- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- I2-761-872/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02028-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, UAB "BALTIC BLUES"
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respyblikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2021-05-17 sprendimą Nr. 21R-374(AG-263/06-2021), kuriuo tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-04-13 skundą „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-02-23 sprendimo, įforminto raštu Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir panaikino VMI 2021-02-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paraiškos subsidijai gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką dėl subsidijos skyrimo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Paaiškino, jog pareiškėja 2021-02-02 raštu kreipėsi į atsakovę dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo. Atsakovė, įvertinusi turimą informaciją apie pareiškėją, 2021-02-23 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neskirti subsidijos pareiškėjai, motyvuojant tuo, kad pareiškėjai subsidija nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama, nes įmonė neatitiko Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-01-15 nutarimu Nr. 24 (toliau – ir Aprašas) 14.1 papunkčio reikalavimų, t. y. pareiškėjos ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta padidėjo 599,6 procento. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėja išmokėjo 600 000 Eur dividendų, o šių dividendų išmokėjimas parodo, kad pareiškėjai pakako apyvartinių lėšų, o pagal Aprašo 11 ir 12 punktus, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumo išsaugojimui.
Pareiškėja nesutiko su atsakovės priimtu sprendimu ir 2021-02-24 kreipėsi su skundu ir 2021-04-13 patikslintu skudu į LAGK, nurodydama, jog atsakovė netinkamai įvertino situaciją dėl pareiškėjos vieno mėnesio vidutinės apyvartos: pareiškėjos 2017-2019 m. periodu metinės pajamos augo ir siekė atitinkamai 5,9 mln. Eur, 6,6 mln. Eur ir 8 mln. Eur, o 2020 m. metinės pajamos nukrito 0,5 mln. Eur. Pareiškėjos teigimu, ji 2020 m. patyrė 402 294,01 Eur nuostolį, todėl siekdama pagerinti įmonės likvidumą, 2021 m. sausio 25-26 dienomis pardavė nekilnojamąjį turtą su baldais. Šis pardavimas nulėmė vidutinių mėnesio pajamų išaugimą, tačiau vertinant šio sandorio tikslus ir esmę akivaizdu, kad būtent COVID-19 pandemijos pareiškėjai padaryta žala lėmė šį sprendimą. Pareiškėja mano, jog yra nelogiška tokias pajamas priskirti prie ūkinės veiklos apyvartos. Pareiškėjos vieno mėnesio vidutinės apyvartos rodiklį reikšmingai lemia pareiškėjos veiklos sezoniškumas, tačiau vertinant visą situaciją, akivaizdu, jog dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. pareiškėjos pagrindinės veiklos pajamos sumažėjo apie 15 kartų ir situacija iš esmės nepasikeitė 2021 m. pradžioje. Vertinant tik 2020-11-01 – 2021-01-31 pajamas be minėto turto pardavimo, pareiškėjos pajamos šiuo periodu siekė tik 573,13 Eur ir buvo 92 kartus mažesnės nei atitinkamu periodu 2019-2020 m. Taip pat pareiškėjos teigimu, atsakovė neteisingai įvertino įmonės elgesį dėl dividendų išmokėjimo ir pareiškėjos likvidumo. Sprendime teigiama, jog pareiškėja išmokėjo 600 000 Eur dividendų, nors pareiškėja iš tiesų buvo išmokėjusi 60 000 Eur dividendų. 2019 m. pareiškėja uždirbo 145 720 eur pelno, kas sudarė sąlygas dividendams skirti didesnes sumas. Pareiškėjos 2020 m. sausio – kovo mėn. veiklos rezultatai buvo geresni nei atitinkamo 2019 m. periodo, todėl 2020-04-30 priimant sprendimą dėl dividendų išmokėjimo COVID-19 situacija atrodė optimistiškai: vidutinis 7 dienų COVID-19 atvejų skaičius siekė 13,6 atvejus, o balandžio 5 d. buvo nustatyti 53 atvejai. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi situacijos pagerėjimo. Net išaiškėjus, kad pajamos neatsistato ir pasaulinė pandemija neleidžia veikti turizmo verslui, įmonės vadovas negalėjo atšaukti akcininkų sprendimo ir privalėjo jį vykdyti, nes akcininkė O. B. buvo nėščia, vėliau pagimdė neišnešiotą kūdikį, todėl iš pareiškėjos pusės buvo neetiška, nelogiška ir nepagrįsta inicijuoti dividendų išmokėjimo atšaukimą. Be to, pareiškėjos vadovas ir akcininkas M. M., siekdamas stabilizuoti pareiškėjos padėtį inicijavo savo darbo užmokesčio sumažinimą nuo 1200 (neto) iki 6000 (neto), o tai leido pareiškėjai kas mėnesį sutaupyti apie 1000 eur. Pareiškėjos teigimu, atleisti dalį darbuotojų buvo neišvengiama, nes to nepadarius įmonė būtų bankrutavusi. 2020 m. pareiškėjos likvidumo rodikliai pablogėjo, todėl pareiškėja nusprendė parduoti ilgalaikį turtą ir tokiu būdu atstatė likvidumo rodiklius. Tokiu būdu buvo atstatyta pareiškėjos galimybė veikti, atlikti būtinus mokėjimus. Siekiant pilnai atstatyti įmonės veiklą, reikalinga valstybės pagalba, todėl pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl subsidijos skyrimo.
