Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-554-357/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-04
Bylos Nr.: e2A-554-357/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: M. B.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto 41-as notarų biuras

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-554-357/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33380-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.5.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNU TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei M. B. dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, piniginių lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-as notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: a) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovei M. B. 2018 m. gegužės 22 d. notarės V. Z. išduotą nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, įgyto gyvenant santuokoje su A. B., išduotą į ½ dalį lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“; b) pripažinti lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrai 74 142,72 Eur sumai asmenine A. B. nuosavybe; c) pripažinti ieškovę nurodytų lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 74 142,72 Eur sumai vienintele teisėta paveldėtoja.

2. Ieškovė teigia, kad miręs tėvas banko nurodytose sąskaitose paliko visas jo mirties dieną buvusias lėšas. Pozicija grindžiama tuo, kad ieškovės tėvas, atsakovės sutuoktinis, buvo žymus rašytojas ir ieškovės turimais duomenimis, į ginčo sąskaitas galėjo pervesti asmeninės nuosavybės teise jam priklausančias pinigines lėšas, realiai sukauptas ar gautas iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo ir A. B. santuokos su M. B. sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), taip pat į šias sąskaitas galėjo būti pervedamos lėšos, gautos pardavus velioniui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad notarė išduodama nuosavybės teisės liudijimą, pagrįstai vadovavosi įstatyme įtvirtinta prezumpcija dėl lygių dalių, nes jai nebuvo ir nėra žinomas nei teisinis, nei faktinis pagrindas dėl ginčo sąskaitose esančių lėšų nuosavybės rūšies, kas sąlygotų priimti kitokį sprendimą. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės ir A. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir iki sutuoktinio mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) santuokoje pragyveno 26 metus. Visą šį laikotarpį jie kartu tvarkė ne tik santuokos metu gautas pinigines lėšas, bet įgijo ir realizavo tam tikrą nekilnojamąjį bei kitą turtą, sprendė ir dėl kiekvieno iš jų iki santuokos įgyto turto panaudojimo. Atsakovė 2002 m. sausio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jos iki santuokos turėtą, asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), už 220 000 Lt (63 716,40 Eur). Dalis gautų pinigų buvo investuoti į buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybą (butas parduotas atsakovei 2002 m. vasario 1 d.). Sutuoktiniai šį butą buvo nutarę įsigyti tikslu nuomoti, o gautas pajamas naudoti pragyvenimui. A. B. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), kur šalys apsigyveno po santuokos sudarymo, pardavė 2002 m. lapkričio 29 d. už 174 000 Lt (50 393,88 Eur). Atsakovė paaiškino, kad abu sutuoktiniai, pardavę jiems asmeninės nuosavybės teise priklausiusius butus, gautų lėšų dalį panaudojo buto adresu (duomenys neskelbtini), įrengimui, dalį naudojo pragyvenimui. Vėliau šį butą pardavė už 600 000 Lt (173 772,00 Eur). Pardavus butą gauti pinigai skirtingomis sumomis (po 50 000 Lt, 60 000 Lt) buvo pervesti į skirtingas abiejų sutuoktinių vardu atidarytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2007 m. gegužės 20 d., tame tarpe ir į (duomenys neskelbtini). Sprendimą gautą sumą laikyti skirtinguose bankuose lėmė sutuoktinių susitarimas ne tik siekti išvengti rizikos dėl galimo kurio nors banko nemokumo ir pan., bet ir dėl bankų indėlininkams mokamų palūkanų dydžio. Atsakovė pažymėjo, kad pagal atliktus pinigų pervedimus galėtų pretenduoti ir reikalauti didesnės nei ½ dalies ginčo sąskaitose, į kurias ji pervedė lėšas už butą adresu (duomenys neskelbtini), nes jam įgyti didžiąja dalimi buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, tačiau gerbia sutuoktinio valią ir nori ją vykdyti. Be to, ieškovė nutyli aplinkybę, kad sutuoktiniams nutarus parduoti A. B. priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), ji neprieštaravo sutuoktinio sprendimui vienerius metus materialiai remti suaugusią, brandaus amžiaus dukrą, t. y. ieškovę (46 metų amžiaus). Sutuoktinis savo užrašuose žymėjo, kiek yra davęs pinigų dukrai, ir pagal jo skaičiavimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. palikėjas ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui (jai nuosavybės teise priklausiusio buto komunalinių mokesčių mokėjimui, buto remontui, skolų bankui dengimui, įvairų daiktų pirkimui, medicininių procedūrų atlikimui, dovanoms, paramai) davė ne mažiau kaip 101 000,00 Lt ir 5567,20 Eur (arba 34 818,82 Eur). Be to, tam tikru laikotarpiu atsakovė sutuoktinio prašymu mokėjo už ieškovę komunalinius mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė, priteisė ieškovei A. G. iš atsakovės M. B. 3 040,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Į valstybės biudžetą priteisė 11,95 Eur teismo pašto išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovės tėvas mirė santuokoje, šalių ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos II skirsnio, reglamentuojančio sutuoktinių turto teisinį režimą, normomis.

