Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: R. L., L. L., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo mama O. S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Mama testamento nepaliko. Pareiškėjo tėvas, O. S. L. sutuoktinis K. L. mirė (duomenys neskelbtini). Šeimoje augo du vaikai, t. y. pareiškėjas ir brolis R. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirus mamai į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, jog palikimui priimti nustatytas 6 mėnesių palikimo priėmimo terminas. Kuomet kreipėsi į notarų biurą, jam buvo paaiškinta, kad šis terminas dabar yra ne šeši, o trys mėnesiai. (duomenys neskelbtini) rajono 1­ajame notarų biure jam išduotas pranešimas, kad po O. S. L. mirties, dėl palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Nors į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po motinos mirties faktiškai valdė ir tvarkė likusį turtą, t. y. tiek asmeninius, tiek atminčiai skirtus daiktus, o taip pat prižiūrėjo ir likusį jos nekilnojamąjį turtą, t. y. 1,75 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, papildomai nurodė, kad šiuo metu ir pats pareiškėjas sunkiai serga, jam padeda žmona šiuo metu. Jis po motinos mirties priėmė žemės sklypą, taip pat naudojosi asmeniniais daiktais. Žemė po motinos mirties nebuvo palikta likimo valiai, tai patvirtino liudytojai. Laiku nesikreipė į notarą, tačiau rūpinosi žeme po mamos mirties būtent pareiškėjas.

Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo sutuoktinė, padeda jam pagal įgaliojimą rūpintis vyro reikalais. Žino, kad po vyro mirties liko žemės sklypas, praleido terminą palikimui priimti dėl užmiršimo. Po motinos mirties būtent jos vyras rūpinosi šiuo žemės sklypu, leido kaimynui sėti žemę, naudotis sklypu neatlygintinai. Nuvažiuoja iki sklypo, lankosi. Brolis nepretendavo, nesikreipė dėl mamos palikimo, po to pats mirė. Jos vyras su broliu buvo draugiškai išsisprendę reikalus iki jo mirties.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. L. pažįsta, dirba jo mamos žemę jau penkis metus, iki jo motinos mirties irgi su juo tarėsi dėl tos žemės, jis atstovavo mamą. Ketina tą žemės sklypą nupirkti iš jo, kai jis susitvarkys dokumentus. Ta žeme po motinos mirties rūpinosi būtent V. ir jo žmona. Daugiausia dabar su V. telefonu bendrauja, anksčiau atvykdavo apžiūrėti. Su V. kaip su žemės savininku bendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad O. S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra O. S. L. sūnus. O. S. L. vyras K. L., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo tėvas. Pareiškėjo brolis R. L. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens duomenis nurodyta, kad O. S. L. vaikai yra V. L. ir R. L., sutuoktinis K. L.. VĮ „Registrų centro“ pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mirusio R. L. vaikai L. L. ir R. L.. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro pranešime dėl paveldėjimo bylos nurodyta, kad į notarų biurą dėl mirusios (duomenys neskelbtini) O. S. L. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad O. S. L. vardu yra registruotas turtas: 1,75 ha žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais laikomi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, po jo motinos mirties praleido terminą palikimui priimti pagal įstatymą. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po motinos O. S. L. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti.

Pareiškime bei teismo posėdžio metu pateikti pareiškėjo atstovės paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad V. L. po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. tvarkė likusį turtą, tiek asmeninius, tiek atminčiai skirtus daiktus, o taip pat prižiūrėjo ir likusį jos nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės ūkio paskirties sklypą. Byloje nėra duomenų, kad po O. S. L. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas V. L. po motinos O. S. L. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po O. S. L. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnus V. L..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sūnus V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.