Nurodo, jog LAGK, įvertinusi šiuos pareiškėjos argumentus, panaikino VMI 2021-02-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paraiškos subsidijai gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojo VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką dėl subsidijos skyrimo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. LAGK sprendime pažymėjo, jog pareiškėja 2021-01-25 – 2021-01-26 lėšas gavo ne iš savo vykdomos veiklos, todėl VMI nepagrįstai jas priskaičiavo kaip pajamas, gautas už įmonės vykdomą ekskursijų organizavimo veiklą. Be to, tai, kad pareiškėja išmokėjo 2020 m. dividendus, taip pat ir ribojamais mėnesiais, dar neįrodo, kad per likusį karantiną pareiškėja nepatyrė pandemijos sukeltų neigiamų pasekmių ir nesiekė išsaugoti įmonės likvidumą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su LAGK sprendimu ir prašo jį panaikinti. Pažymi, jog gavusi pareiškėjos paraišką, atsakovė nustatė, jog pareiškėjos vykdoma pagrindinė veikla dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino, vadovaujantis Aprašo nuostatomis buvo apribota. PVM deklaracijų duomenimis, lyginant laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31 su laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-01-31 vidutinė vieno mėnesio pareiškėjos apyvarta padidėjo 599,6 procento. Lyginant minėtus laikotarpius, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų sumažėjo 95 proc. (nuo 196 iki 9). Siekdama pagerinti likvidumą, pareiškėja 2021 m. sausio 25-26 d. pardavė nekilnojamąąjį turtą su baldais. Šis pardavimas ir lėmė, kad išaugo vidutinės mėnesio pajamos. Pareiškėja yra PVM mokėtoja, todėl vadovaujantis Aprašo 14.1 papunkčiu, pareiškėjos apyvartos kritimą atsakovė apskaičiavo pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaruotus duomenis. Pagal pareiškėjos pateiktų PVM deklaracijų duomenis atsakovė nustatė, kad pareiškėjos pardavimai laikotarpiu nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31 sudarė 370 573 eur, t. y. padidėjo 599,6 procento, lyginant su pardavimais laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-01-31, kurie sudarė 52 971 eur. Atsakovės turimais 2021-02-15 duomenimis, pareiškėja turėjo įdarbinusi 9 darbuotojus (du iš jų vaiko priežiūros ar tėvystės atostogose). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31 parieškėja buvo atleidusi 1 darbuotoją ir naujų neįdarbino. Nuo 2021-02-01 pareiškėja įdarbino 3 naujus darbuotojus, pareiškėjos teigimu, atlikinėti 2021 m. vasaros užsakymus. Užimtumo tarnybos duomenimis pareiškėjai 2020 m. nebuvo išmokėta subsidijų už prastovas. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, 2020-12-31 kreditorinis įsiskolinimas tiekėjams, palyginus su 2019-12-31 kreditoriniu įsiskolinimu, sumažėjo 56,4 proc. arba 68061,25 Eur, o 2020-12-31 debitorinis įsiskolinimas pirkėjams, palyginus su 2019-12-31 debitoriniu įsiskolinimu, sumažėjo 63,2 proc. arba 51927,85 Eur. Pareiškėja įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės nuo COVID-19“. Atsakovė įvertinusi pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, dokumentus bei turimą informaciją, nustatė, kad pareiškėjos pajamos, lyginant laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31 su laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-01-31, ne sumažėjo 30 procentų, o padidėjo 599,6 procento. Atsakovės teigimu, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, ginčijamu Sprendimu pagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjai negali būti skiriama subsidija.