6. Byloje teismas nustatė, kad atsakovės ir palikėjo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), atsakovei – butas (duomenys neskelbtini), kurie parduoti po santuokos sudarymo praėjus maždaug 10 metų. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai sąlygoja išvadą, kad už parduotą asmeninės nuosavybės teise abiejų sutuoktinių turėtą turtą gauti pinigai buvo panaudoti įsigyjant kitą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), bei panaudoti atlikti kūrybinių dirbtuvių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pertvarkant negyvenamąsias patalpas į gyvenamąsias patalpas pagal 2002 m. kovo 19 d. išduotą statybos leidimą. Atsakovės pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad sutuoktiniams pardavus butą adresu (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt (173 772,00 Eur), gauti pinigai buvo pervesti į atsakovės sąskaitą, o iš atsakovės sąskaitos 2007 m. balandžio 26 d. buvo pervesti skirtingomis sumomis į skirtingas abiejų sutuoktinių vardu atidarytas sąskaitas, tame tarpe ir į A. B. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini).

7. Teismas padarė išvadą, kad pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės argumentų, jog nurodytose sąskaitose palikėjo mirties dieną buvo laikomos piniginės lėšos, kurias palikėjas buvo gavęs vien tik iš intelektinės veiklos iki santuokos su atsakove sudarymo, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Pateiktų rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčių, sąskaitų išrašų analizė sąlygoja išvadą, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo savo veiksmais susitarė bendram turtui įgyti panaudoti pinigines lėšas, gautas pardavus kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir už dalį gautų lėšų įgyti kitą nekilnojamąjį turtą, dalį lėšų panaudoti terminuotiems indėliams, dalį lėšų naudoti jų kasdienių poreikių tenkinimui. Analizuojant palikėjo visose sąskaitose nurodytų piniginių lėšų judėjimą, matyti, kad į ginčo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta dalis piniginių lėšų, gautų pardavus jo santuokoje su atsakove įgytą butą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. 60 000 Lt (t. 1, b. l. 92). Vėliau, kaip matyti, buvo sudaromos terminuotų indėlių sutartys, lėšos buvo pervedamos iš vienos sąskaitos į kitą, iš vieno banko į kitą, kas iš esmės atitinka atsakovės atsiliepime pateiktus paaiškinimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Ieškovės reikalavimo netenkino padaręs išvadą, jog ginčo sąskaitose buvo laikomos po santuokos sudarymo palikėjo įgytos piniginės lėšos. Nurodė, kad teismui netenkinus reikalavimo dėl palikėjo asmeninės nuosavybės į ginčo sąskaitose nurodytas pinigines lėšas pripažinimo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl nuosavybės teisės liudijimo į ½ ginčo sąskaitose esančių piniginių lėšų nuginčijimo, taip pat ir dėl ieškovės pripažinimo vienintele nurodyto ginčo turto paveldėtoja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovė A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti ieškovės A. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės M. B.. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. teismas visiškai neatskleidė bylos esmės ir daugumos įrodymų byloje apskritai nevertino ir neanalizavo;

8.2. nagrinėjamu atveju turėjo būti aiškinamasi dėl būtent nurodytose (duomenys neskelbtini) esančiose sąskaitose po A. B. mirties buvusių lėšų kilmės (ar (duomenys neskelbtini) sąskaitose buvo asmeninės ar bendros sutuoktinių lėšos), atsakant į šiuos esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui turinčius klausimus: kokiu būdu, kam priklausančios ir kada tokios lėšos buvo gautos/ pervestos į nurodytas (duomenys neskelbtini) sąskaitas; ar nurodytose (duomenys neskelbtini) sąskaitose buvusios lėšos A. B. buvo gautos iki (duomenys neskelbtini) (A. B. ir M. B. santuokos sudarymo data) kaip asmeninė A. B. nuosavybė, ar piniginės lėšos buvo įgytos santuokos metu kaip bendroji jungtinė M. B. ir A. B. nuosavybė; kas tokias lėšas į nurodytas sąskaitas įnešė/ pervedė; koks buvo ieškovės velionio tėvo A. B. ir atsakovės M. B. turėtų iki santuokos bei santuokos metu įgytų lėšų balansas;

8.3. teismas iš esmės pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, kuomet ieškovei A. G. buvo užkirstas kelias gauti įrodymus apie atsakovės M. B. santuokos su A. B. metu ir iki santuokos įgytas lėšas, kas taip pat nulėmė neteisingą bylos išsprendimą;

8.4. nors teismas ir konstatavo, kad lėšos už parduotus asmeninės nuosavybės teise priklausiusius butus buvo panaudotos buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, tačiau tokios teismo išvados nėra paremtos įrodymais – byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad pardavus A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), gautos lėšos būtų panaudotos buto (duomenys neskelbtini) pirkimui ar remontui, todėl šios lėšos galėjo būti panaudotos kitiems tikslams, o tame tarpe ir įneštos į (duomenys neskelbtini);

8.5. teismas tik labai siaura apimtimi aiškinosi aplinkybes ar nurodytose (duomenys neskelbtini) sąskaitose buvusios lėšos buvo gautos iki (duomenys neskelbtini) (A. B. ir M. B. santuokos sudarymo data) kaip asmeninė A. B. nuosavybė, ar įgytos santuokos metu kaip bendroji jungtinė M. B. ir A. B. nuosavybė;

