiškėja 2018 m. liepos 18 d. Kauno RAAD raštu pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto. Jose įmonė nurodė, kad Patikrinimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nepaisant pateiktų pastabų, Departamentas 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 163 792,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) sumą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, ji tinkamai tvarkė metalo pakuočių atliekas, jas perdirbant į metalo laužą, todėl nekyla pareiga mokėti taršos mokesčio už metalinę pakuotę, nes pareiškėjos veikloje naudota pakuotė, kaip atlieka, apskritai nepateko į aplinką. Pažymi, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. Kauno RAAD pateikė įrodymus apie metalo laužo sutvarkymą – UAB „Polimeta“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvirtinimas dėl iš Bendrovės supirkto metalo laužo, tačiau atsakovas neatliko jokio patikrinimo dėl nurodytų aplinkybių ir visiškai ignoravo šią esminę aplinkybę.

Skunde nurodo, kad pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas laikomas nepagrįstu, nes priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu. Minėtu sprendimu panaikinti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, ko pasėkoje pareiškėjai atsirado pareiga įvykdyti mokestinę prievolę. Pažymi, kad pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. Sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Atsižvelgiantį į tai, kad pareiškėja yra įvykdžiusi visas savo pareigas bei prievoles, neturi ir negali susiklostyti tokia situacija, kad pareiškėja turi antrą kartą sumokėti Mokestį už aplinkos teršimą.

Dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos neteisėtų veiksmų ar kaltės. Ginčo Sprendimu pareiškėja be jokio pagrindo yra įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog pareiškėjai kyla atsakomybė nesant jos kaltės. Pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), jau viena atsižvelgiant į šia aplinkybę galima daryti išvadą, kad Sprendimas yra neteisėtas ir esmės. Net ir tuo atveju, jei pasitvirtintų, jog UAB „Metrail“ yra padariusi Vilniaus RAAD sprendime nurodytus pažeidimus, ekonominės sankcijos tretiesiems asmenims, t. y. pareiškėjai ir kitiems pavedimo davėjams, kurie nėra padarę teisės aktų pažeidimų, o veikė taip, kaip nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, negali būti taikomos pagal bendrąjį teisės principą.

Pareiškėjos įsitikinimu, Vilniaus RAAD sprendimas yra neteisėtas, atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktas pastabas, pareiškėja, teikdama Mokesčio deklaracijas, disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą (buvo galiojantys), o įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus, kuriais buvo pasinaudota, panaikinti. Atsižvelgiant į tai, sprendžia, kad Patikrinimo akto išvada, kad pareiškėja pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nepagrįsta ir neteisėta. Nesutinka, kad pažeidė tiek Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punkto, tiek ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas, nes jos yra procedūrinės ir taikomos konkrečiu atveju RAAD atliekant atitinkamus veiksmus (mokestinį patikrinimą), tiek ir už einamuosius metus apskaičiuojant mokėtinas mokesčio sumas.

Akcentuoja, kad Sprendimas neatitinka turinio viršenybės prieš formą principo, atsakovas pažeidė pareiškėjos teisę į gynybą, nes Vilniaus RAAD, priimdamas sprendimą, neįtraukė pareiškėjos į procesą, nors priimtas Vilniaus RAAD sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeistas ir „lex retro non agit“ principas bei nurodo, kad pati valstybė netinkamai atliko kontrolės funkcijas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu UAB „Serfas“ nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, 4 dalies ir 5 dalies įteisintomis nuostatomis Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Bendrovėje) sutvarkymą arba kolektyviai – pavedant vykdyti Įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai.

Pareiškėja, įvertinusi savo interesus, teises, pareigas, bei gamintojo ir importuotojo atsakomybę, pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti PTO. Pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu neįvykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 56 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą.

Departamento 2018 m. gegužės 23 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, 2014–2015 m. į vidaus rinką pareiškėja išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė PTO išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0001-5513-0481, metalinės pakuotės kiekis 35,003 t, 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-0481, metalinės pakuotės kiekis 33,563 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-0481, metalinės pakuotės kiekis 13,039 t.