Pareiškėja pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su atsakovės išdėstytais argumentais ir prašo atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog atsakovė neteisingai įvertino situaciją dėl pareiškėjos vieno mėnesio vidutinės apyvartos. 2017-2019 m. pareiškėjos metinės pajamos augo ir siekė atitinkamai 5,9 mln. Eur, 6,6 mln. Eur, ir 8 mln. Eur. 2020 m. metinės pajamos nukrito iki 0,5 mln. Eur. 2020 metais pareiškėja patyrė 402 294,01 Eur nuostolį, todėl siekdama pagerinti įmonės likvidumą 2021 m. sausio 25-26 dienomis pardavė nekilnojamąjį turtą su baldais. Šis pardavimas nulėmė, jog vidutinės mėnesio pajamos išaugo, tačiau vertinant šio sandorio tikslus ir esmę yra akivaizdu, kad būtent COVID-19 pandemijos pareiškėjai padaryta žala įtakojo šį sprendimą. Yra nelogiška tokias pajamas priskirti prie ūkinės veiklos apyvartos.
Pažymi, jog pareiškėjos vieno mėnesio vidutinės apyvartos rodiklį reikšmingai įtakoja pareiškėjos veiklos sezoniškumas: pvz., 2019 m. sausio – kovo apyvarta siekia 0,28 mln. Eur, o 2019 m. liepos – rugsėjo apyvarta siekia 4,7 mln. Eur. Dėl šios priežasties susidaro įspūdis, kad 2021 m. sausio mėnesį atliktas turto pardavimas reikšmingai padidino vidutinę mėnesio apyvartą, tačiau vertinant visą situaciją yra akivaizdu, jog dėl COVID-19 pandemijos 2020 metais pareiškėjos pagrindinės veiklos pajamos sumažėjo apie 15 kartų ir situacija iš esmės nepasikeitė 2021 metų pradžioje. Vertinant tik 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. pajamas be minėto turto pardavimo, gaunasi, jog pareiškėjos pajamos šiuo periodu siekė tik 573,13 Eur ir buvo 92 kartus mažesnės nei atitinkamu periodu 2019-2020 metais.
Teigia, jog atsakovė neteisingai nustatė 2020 metais išmokėtų dividendų sumą, kadangi išmokėjo ne 600 000 Eur, bet 60 000 Eur dividendų. Be to, išmokėdama dividendus pareiškėja elgėsi sąžiningai ir logiškai: 2016 metais įsigijo nekilnojamąjį turtą (ofiso patalpas) ir jas suremontavo, tokiu būdu reinvestavo uždirbtą pelną. Atitinkamai 2017-2018 metais išmokėti dividendams buvo skirtos tik simbolinės (5000 Eur ir 2207 Eur) sumos. Tačiau 2019 metais pareiškėja uždirbo 145 720 Eur, o tai sudarė sąlygas dividendams skirti didesnes sumas. Be to, 2020 m. sausio-kovo mėn. Pareiškėjos veiklos rezultatai buvo geresni nei atitinkamo 2019 metų periodo. 2020 m. balandžio 30 d. priimant sprendimą dėl dividendų COVID-19 situacija atrodė optimistiškai: vidutinis 7 dienų COVID-19 atvejų skaičius siekė 13,6 atvejus, kai pvz., balandžio 5 d. jis buvo 53 atvejai. Net išaiškėjus, jog pajamos neatsistato ir pasaulinė situacija neleidžia veikti turizmo verslui, įmonės vadovas negalėjo atšaukti akcininkų sprendimo ir privalėjo jį vykdyti. Kadangi 2020 m. pabaigoje pareiškėjos likvidumo rodikliai pablogėjo, pareiškėja priėmė sprendimą parduoti nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu atstatė likvidumo rodiklius. Tokiu būdu buvo atstatyta įmonės galimybė veikti, atlikti būtinus mokėjimus. Tačiau siekiant pilnai atstatyti įmonės veiklą, taip pat reikalinga valstybės pagalba, todėl pareiškėja kreipėsi dėl subsidijos skyrimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą pritaria VMI skunde išdėstytiems argumentams ir palaiko VMI teikiamą prašymą dėl LAGK 2021-05-17 sprendimo panaikinimo, paliekant galioti ginčijamą VMI 2021-02-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skiriamos vadovaujantis Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 14.1 papunktyje nustatyta, kad pagal priemonę galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Ši sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – pagal duomenis (informaciją), kurie (-i) būtų nurodomi (-a) mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – vadovaujantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama.