8.6. aplinkybė, jog sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo atidarytos santuokos metu dar nereiškia ir savaime nepatvirtina fakto, kad ir į nurodytas sąskaitas pervestos piniginės lėšos buvo gautos santuokos metu kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė;

8.7. ieškovė A. G. pateikė objektyvius įrodymus (A. B. pažymos apie darbo užmokestį ir uždarbio žiniaraščiai už laikotarpį nuo 1959 m. iki 1988 m.; visų A. B. turėtų banko sąskaitų išrašai; duomenys apie gautą pensiją ir kitas išmokas) apie A. B. gautas/ turėtas pinigines lėšas asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo su M. B. ir gautas lėšas ir pajamas po santuokos sudarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių įrodymų apskritai neanalizavo ir apie juos dėl nepaaiškinamų priežasčių nepasisakė, nors tokie įrodymai turėjo esminę reikšmę vertinant (duomenys neskelbtini) buvusių lėšų kilmę;

8.8. iš ieškovės pateiktų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad A. B. iki santuokos sudarymo su M. B. uždirbo ne mažiau kaip 300 000 rublių. Įvertinant į bylą pateiktą A. B. bibliografiją, pagrįstai galima manyti, kad uždirbtų lėšų suma iš kūrinių vertimų ir pakartotinių leidimų buvo ženkliai didesnė. Santuokos su M. B. metu A. B. gaudavo solidžią pensiją ir kitas pajamas. Byloje yra tik duomenys apie M. B. priklausiusį butą (duomenys neskelbtini);

8.9. ieškovė prašė teismo išreikalauti atsakovės M. B. banko sąskaitų išrašus, tačiau toks ieškovės prašymas buvo teismo atmestas, nepaisant to, kad atsižvelgiant į teisminio proceso eigą – po prašymo išsprendimo atidėtas bylos nagrinėjimas, tokio prašymo patenkinimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Ieškovė tokiais įrodymais būtų papildomai pagrindusi teiginius, kad ieškovės tėvas buvo itin pasiturintis žmogus, valdęs ir savo rankose turėjęs šeimos finansus, taip pat tai, kad A. B. ir atsakovė M. B. gyveno iš esmės tik iš A. B. gaunamų ir gautų iki santuokos sudarymo pajamų. Įrodymai nebuvo išreikalauti ir ištirti bylos nagrinėjimo metu, tai taip pat sąlygojo nevisapusišką bylos išnagrinėjimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą;

8.10. neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendime aptarti įrodymai sąlygoja išvadą, jog pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės tvirtinimo, kad nurodytose sąskaitose palikėjo mirties dieną buvo laikomos piniginės lėšos, kurias palikėjas buvo gavęs vien tik iš intelektinės veiklos iki santuokos su atsakove sudarymo, t. y. iki (duomenys neskelbtini).

8.11. teismas, vertinęs lėšų (duomenys neskelbtini) sąskaitose kilmę, įvertino tik A. B. ir atsakovės M. B. sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius bei nustatė, kad į (duomenys neskelbtini) sąskaitą iš šių sandorių pateko tik 60 000 Lt, tačiau dėl kitos dalies lėšų teismas nepasisakė ir jų kilmės apskritai nenustatinėjo;

8.12. ieškovė, remdamasi į bylą pateiktais įrodymais apie A. B. gautas pajamas iki santuokos sudarymo, įrodinėjo aplinkybę, kad A. B. turėjo pakankamai asmeninės nuosavybės teise (iki santuokos) įgytų piniginių lėšų, kad galėtų tokias lėšas įnešti/ pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitas. Parėžtina, kad jokių tokias A. B. galimybes paneigiančių įrodymų, o konkrečiai įrodymų apie kitas ženklias sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pajamas, byloje nebuvo pateikta;

8.13. ieškovė A. G. ieškinį grindė netiesioginiais įrodymais, kurių buvimas, ieškovės įsitikinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byloje, nesant ieškovės pateiktus įrodymus paneigiančių duomenų, (duomenys neskelbtini) sąskaitose sukauptos lėšos A. B. priklausė asmeninės nuosavybės teise, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neįvertino;

8.14. pirmosios instancijos teismui kilus neaiškumams dėl pateiktų įrodymų turinio, visumos ir įrodomosios galios bei kilus neaiškumams dėl lėšų kilmės nustatymo (duomenys neskelbtini) sąskaitose, teismas turėjo šalims pasiūlyti kreiptis į atitinkamą specialistą dėl tokių duomenų susisteminimo, tačiau teismas nei pats bandė gautus duomenis susisteminti, nei pasiūlė šalims pateikti objektyvų tokių duomenų susisteminimą, nei rėmėsi ieškovės susistemintais duomenimis, dėl ko akivaizdžiai neteisingai išsprendė bylą;