Dėl šios priežasties ir Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-2013 (toliau – ir Aprašas), 17.2 punkto reikalavimus pareiškėja privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2014–2015 m. laikotarpiais, tikslinant deklaracijas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo Bendrovę apie prievolę iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. liepos 13 d., nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.

Departamento atlikto patikrinimo metu buvo įvertinti perskaičiuoti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82 panaikinus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė 2013–2015 m. (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduoties (54 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau–ir Mokėjimo tvarkos aprašas) (galiojanti redakcija nuo 2018 m. balandžio 4 d.) 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 163 792 Eur.

Po atlikto mokestinio patikrinimo 2018 m. birželio 18 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas ir įteiktas pareiškėjai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos Bendrovė pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus. Todėl 2018 m. birželio 18 d. Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2013–2015 m. laikotarpius sumoje 163 792 Eur patvirtinti Departamento ginčijamu Sprendimu.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovės teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad būtina remtis suformuota teismine praktika ir LVAT pateiktais išaiškinimais. Prašė teismo remtis pateiktais papildomais atsakovo pateiktais paaiškinimais bei prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0001-5513-0481, metalinės pakuotės kiekis 35,003 t, 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-0481, metalinės pakuotės kiekis 33,563 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-0481, metalinės pakuotės kiekis 13,039 t.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo Bendrovę apie prievolę iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.

Byloje nustatyta, kad Departamento 2018 m. gegužės 23 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.

Pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82. Vadovaujantis Mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjai apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 163 792 Eur.

Po atlikto patikrinimo 2018 m. birželio 18 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas.

Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, 2018 m. liepos 18 d. pateikė rašytines pastabas, kuriose nurodė, kad su Patikrinimo akto išvadomis nesutinka.

Atsakovas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 47 patvirtino Patikrinimo aktą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja neįvertino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus. Tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MATĮ) 5 straipsnio 6 dalį, Aprašo 17.2 punktą, Mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus. Departamentas sprendė, kad patikrinimo metu pareiškėjai pagrįstai buvo nustatyta mokestinė prievolė – 163 792 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta (ginčui aktuali redakcija), kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. birželio 18 d. ir pareiškėjos mokestinę prievolę už 2013–2015 m. metų laikotarpį (163 792 Eur) patvirtino šioje byloje pareiškėjos ginčijamu Sprendimu. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai 2018 metais apskaičiavo mokestį ir už 2013–2015 metus, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus. Todėl pareiškėjos argumentai, kad patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pagal patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose pareiškėja 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pavedė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad šis minimas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-17.5-82 yra neteisėtas ir nurodo jo neteisėtumo pagrindus. Pažymėtina, kad šis kvestionuojamas Vilniaus RAAD sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas dėl pareiškėjos dėstomų argumentų, susijusių su Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, nepasisako. Be to, minėto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas yra įvertintas teismų.

Aprašo 17.2 punkte nustatyta, kad dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti.

Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Pareiškėjos iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gauti Patvirtinimai metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 35,003 t 2013 metais, už 33,563 t 2014 metais ir 13,039 t 2015 metais nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. liepos 13 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013, 2014, 2015 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2014, 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu apskaičiuotas pagrįstai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti Patvirtinimai.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeista atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusi atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis palikta nepakeista.

LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314VI005-4994-4994 ir pagal jį 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314V10005-4994-5513 paliktas galioti už 37,910 t. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 5 d. Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytame pakuočių atliekų sutvarkymo dokumente Nr. 1314V10005-4994-5513, kuris buvo išduotas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, nurodytas pakuočių atliekų sutvarkymo kiekis – 1 200 t.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

Taip pat pažymėtina, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį bei siekdama operatyvaus bylos išnagrinėjimo nutarė įpareigoti atsakovą pateikti paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos skundžiamu Sprendimu.