Pažymi, kad Nutarime Nr. 1226 ir Apraše nėra numatyta galimybė VMI vertinti įmones individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno pareiškėjo išdėstytus argumentus, nurodytas aplinkybes ar pareiškėjo gautų pajamų pobūdį. Remiantis minėtais teisės aktais, VMI privalo įmonių apyvartą vertinti remdamasi PVM deklaracijoje deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų — pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais atitinkamo laikotarpio duomenimis.
Ministerija mano, jog pareiškėjos prašymas dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo VMI buvo įvertintas laikantis tiek Apraše, tiek Nutarime Nr. 1226 nustatytų reikalavimų, t. y. vertinimas atliktas tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. VMI priimtas sprendimas yra teisėtas, objektyvus bei pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Tarp šalių kilęs ginčas dėl VMI 2021-02-23 Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmesta pareiškėjos paraiška dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms gauti.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 2007-01-19 vykdo pagrindinę ūkinę veiklą pavadinimu „Ekskursijų organizatorių veikla“ pagal EVRK kodą 791200.
Pareiškėja 2021-02-02 VMI pateikė paraišką dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms gavimo (b. l. 49-52, LAGK byla, l. 14-16).
Atsakovė, įvertinusi paraišką, turimą informaciją apie pareiškėją, 2021-02-23 priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neskyrė pareiškėjai subsidijos, motyvuodama tuo, kad pareiškėja neatitinka teisės aktų numatytų sąlygų subsidijai gauti, t. y. neatitinka Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų (b. l. 47-48). Atsakovė nustatė, kad pareiškėjos pajamos, lyginant laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31 su laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-01-31, ne sumažėjo 30 procentų, o padidėjo 599,6 procento. Be to, Paraiškos vertinimo metu nustatyta, jog pareiškėja išmokėjo 600 000 Eur dividendų, o šių dividendų išmokėjimas parodo, kad pareiškėjai pakako apyvartinių lėšų, o pagal Aprašo 11 ir 12 punktus, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumui išsaugoti.
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu, 2021-02-24 kreipėsi su skundu ir 2021-04-13 patikslintu skundu į LAGK, nurodydama, jog atsakovė netinkamai įvertino situaciją dėl pareiškėjos vieno mėnesio vidutinės apyvartos bei neteisingai nustatė 2020 metais išmokėtų dividendų sumą.
LAGK, įvertinusi pareiškėjos argumentus, panaikino VMI 2021-02-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraišką dėl subsidijos skyrimo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. LAGK sprendime pažymėjo, jog pareiškėja 2021-01-25 – 2021-01-26 lėšas gavo ne iš savo vykdomos veiklos, todėl VMI nepagrįstai jas priskaičiavo kaip pajamas, gautas už įmonės vykdomą ekskursijų organizavimo veiklą. Be to, tai, kad pareiškėja išmokėjo 2020 m. dividendus, taip pat ir ribojamais mėnesiais, dar neįrodo, kad per likusį karantiną pareiškėja nepatyrė pandemijos sukeltų neigiamų pasekmių ir nesiekė išsaugoti įmonės likvidumą.
Atsakovė nesutinka su LAGK sprendimu ir prašo jį panaikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija pritaria VMI skunde išdėstytiems argumentams ir palaiko VMI teikiamą prašymą dėl LAGK 2021-05-17 sprendimo panaikinimo, paliekant galioti ginčijamą VMI 2021-02-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, jog subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skiriamos vadovaujantis Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).
Šio Aprašo 14.1 papunktyje nustatyta, kad pagal priemonę galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) 6.1 papunktyje (redakcija galiojusi iki 2021-06-01) nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Ši sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – pagal duomenis (informaciją), kurie (-i) būtų nurodomi (-a) mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – vadovaujantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama.
Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje yra nustatytos sąlygos, kurias atitinkantiems dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, gali būti taikomos paramos priemonės. Viena iš tokių paramos priemonių ir yra „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“. Todėl Nutarime Nr. 1226 nustatytos sąlygos, kaip reikalavimai tinkamiems pareiškėjams, atitinkamai perkeltos į Aprašą. Kadangi minėtos sąlygos taikomos dėl karantino metu ribojamų ūkinių veiklų tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams, viena iš sąlygų — ne mažiau kaip 30 procentų sumažėjusi apyvarta — turi būti nulemta priežasčių, susijusių su pandemija ir valstybės taikomomis jos suvaldymo priemonėmis.