8.15. po teismo sprendimo priėmimo tapo akivaizdu, jog teisingam bylos išnagrinėjimui buvo būtina į bylą pateikti specialisto išvadą ar skirti teismo ekspertizę, siekiant įvertinti piniginių lėšų kilmei (duomenys neskelbtini) sąskaitose, duomenų apie A. B. turėtas asmenines pinigines lėšas iki santuokos sudarymo su atsakove M. B. susisteminimui, nes pirmosios instancijos teismas tokiais itin svarbiais bylai duomenimis visiškai nesivadovavo;

8.16. ieškovė A. G. į bylą pateikė vieną esminių įrodymų – 2013 m. gegužės 17 d. A. B. laišką, skirtą ieškovei ir atsakovei. Tokio įrodymo pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir dėl jo nepasisakė, taip iš esmės pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, kas taip pat sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą; atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad minėtas laiškas buvo parašytas praėjus tik 11 dienų nuo A. B. 2013 m. gegužės 8 d. sudaryto oficialiojo testamento.

Atsiliepimas

2. Atsakovė M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės A. G. apeliacinį skundą atmesti; iš ieškovės priteisti visas atsakovės M. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. teismas sudarė galimybę ginčo šalims rinkti įrodymus, kadangi patenkino visus ieškovės ir atsakovės atstovų prašymus išduoti liudijimus apie teisę gauti įrodymus CPK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Šia teise abi ginčo šalys pasinaudojo, surinko įrodymus bei pateikė juos teismui.

9.2. nepaisant to, kad pareiga nuginčyti bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją teko ieškovei, atsakovė M. B. savo iniciatyva teismui teikė įrodymus (duomenis) apie jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji pardavė 2002 m. sausio 25 d. už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) , o už šį turtą gautas lėšas naudojo bendro turto su A. B. sukūrimui (teismui teikė duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimą, t. y. 50 000 Lt pagal su statytoju UAB „Mabilta“ sudarytą sutartį šiam statytojui/pardavėjui sumokėjo M. B.);

9.3. sutuoktiniams M. B. ir A. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip priklausantį jų bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei pardavus, už šį turtą gautomis lėšomis – 600 000 Lt sutuoktiniai disponavo bendru sutarimu. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė pateikė ir išrašą iš jos vardu (duomenys neskelbtini) banke atidarytos sąskaitos. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad šie pinigai priklausė bendrai jungtinei A. B. ir M. B. nuosavybei;

9.4. iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad beveik visą sumą – 595 000 Lt, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja 2007 m. balandžio 24 d. pervedė į M. B. vardu (duomenys neskelbtini) banke atidarytą sąskaitą (5 000 Lt avansas buvo sumokėtas anksčiau, t.y. pagal 2007 m. balandžio 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį). M. B. 2007 m. balandžio 26 d. dalį už parduotą butą gautų lėšų (324 967 Lt arba 94 117 Eur) pervedė į A. B. vardu atidarytas banko sąskaitas. Atsakovė už minėtą parduotą turtą gautus likusius pinigus tuo pačiu metu persivedė ir į jos vardu atidarytas įvairių bankų sąskaitas.

9.5. Sprendimą – gautus pinigus tam tikromis sumomis laikyti skirtingų bankų sąskaitose, sudaryti terminuotų indėlių sutartis, sutuoktiniai priėmė tikslu gauti palūkanas ir jas naudoti įvairioms reikmėms. Sutuoktiniai bendru sutarimu ir apdairiai disponavo jų už parduotą turtą gautomis bendromis lėšomis, taigi ir šiuo aspektu žiūrint – su šiuo turtu (pinigais) elgėsi, kaip su priklausančiu jų bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei;

9.6. iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad vien tik už sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausiusį parduotą butą į A. B. vardu (duomenys neskelbtini) atidarytas sąskaitas, įskaitant pervedimus/lėšų įskaitymus per kitus bankus, nuo 2007 m. balandžio 26 d. buvo pervesta 194 000 Lt (arba 56 186 Eur), todėl nekyla abejonių, jog A. B. mirties dienai (duomenys neskelbtini) sąskaitose esanti pinigų suma – viso 74 142,72 Eur – faktiškai yra sudaryta iš lėšų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei palūkanų, kurias generavo minėtos lėšos;

9.7. A. B. sudarant terminuoto indėlio sutartis su bankais, bankai šiam tikslui atidarydavo indėlininko vardu atskirą terminuoto indėlio sąskaitą, tačiau pasibaigus terminuoto indėlio sutarčiai, lėšos buvo grąžinamos į „pagrindinę“ indėlininko tame banke turėtą sąskaitą. Remiantis (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, nors A. B. – indėlininko vardu šiame banke buvo atidaryta daug terminuotų indėlių sąskaitų, tačiau pasibaigus šių sutarčių terminams indėlio lėšos kartu su palūkanomis ar palūkanas išmokėjus buvo grąžinamos į A. B. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas sąskaitas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose jie buvo laikomi iki palikėjo mirties, kitaip tariant, pasibaigus terminuotų indėlių sutartims „cirkuliavo“ šiose sąskaitose, t.y. tame pačiame banke. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė ne tik, kad nesinaudojo sutuoktinio galimai kada nors turėtomis asmeninėmis lėšomis, tačiau ir tai, jog A. B. vardu atidarytose (duomenys neskelbtini) sąskaitose esantys 74 142,72 Eur nepriklausė ir negalėjo priklausyti palikėjo asmeninei nuosavybei;