Departamentas 2023 m. vasario 17 d. pateikė teismui paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus. Departamentas nurodė, kad LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalyje dėl VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Serfas“ išrašyto 13,039 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-0481, kurį VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0002- 4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, o tai reiškia, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įmonei UAB „Serfas“ išrašytas 13,039 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1514VI0001-5513-0481 už 2015 metus Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 panaikintas pagrįstai ir teisėtai; LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalyje dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įmonei UAB „Serfas“ išrašyto 33,563 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-0481, kurį VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1414VI0001- 4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, o tai reiškia, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įmonei UAB „Serfas“ išrašytas 33,563 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1414VI0001-5513-0481 už 2015 metus Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 panaikintas pagrįstai ir teisėtai; LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinime Nr. 1314VI0001-5513-4081, kurį VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Serfas“ išrašė UAB „Metrail“ 2013 m. spalio 5 d. išduoto įrodančio dokumento Nr. 13I4VI0005- 4994-5513 pagrindu.

Atsakovas pabrėžia, kad vadovaujantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 atliko perskaičiavimus dėl UAB „Serfas“ sutvarkytų pakuočių kiekių ir 2023 m. vasario 13 d. išvadoje Nr. BDR-546 „Dėl UAB „Serfas“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. 4 sprendimu Nr. 47 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį“, konstatavo, kad UAB „Serfas“ 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 47 patvirtinta bendra 163 792 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma perskaičiuotina į mokėtiną 160 984 Eur mokesčio už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius sumą.

Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra pateikusi UAB „Polimeta“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. patvirtinimą dėl iš pareiškėjos supirkto metalo laužo. Pareiškėjos teigimu, pareiškėja perdirbo metalinę pakuotę ir ją sutvarkė kaip metalo laužą. Atsakovas, 2023 m. gegužės 15 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad toks UAB „Polimeta“ pateiktas laisvos formos raštas negali būti priimtas kaip atliekų sutvarkymą patvirtinantis dokumentas, nes teisės aktuose reglamentuota pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarka ir patvirtintos formos.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo iki 2013 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, jog gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – ir Atliekų tvarkytojų sąrašas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atliekų tvarkytojų sąrašas buvo sudaromas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 184 „Dėl turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) nustatyta tvarka. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojai privalėjo išrašyti ir teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Šio teisės akto 1 priede nurodyta pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašyto pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento forma.

Atsakovas teismui pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad UAB „Polimeta“ už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius neturėjo teisės išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, nes nebuvo įtraukta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. UAB „Polimeta“ teisės aktais nustatytos ir patvirtintos formos pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų neišrašė. Į nurodytą sąrašą UAB „Polimeta“ įtraukta tik 2018 m. balandžio 30 d. Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu Nr. (27)-TS-173, todėl tik nuo nurodytos datos įgijo teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai dėl minėtų aplinkybių, kad visas metalo atliekas buvo sutvarkiusi ir pateikusi tai patvirtinančius dokumentus, laikomi nepagrįstais. Pareiškėja taip pat nurodo, kad neimportavo metalinės pakuotės kiekių, kokie nurodyti deklaracijose, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Dar daugiau, būtent pareiškėja nurodė 2013–2015 metų deklaracijose būtent tokius metalinės pakuotės kiekius ir pateiktų duomenų netikslino.

Pažymėtina, jog pareiškėja teismui nėra pateikusi jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį.

Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata.

Pareiškėjos argumentai, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą bei tai, jog buvo pažeistas „lex retro non agit“ principas, laikomi nepagrįstais. Kaip minėta šioje byloje sprendžiamas Departamento Sprendimo teisėtumas, bet ne Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 teisėtumas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje, kurioje Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjai 163 792 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, t. y. pareiškėja turi sumokėti 160 984 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.

Pareiškėja skunde teismui prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ skundą patenkinti iš dalies.

Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. 47 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytą sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ 163 792 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 160 984 Eur sumos.

Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė