- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-2144-945/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03316-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- M. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą suinteresuotiesiems asmenims antstoliui S. U., uždarajai akcinei bendrovei „Vespila“, akcinei bendrovei „Aksa“ dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė du skundus dėl antstolio veiksmų (b. l. 4–5, 29–30), kuriuos antstolis S. U. priėmė ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi (b. l. 67–71) nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo 2018 m. vasario 21 d. skundo dėl antstolio veiksmų spręsdamas, kad skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vespila“ 800 Eur išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi (b. l. 103–106) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartį panaikino, o pareiškėjo vardu atstovo advokato M. B. pateiktą ir pasirašytą skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtą. Kauno apygardos teismas nustatė, kad nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra pateikta atstovavimo sutartis tarp pareiškėjo ir advokato M. B., todėl konstatavo, jog skundas dėl antstolio veiksmų yra paduotas neįgalioto asmens. Teismas taip pat sprendė, kad skundą pateikė pareiškėjas kaip fizinis asmuo, nors vykdymo proceso šalis yra AB „Aksa“, kurios generalinis direktorius yra pareiškėjas.
4. Suinteresuotasis asmuo UAB „Vespila“ kreipėsi į teismą su prašymu priimti byloje papildomą nutartį (b. l. 110–111), kuriuo prašo priteisti iš pareiškėjo 1 284 Eur bylinėjimosi išlaidas: 800 Eur už procesą pirmosios instancijos teisme ir 484 Eur už apeliacinį procesą. Suinteresuotasis asmuo nurodė, kad šios išlaidos susidarė vien tik dėl to, jog pareiškėjas inicijavo bylą dėl antstolio veiksmų. Skundas dėl antstolio veiksmų paliktas nenagrinėtu, nes byloje nebuvo atstovavimą patvirtinančio dokumento, o dėl to teisines pasekmes turi prisiimti pareiškėjas ir jo advokatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 5 d. nutartimi (b. l. 112–113) suinteresuotojo asmens prašymą tenkino, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotajam asmeniui 1 284 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas sprendė, kad tik dėl pareiškėjo, kuris buvo aplaidus, inicijuoto proceso suinteresuotasis asmuo UAB „Vespila“ turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl, atsižvelgęs į bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, priteisė suinteresuotajam asmeniui 1 284 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu (b. l. 120–124) pareiškėjas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas nėra kaltas, kad suinteresuotasis asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų, nes ir Kauno apylinkės, ir Kauno apygardos teismai spręsdami skundo priėmimo klausimą privalėjo patikrinti, ar pareiškimą pateikė įgaliotas asmuo. Tokia aplinkybė paaiškėjo tik Kauno apygardos teisme, kuris privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, per kurį pareiškėjas būtų galėjęs pateikti atstovavimo sutarties kopiją. Atstovavimo sutarties nepridėjimas prie skundo nereiškia, kad advokatas neturi teisės atstovauti pareiškėjui teisme, todėl pareiškėjas negali būti laikomas kaltu dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų.
1.2. Kauno apygardos teismas nustatė, kad nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje nėra pateikta atstovavimo sutarties, tačiau antstolis vykdymo proceso metu jau turėjo šią sutartį ir žinojo, kad advokatas yra pareiškėjo atstovas. Tai, kad vykdomojoje byloje nėra atstovavimo sutarties, yra antstolio kaltė.
1.3. Pareiškėjas pareiškė pagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir dėl to bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos .
1.4. Suinteresuotojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes byla nebuvo sudėtinga, todėl priteisiamas išlaidų atlyginimas turėtų būti sumažintas.
1.5. Suinteresuotasis asmuo neįrodė, kad išlaidų turėjo būtent šioje byloje, nes tarp šalių vyksta kiti teisiniai procesai.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotasis asmuo atsiliepimu (b. l. 145–148) prašo atmesti atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia atsakomybę dėl atstovavimo sutarties perkelti antstoliui. Byla buvo nutraukta dėl pareiškėjo ar jo atstovo neveikimo, nepateikiant atstovavimą patvirtinančio dokumento. Šiuo atveju šalių interesai yra skirtingi, todėl teismas nutartimi pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuotasis asmuo pateikė 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. liepos 16 d. prašymus su pažymomis apie suteiktas teisines paslaugas, o prašoma priteisti suma nėra neprotingai didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria suinteresuotajam asmeniui iš pareiškėjo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskiruoju skundu skundžiamos nutarties argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nutartį priėmė objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes dėl procesinio šalių elgesio.
11. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis nėra kaltas, jog suinteresuotasis asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų, nes ir Kauno apylinkės, ir Kauno apygardos teismai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, privalėjo patikrinti, ar pareiškimą pateikė įgaliotas asmuo, o to nepadarė. Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis vykdymo proceso metu jau turėjo atstovavimo sutartį ir žinojo, jog advokatas yra apelianto atstovas, nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje sutarties nėra. Šiais argumentais yra iš esmės ginčijamas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Teisė į teisminę gynybą yra užtikrinama įstatymuose numatant specialius teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimo institutus, tokius kaip apeliacija, kasacija ir proceso atnaujinimas. Taip nustatomos išimtinės galimybės ginčyti teismo procesinius sprendimus bei jais nustatytus faktus. Kitokia tvarka ginčyti teismo sprendimus bei reikalauti juos peržiūrinėti negalima. Priešinga išvada paneigtų teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 straipsnis), sukurtų galimybę su teismo sprendimu nesutinkančiai šaliai pakartotinai inicijuoti jau išnagrinėto klausimo nagrinėjimą. Apeliacine tvarka priimta įsiteisėjusi teismo nutartis negali būti pakartotinio peržiūrėjimo apeliacinio proceso tvarka objektu. Be to, skundas byloje pateiktas ne dėl šios nutarties, bet dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutarties, kurioje nebuvo spręsti su atstovavimo tinkamumu susiję klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako, nes jie nėra susiję su ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 320 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
12. Ginčijama nutartimi išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose skirstomos esant skirtingam proceso dalyvių suinteresuotumui bylos baigtimi. Bylose dėl antstolio veiksmų visada kyla ginčas. Be to, priešingą suinteresuotumą patvirtina ir procesinis suinteresuotojo asmens elgesys, atsiliepime į skundą (b. l. 52–58) prašant jame nurodytų reikalavimų netenkinti. Dėl nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirstyti bylinėjimosi išlaidas, taikydamas CPK 93 straipsnio 5 dalį, pagal kurią tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, bet nepaskirsto bylinėjimosi išlaidų, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.
13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto atsižvelgdamas į tai, kurio proceso dalyvio naudai priimtas teismo procesinis sprendimas. Skundo pagrįstumas byloje liko neįvertintas, kadangi dėl proceso trūkumų skundas buvo paliktas nenagrinėtu. Todėl atskirojo skundo motyvas, kad pareiškėjas pareiškė pagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, atmetamas kaip nesusijęs su ginčijamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas tokiu atveju sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar procesinis šalių elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
14. Šioje byloje suinteresuotojo asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai buvo sąlygotos pareiškėjo inicijuoto teisminio proceso dėl antstolio veiksmų. Kaip jau nustatyta įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, skundas dėl antstolio veiksmų buvo paduotas neįgalioto asmens. Be to, įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas nebuvo tinkamas subjektas procesui iniciuoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent dėl pareiškėjo, kuris netinkamai įgyvendino teisę į teisminę gynybą, suinteresuotasis asmuo UAB „Vespila“ buvo įtrauktas į teisminį procesą, teikė procesinius dokumentus ir turėjo su tuo susijusių išlaidų. Procesas buvo užbaigtas paliekant skundą nenagrinėtu, t. y. pareiškėjo nenaudai, būtent dėl jo veiksmų sąlygotų proceso trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui tenka pareiga atlyginti suinteresuotojo asmens turėtas išlaidas.
15. Kaip nepagrįsti atmetami ir atskirojo skundo argumentai, kad suinteresuotojo asmens prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, jog suinteresuotasis asmuo neįrodė išlaidų ryšio su byla.
16. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas pažymima, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, kad klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-189-969/2017).
17. 2018 m. balandžio 14 d. ir 2018 m. liepos 16 d. pažymos (b. l. 61, 101) patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suinteresuotasis asmuo turėjo 1 028,50 Eur, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – 484 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1 512,50 Eur. Pažymose aiškiai nurodytos klientui išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nurodyta, jog 2017 m. sausio 18 d. buvo padarytas 10 000 Eur avansinis mokėjimas bankiniu pavedimu, 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. liepos 16 d. buvo sudaryti trišaliai susitarimai dėl 1 028,50 Eur ir 484 Eur avanso užskaitos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai yra pakankami konstatuoti atstovavimo išlaidų faktą. Atskirojo skundo argumentai, kad atstovavimo santykiai tarp suinteresuotojo asmens ir jį atstovaujančio advokato yra susiklostę ir kitose bylose, nepaneigia išlaidų realumo. Priešinga išvada paneigtų suinteresuotojo asmens teisę į advokatą ir su advokato pagalba susijusių išlaidų atlyginimą.
18. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju suinteresuotasis asmuo paprašė atlyginti 1 284 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į skundą ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, susipažinimas su bylos medžiaga, prašymo parengimas. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, maksimali priteistina suma už 2018 m. II ketvirtį pateikiamą atsiliepimą į skundą apskaičiuojama taip: 884,80 Eur x 2,5 = 2 212 Eur. Be to, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.14, 8.15 punktais, maksimali priteistina suma už 2018 m. II ketvirtį pateikiamą atsiliepimą į atskirąjį skundą apskaičiuojama taip: 884,80 Eur x 0,4 = 353,92 Eur. Bendra leistinų išlaidų už šių dokumentų parengimą suma (2 212 Eur + 353,92 Eur = 2 565,92 Eur) yra dvigubai didesnė už ginčijamą nutartimi priteistą 1 284 Eur. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ginčijama nutartimi buvo priteistas ne visų suinteresuotojo asmens turėtų išlaidų atlyginimas (išlaidų suma – 1 512,50 Eur, atlyginimo suma – 1 284 Eur), t. y. net ir maksimalių ribų neviršijančios išlaidos ir taip buvo sumažintos, todėl spręsti, kad priteista suma yra per didelė, nėra pagrindo.
23. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Valstybei iš pareiškėjo priteisiamos 9,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
25. Suinteresuotasis asmuo nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,31 Eur (devynis eurus ir 31 centą) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.