9.8. A. B. ir po santuokos su atsakove sudarymo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties gaudavo kelių rūšių pensijas (senatvės, valstybinę), šios rūšies pajamos vertintinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

9.9. vertinant ieškovės civilinėje byloje pateiktus duomenis apie A. B. iki santuokos su atsakove sudarymo gautas ir jo asmeninei priskirtinas lėšas, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 1959 iki 1989 metų A. B. už šią veiklą gavo iš viso 104 750,27 rublių (išsamūs duomenys apie visas jo gautas lėšas yra t.3, b.l. 142-197). Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad 1991 m. lapkričio 19 d. sudarydamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo (privatizavimo) sutartį, A. B. už šio turto įsigijimą grynais pinigais sumokėjo 38 535,17 rublių. Susiklosčiusią situaciją vertinant tik iš aritmetinės pusės, A. B. po šio turto įsigijimo galimai dar turėjo likti 45 650,14 rublių;

9.10. reikėtų vertinti ir tai, jog A. B. daugiau nei trisdešimties metų laikotarpiu (nuo 1959 iki 1992 metų) turėjo skirti lėšų savo ir ankstesnės šeimos, kurioje gimė ir augo ieškovė, pragyvenimui, be to, A. B. dar iki santuokos su M. B. sudarymo investavo pinigines lėšas nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) sukūrimui/pastatymui ((duomenys neskelbtini) sodyba, dėl kurios ginčas pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei M. B. buvo nagrinėjamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose, civilinė byla e2-1789-617/2019, ieškinys atmestas 2019 m. rugpjūčio 26 d. šio teismo priimtu sprendimu). Šie statiniai, priklausę A. B. asmeninei nuosavybei, buvo remontuojami, pertvarkomi ir santuokos, sudarytos su atsakove, metu. Visa tai reiškia, jog A. B. dar iki santuokos su atsakove uždirbtos piniginės lėšos buvo naudojamos įvairiems tikslams, didelė jų dalis išleista minėtų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui ar pastatymui;

9.11. iš ieškovės pateiktų (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) duomenų (t. 3, b. l. 61-77) matyti, kad 1993 metais ir vėliau A. B. šiame banke (1990 - 2001 metais šis bankas buvo vadinamas Lietuvos taupomuoju banku, jis perėmė iki 1990 metų veikusios Taupomosios kasos funkcijas) neturėjo jokių indėlių. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. B. 1991 metų pradžioje būtų pakeitęs turėtų grynųjų pinigų – rublių – kupiūras ir jų, atitinkamai, nepraradęs;

9.12. civilinėje byloje nėra duomenų, ar A. B. minėtos reformos vykdymo metu pavyko pasikeisti galimai turėtus grynuosius pinigus – rublius, o jei taip, tai kokią pinigų sumą. Remiantis 1997 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis fiziniam asmeniui galėjo būti atkuriamos gyventojų santaupos – indėliai, sukaupti valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., jei šių indėlių likučiai nebuvo sumažėję iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 d. Gyventojų santaupos atkuriamos santykiu 1 litas už 1 turėtą rublį (taloną), o atkuriamų santaupų suma yra ne didesnė kaip 6000 litų vienam gyventojui. Šios nuostatos reiškia, kad nepaisant aplinkybės, kokią piniginio indėlio (indėlių) sumą gyventojas valstybiniuose bankuose turėjo rubliais ar talonais iki 1992 m. gegužės 1 d. , į litus jo turėtos atkurtos santaupos bet kuriuo atveju negalėjo viršyti maksimalios 6000 Lt sumos;

9.13. po santuokos su atsakove M. B. sudarymo A. B. turėjo asmeninių lėšų, kurios siejamos tik su buto, priklausiusio jam asmeninės nuosavybės teise, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimu. Šį butą, kuriame po santuokos sudarymo palikėjas ir atsakovė gyveno, pagal 2002 m. lapkričio 29 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį jis pardavė už 174 000 Lt (50 393,88 EUR). Šie pinigai 2002 m. lapkričio 29 d. buvo pervesti į palikėjo vardu (duomenys neskelbtini) atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini). Iš šios sąskaitos išrašo matyti, kad lėšomis palikėjas disponavo, dalis jų buvo pervesta į M. B. vardu atidarytas banko sąskaitas, atitinkamai, šios lėšos buvo naudojamos buto, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui, be to, šiomis lėšomis ne vienerius metus buvo materialiai remiama suaugusi palikėjo dukra ieškovė A. G.;

