- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- N-575-1086-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-06097-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2010 m. spalio 13 d., 14.25 val., Vilniuje, Mokslininkų gatvėje, vairavo automobilį „Ford Transit“, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,61 promilės girtumas, nesilaikė saugaus atstumo tarp automobilių, atsitrenkė į priekyje stabdantį automobilį ir sugadino abu automobilius bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16, 132 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu R. G. pripažino kaltu, padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus, ir už jų padarymą skyrė subendrintą nuobaudą – 4 500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Teismas konstatavo, kad padarytus pažeidimus, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, J. J. paaiškinimas, alkotesterio parodymai ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai tirti iš naujo. Institucijos įsitikinimu, R. G. jam inkriminuotų pažeidimų nepadarė. Paaiškina, jog 2011 m. lapkričio 25 d. gautas R. G. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2010 m. spalio 13 d. eismo įvykyje nedalyvavo, o jam nežinomas asmuo pasinaudojo jo asmens duomenimis, prisistatydamas aptariamo eismo įvykio dalyviu. Pažymi, kad atliekant tyrimą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių, kitas eismo įvykio dalyvis J. J., pateikus jam R. G. nuotrauką, neatpažino jo. 2012 m. sausio 11 d. iškvietus R. G. į Institucijos patalpas, jo, kaip 2010 m. spalio 13 d. įvykusios eismo dalyvio, neatpažino ir įvykį įforminę policijos pareigūnai J. M. (J. M.) ir R. K..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu R. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir paskirta galutinė nuobauda – 4 500 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Institucija apeliaciniame skunde teigia nustačiusi, kad minėtą pažeidimą padarė ne R. G., o kitas asmuo, pasinaudojęs jo anketiniai duomenimis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Vienas iš pagrindinių administracinės teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybės. Vertinant Institucijos pateiktų argumentų pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 15-16). Todėl pirmosios instancijos teismas dėl šios priežasties neturėjo galimybės patikrinti asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, tapatybės. Konstatuodamas R. G. kaltę dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, teismas vadovavosi rašytine ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 2-14), kurią išnagrinėjus negalima vienareikšmiškai paneigti (patvirtinti) apelianto nurodytų argumentų. Matyti, kad sulaikyto ir į policijos komisariatą pristatyto asmens tapatybė buvo nustatyta iš asmens apie save bei artimus gimines pateiktų duomenų, kurie atitiko CDB duomenis (b. l. 3). Tačiau Institucija apeliaciniame skunde nurodė atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad 2010 m. spalio 13 d. eismo įvykyje dalyvavo ne R. G., o kitas asmuo, pasinaudojęs jo asmens duomenimis. Be to, kaip teigiama apeliaciniame skunde ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje medžiagoje, kitas 2010 m. spalio 13 d. eismo įvykio dalyvis J. J. bei administracinį teisės pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai J. M. ir R. K. neatpažino R. G., kaip administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens.
Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus faktus, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka neginčijamai patvirtinti, kad 2010 m. spalio 13 d., apie 14.25 val., Vilniuje, Mokslininkų gatvėje, būdamas neblaivus automobilį „Ford Transit“ vairavo ir eismo įvykį sukėlė būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas asmuo – R. G..
Iškilusios abejonės dėl tikrosios pažeidėjo tapatybės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą (pvz., apklausiant kitą aptariamo eismo įvykio dalyvį J. J., policijos pareigūnus J. M. ir R. K.), todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.