Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsakovui adresuotos ieškinio jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai siųsti ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo įteikti pašto darbuotojui nurodžius, kad netikslus adresas. Nežinant kito atsakovo adreso ir negalint patikrinti Sodros duomenų bazės, nes atsakovo asmens kodas yra užsienio valstybės, ieškinys, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. birželio 23 d., juos viešai paskelbiant specialiame internete tinklapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį, iki 2020 m. liepos 7 d. atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktos sąskaitos S080 matyti, kad medicininės sveikatos priežiūros paslaugos atsakovui suteiktos 2018-07-12 40,47 Eur sumai. Sąskaita apmokėta PSDF biudžeto lėšomis. Tai patvirtina ieškovės pateiktas AB Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 7100048019. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2018 m. balandžio 30 d. Ieškovė kreipėsi į atsakovą 2020-02-13 ir 2020-03-18 pranešimais dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, tačiau skola nėra apmokėta iki šiol.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje Europos Sąjungos šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Europos sveikatos draudimo kortelė yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo Europos Sąjungos šalyse metu. Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 punktai). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 31 straipsnio 1 punktą, 34 straipsnio 1 punktą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos, Teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovei dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 40,47 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (40,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) ir 1,79 Eur šioje byloje patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 16,79 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovui ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo įteikimo buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl sprendimas už akių taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinės ligonių kasai, j. a. k. 188783796, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, iš atsakovo V. S., (duomenys neskelbtini), 40,47 Eur (keturiasdešimt eurų 47 ct) žalos atlyginimą bei 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (40,47 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S., (duomenys neskelbtini), 16,79 Eur (šešiolikos eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Įteikti atsakovui V. S. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.