9.14. Remiantis A. B. rankraštiniais įrašais (t.1, b.l. 94-112) laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. palikėjas ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui (jai nuosavybės teise priklausančio buto ir/ar buto, kuriuo naudojosi komunalinių mokesčių sumokėjimui; buto remontui; ieškovės skolų bankui dengimui; įvairių daiktų įgijimui; medicininių procedūrų atlikimui; piniginėmis dovanomis/parama ieškovei ir kt.) iš viso yra sumokėjęs ne mažiau, kaip 101 000,00 Lt ir 5567,20 Eur (arba 34 818,82 Eur). A. B. pavedimu, prašymu tam tikras įmokas, pvz. komunalinius mokesčius už ieškovei nuosavybės teise priklausantį ar jos naudotą butą, A. G. naudai mokėjo atsakovė M. B. (t.1, b.l. 113-115), o šias ieškovės interesais sumokėtas sumas palikėjas vėliau atsakovei kompensuodavo. Palikėjo ir atsakovės asmeninėmis bei jų bendrai jungtinei nuosavybei priklausiusiomis piniginėmis lėšomis buvo įrenginėjamos patalpos (kūrybinės dirbtuvės), esančios (duomenys neskelbtini), šias patalpas iš negyvenamųjų pertvarkant į gyvenamąsias (leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 164 išduotas 2002 m. kovo 19 d.). Šiose patalpose, palikėjui pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį aukščiau nurodytą butą, sutuoktiniai gyveno iki A. B. mirties ir jose M. B., paveldėjusi šį turtą, gyvena ir šiuo metu.

9.15. atsakovei su palikėju gyvenant kartu jis užsiėmė kūrybine veikla, yra parašęs keletą kūrinių, kurie buvo išleisti, tačiau priešingai, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu teigė ieškovė, ši A. B., vėlyvuoju jo kūrybos laikotarpiu vykdyta veikla, generavo ne pajamas, o išlaidas, kadangi jis kūrinių leidimui naudojo savo lėšas (t.1, b.l. 120-124).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

4. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad po ieškovės tėvo, atsakovės sutuoktinio A. B. mirties 2018 m. sausio 22 d., dėl jo palikimo priėmimo į notarą kreipėsi ieškovė ir atsakovė. Šalims buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai, o atsakovei 2018 m. gegužės 22 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį turto, įgyto gyvenant santuokoje su A. B. ir į ½ dalį lėšų, esančių sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kaip turtą, įgytą palikėjui gyvenant santuokoje kartu su M. B..

5. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovės M. B. ir palikėjo A. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Palikėjas A. B. 2013 m. gegužės 8 d. sudarė oficialų testamentą, kurio 1 punkte yra nurodyta, kad visas jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas su palūkanomis, esančias (duomenys neskelbtini), jis palieka dukrai A. G..

Dėl apeliacinio skundo argumentų

6. Apeliantė įrodinėja, kad iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), jos tėvas turėjo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir buvo sukaupęs didelę asmeninių piniginių lėšų dalį, laikytą banko sąskaitose, kurios turi būti pripažintos palikėjo asmenine nuosavybe. Nurodytose sąskaitose palikėjas ir po santuokos sudarymo laikė pinigines lėšas, gautas iš intelektinės veiklos. Nurodo, kad ieškovė A. G. ieškinį grindė netiesioginiais įrodymais, kurių buvimas, ieškovės įsitikinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, nes byloje nėra įrodymus paneigiančių duomenų.

7. Apeliantė teigia, kad kilus neaiškumams dėl lėšų kilmės nustatymo (duomenys neskelbtini) sąskaitose, teismas turėjo šalims pasiūlyti kreiptis į atitinkamą specialistą dėl tokių duomenų susisteminimo, tačiau teismas nebandė gautus duomenis susisteminti, nepasiūlė šalims pateikti objektyvių tokių duomenų susisteminimo, dėl ko akivaizdžiai neteisingai išsprendė bylą. Nurodo, kad tik po teismo sprendimo priėmimo tapo akivaizdu, jog teisingam bylos išnagrinėjimui buvo būtina į bylą pateikti specialisto išvadą ar skirti teismo ekspertizę.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos civilinėse bylose teismas nėra aktyvus ir nerenka įrodymų (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Šalys pasirenka kokiais būdais jos įrodinės aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o teisinių išeičių paieška nėra bylą nagrinėjančio teismo pareiga.

9. Sutiktina su atsiliepimo argumentais, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę ginčo šalims rinkti įrodymus, kadangi patenkino visus ieškovės ir atsakovės atstovų prašymus išduoti liudijimus apie teisę gauti įrodymus CPK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Šia teise abi ginčo šalys pasinaudojo, surinko įrodymus bei pateikė juos teismui. Iš ieškovės pateiktų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), 1990 – 2001 metais bankas buvo vadinamas (duomenys neskelbtini) banku ir perėmė iki 1990 metų veikusios (duomenys neskelbtini) kasos funkcijas) duomenų matyti, kad 1993 metais ir vėliau A. B. šiame banke neturėjo jokių indėlių. Byloje nėra duomenų, kad A. B. 1991 metų pradžioje būtų pakeitęs turėtų grynųjų pinigų – rublių kupiūras ir jų nepraradęs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktus duomenis įvertino tinkamai.

10. Apeliantė teigia, jog iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), jos tėvas turėjo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir buvo sukaupęs didelę piniginių lėšų dalį, laikytą ginčo sąskaitose, šios lėšos gautos kaip honorarai iš intelektinės veiklos.