Pažymėtina, jog Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatyta, kad paramos priemonės gali būti taikomos, jeigu „ūkinės veiklos vykdytojo ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., su 2019 m. ir / arba 2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta, remiantis VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaruotais, <..>, sumažėjo ne mažiau nei 30 procentų. Jeigu pagrindinė ūkinė veikla apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., pajamų sumažėjimo, palyginti su 2019-2020 m. atitinkamu laikotarpiu, lyginamasis laikotarpis yra 2020 m. gruodžio 1 d. - 2021 m. sausio 31 d.“. Atitinkamai šis reikalavimas perkeltas ir Aprašo 14.1 papunktį.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėja 2021-02-02 raštu kreipėsi į VMI dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo. Gavusi paraišką, atsakovė nustatė, jog pareiškėjos vykdoma pagrindinė veikla dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino, vadovaujantis Aprašo nuostatomis buvo apribota. Pareiškėja yra PVM mokėtoja, todėl vadovaujantis Aprašo 14.1 papunkčiu, pareiškėjos apyvartos kritimą atsakovė apskaičiavo pagal VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (forma FR0600) deklaruotus duomenis. Atsakovė nustatė, jog pagal PVM deklaracijų duomenis, lyginant laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31 su laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-01-31 vidutinė vieno mėnesio pareiškėjos apyvarta padidėjo 599,6 procento. Lyginant minėtus laikotarpius, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų sumažėjo 95 proc. (nuo 196 iki 9). Siekdama pagerinti likvidumą, pareiškėja 2021 m. sausio 25-26 d. pardavė nekilnojamąjį turtą su baldais. Šis pardavimas ir lėmė, kad išaugo vidutinės mėnesio pajamos. Pagal pareiškėjos pateiktų PVM deklaracijų duomenis atsakovė nustatė, kad pareiškėjos pardavimai laikotarpiu nuo 2020-11-01 iki 2021-01-31 sudarė 370 573 Eur, t. y. padidėjo 599,6 procento, lyginant su pardavimais laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-01-31, kurie sudarė 52 971 Eur. Taigi, atsakovė įvertino paraišką, turimą informaciją apie pareiškėją ir 2021 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neskyrė subsidijos pareiškėjai, motyvuodama tuo, kad pareiškėjai subsidija nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama, nes įmonė neatitiko Aprašo 14.1 papunkčio reikalavimų — pareiškėjos ūkinės veiklos vieno mėnesio vidutinė apyvarta padidėjo 599,6 procento. Paraiškos vertinimo metu VMI taip pat nustatė, kad pareiškėja išmokėjo 60000 Eur dividendų, o šių dividendų išmokėjimas įrodo, kad pareiškėjai pakako apyvartinių lėšų, o pagal Aprašo 11 ir 12 punktus, subsidija skiriama būtent įmonės likvidumo išsaugojimui.
Nagrinėjamu atveju pritartina atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijai, jog Nutarime Nr. 1226 ir Apraše nėra numatyta galimybė VMI vertinti įmones individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno pareiškėjo išdėstytus argumentus, nurodytas aplinkybes ar pareiškėjo gautų pajamų pobūdį. Remiantis minėtais teisės aktais, VMI privalo įmonių apyvartą vertinti remdamasi PVM deklaracijoje deklaruotais, o neteikiantiems PVM deklaracijų — pareiškėjo teikiamoje paraiškoje deklaruotais atitinkamo laikotarpio duomenimis. Teismo vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjos prašymas dėl subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo VMI buvo įvertintas laikantis tiek Apraše, tiek Nutarime Nr. 1226 nustatytų reikalavimų, t. y. vertinimas atliktas tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog VMI, priimdama ginčijamą Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Todėl konstatuotina, jog atsakovės prašymas panaikinti LAGK 2021-05-17 sprendimą Nr. 21R-374(AG-263/06-2021), paliekant galioti ginčijamą VMI 2021-02-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paraiškos subsidijai gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021-05-17 sprendimą Nr. 21R-374 (AG-263/06-2021), paliekant galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-02-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paraiškos subsidijai gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.