11. Atmetant apelianto argumentus kaip neįrodytus pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog taikytina CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nurodyta prezumpcija, kol nėra įrodyta, kad turtas buvo vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nurodyta įstatyme įtvirtinta prezumpcija sąlygoja įrodinėjimo pareigos, kilus ginčui dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, perkėlimą ieškovei. Tai reiškia, kad CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, numatanti, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia, tenka ieškovei. Ieškovei tenka pareiga nuginčyti CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją dėl santuokoje įgyto bendro turto lygių dalių principo teigiant, kad ginčo sąskaitose palikėjas laikė lėšas, gautas už palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį parduotą turtą bei lėšas, gautas iš intelektinės veiklos iki santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo aiškinamasi dėl būtent nurodytose (duomenys neskelbtini) esančiose sąskaitose po A. B. mirties buvusių lėšų kilmės, ar (duomenys neskelbtini) sąskaitose buvo asmeninės ar bendros sutuoktinių lėšos; kam priklausančios ir kada tokios lėšos buvo pervestos į nurodytas (duomenys neskelbtini) sąskaitas; ar nurodytose (duomenys neskelbtini) sąskaitose buvusios lėšos A. B. buvo gautos iki (duomenys neskelbtini) (A. B. ir M. B. santuokos sudarymo data) kaip asmeninė A. B. nuosavybė, ar piniginės lėšos buvo įgytos santuokos metu kaip bendroji jungtinė M. B. ir A. B. nuosavybė; kas tokias lėšas į nurodytas sąskaitas įnešė ar pervedė.

13. Byloje nustatyta, kad iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), atsakovei – butas (duomenys neskelbtini), kurie parduoti po santuokos sudarymo praėjus maždaug 10 metų ir buvo įsigytas kitas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), bei atlikta kūrybinių dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, sutuoktiniams pardavus butą adresu (duomenys neskelbtini), už 600 000 Lt (173 772,00 Eur). Gauti pinigai pervesti į atsakovės sąskaitą, o iš atsakovės sąskaitos 2007 m. balandžio 26 d. buvo pervesti skirtingomis sumomis (po 50 000 Lt, 60 000 Lt) į skirtingas abiejų sutuoktinių vardu atidarytas sąskaitas. Į A. B. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) o banke, (duomenys neskelbtini) banke, (duomenys neskelbtini).

14. (duomenys neskelbtini) banko 2019 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 240-01-48 nurodoma, kad 2013 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) buvo perduota A. B. banko sąskaita ir terminuotų indėlių sąskaitos, atidarytos (duomenys neskelbtini) Sąskaitų išrašai patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę dėl terminuotų indėlių sutarčių sudarymo skirtinguose bankuose po santuokos su atsakove sudarymo ((duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai nebuvo sudarę ikivedybinės ar povedybinės sutarties (CK 3.102 straipsnis), todėl teismas turėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė nepateikė įrodymų įstatyme nustatytai prezumpcijai paneigti.

15. Kaip nurodo atsakovė, ginčo sąskaitos palikėjo A. B. vardu (duomenys neskelbtini) buvo atidarytos po santuokos su atsakove sudarymo ((duomenys neskelbtini)), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2007 m. balandžio 25 d., o sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – 2016 m. gegužės 12 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti sąskaitų išrašai patvirtina minėtus faktus dėl pinigų pervedimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovės teiginio apie palikėjo mirties dieną laikomas pinigines lėšas, kurios buvo gautos vien tik iš intelektinės veiklos iki santuokos su atsakove sudarymo (duomenys neskelbtini). Sutarčių, sąskaitų išrašų analizė sąlygoja išvadą, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo savo veiksmais susitarė bendram turtui įgyti panaudoti pinigines lėšas, gautas pardavus kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir už dalį gautų lėšų įgyti kitą nekilnojamąjį turtą, dalį lėšų panaudoti terminuotiems indėliams, dalį lėšų naudoti jų kasdienių poreikių tenkinimui.

17. Kaip ir minėta, sąskaitose nurodytų piniginių lėšų judėjimas įrodo, kad į palikėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta dalis piniginių lėšų, gautų pardavus jo santuokoje su atsakove įgytą butą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog pinigai už parduotą butą adresu (duomenys neskelbtini), priklausė bendrai jungtinei A. B. ir M. B. nuosavybei. Beveik visą sumą – 595 000 Lt, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėja 2007 m. balandžio 24 d. pervedė į M. B. vardu (duomenys neskelbtini) banke atidarytą sąskaitą (5 000 Lt avansas buvo sumokėtas anksčiau, t.y. pagal 2007 m. balandžio 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį).

18. Atsakovė detalizuoja, kad 2007 m. balandžio 26 d. dalį už parduotą butą gautų lėšų (324 967 Lt arba 94 117 Eur) pervedė į A. B. vardu atidarytas banko sąskaitas: 60 000 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvusią (duomenys neskelbtini). Šie į A. B. vardu atidarytą banko sąskaitą atsakovės pervesti pinigai priklausė jo ir atsakovės bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei; pervedė 60 000 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvusią (duomenys neskelbtini) banke; 60 000 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvusią (duomenys neskelbtini); 60 000 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvusią (duomenys neskelbtini) banke; 30 000 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvusią (duomenys neskelbtini) banke; 54 967 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvusią (duomenys neskelbtini). Atsakovė už minėtą parduotą turtą gautus likusius pinigus tuo pačiu metu persivedė ir į jos vardu atidarytas įvairių bankų sąskaitas.

19. Atsakovės teigimu, vien tik už sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise priklausiusį parduotą minėtą butą į A. B. vardu (duomenys neskelbtini) atidarytas sąskaitas, įskaitant minėtus pervedimus/lėšų įskaitymus per kitus bankus, nuo 2007 m. balandžio 26 d. buvo pervesta 194 000 Lt (arba 56 186 Eur). Vertinant, kad šie pinigai visu laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki A. B. mirties (duomenys neskelbtini) buvo laikomi jo vardu atidarytose banko sąskaitose, faktiškai visu šiuo laikotarpiu jie generavo papildomas pajamas palūkanų pavidalu, tai net ir atsižvelgiant į tai, kad dalį sukauptų palūkanų A. B. išgrynindavo, jų bendras dydis yra toks, kad A. B. mirties dienai (duomenys neskelbtini) sąskaitose esanti pinigų suma – viso 74 142,72 Eur – faktiškai yra sudaryta iš lėšų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei palūkanų, kurias generavo minėtos lėšos.

20. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (CPK 376 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti tuo aspektu, kad A. B. santuokos su atsakove M. B. metu gauta pensija ir pajamos iš intelektinės veiklos yra asmeninės lėšos, nes (duomenys neskelbtini) palikėjo vardu esančios lėšos yra bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytos lėšos santuokos metu. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. po santuokos su atsakove sudarymo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties gaudavo kelių rūšių pensijas (senatvės, valstybinę).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios pajamos ar pajamos gautos po santuokos sudarymo iš intelektinės veiklos, dividendai, vertintinos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovė pagrįstai teigia, kad iš ieškovės pateiktų (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad 1993 metais ir vėliau A. B. šiame banke neturėjo jokių indėlių. Atsakovė M. B. pateikė (duomenys neskelbtini) banko Taupomosios knygelės kopiją, iš šio dokumento matyti, kad priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė ir iki santuokos su palikėju sudarymo turėjo asmeninių lėšų 6 000 Lt. Nurodė, kad nepaisant aplinkybės, kokią piniginio indėlio (indėlių) sumą gyventojas valstybiniuose bankuose turėjo rubliais ar talonais iki 1992 m. gegužės 1 d., į litus jo turėtos atkurtos santaupos negalėjo viršyti maksimalios 6 000 Lt sumos.

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutuoktiniai nebuvo sudarę ikivedybinės ar povedybinės sutarties (CK 3.102 straipsnis), todėl tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, kad piniginės santaupos, laikomos (duomenys neskelbtini) pagal terminuotojo banko indėlių sutartį, buvo asmeninė palikėjo nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Taigi, vien sutuoktinio lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad sutuoktiniai daugelį metų gyveno kartu, disponavo santuokoje įgytu turtu, jį išlaikė, jų vedamas ūkis buvo bendras. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aiškiai išreikštą palikėjo valią pinigines lėšas, laikomas atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) turėti asmeninės nuosavybės teise (CPK 178 straipsnis).

24. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra labiau tikėtina, kad piniginės lėšos, laikytos palikėjo vardu (duomenys neskelbtini) buvo kaupiamos kaip bendras šeimos turtas, siekiant naudotis indėlio palūkanomis šeimos interesais, nedisponuojant jomis kaip asmenine palikėjo nuosavybe. Konstatuotina, kad šioje byloje nebuvo paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pinigines lėšas, laikytas palikėjo vardu (duomenys neskelbtini) priskyrė bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.

25. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas iš esmės pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, kuomet ieškovei A. G. buvo užkirstas kelias gauti įrodymus apie atsakovės M. B. santuokos su A. B. metu ir iki santuokos įgytas lėšas, kas taip pat nulėmė neteisingą bylos išsprendimą.

26. Pripažintina, kad teismo ištirtų įrodymų visumos analizė sąlygoja išvadą, jog ieškovės pateikti įrodymai dėl palikėjo gautų pajamų iki palikėjo santuokos su atsakove sudarymo, duomenys apie išleistus kūrinius nekeičia teismo padarytų išvadų, nes ginčo sąskaitos atidarytos palikėjo santuokos sudarymo metu, o įvertinus į bylą pateiktus įrodymus dėl pinigų judėjimo, nekilnojamojo turto perleidimo ir naujo turto įgijimo daroma išvada, kad apeliantė neįrodė savo reikalavimo.

27. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

28. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, taigi, teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Vien tik ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų ieškovės ieškinyje išdėstytų ar teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, bei pateiktų dokumentų, savaime nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų. Vien tik apeliantės nesutikimas su teismo padarytomis atsakovei nepalankiomis išvadomis savaime nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai susiję su laiško, testamento turinio aiškinimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo Rekomendacijomis sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės atsakovei priteisiama 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. G. atsakovei M. B. 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija Rasa BartašienėDanutė Burbulienė,Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė