Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ nemokumo administratoriaus A. M. skundą dėl 2022 m. kovo 16 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ kreditorių susirinkimo nutarimo 6-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir administratoriaus kreditorių susirinkimui 2022 m. kovo 16 d. teikto nutarimo projekto dėl uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ vardu registruoto nekilnojamo turto pardavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3.1. 2022 m. kovo 16 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios UAB „Entas“ kreditorių susirinkimas. Susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas įmonės nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui teiktas nutarimo projektas dėl bankrutuojančios UAB „Entas“ vardu registruoto nekilnojamojo turto pardavimo, kuriuo administratorius kreditoriams siūlė: „Įmonės nekilnojamą turtą (vandentiekio ir nuotėkų tinklus) pardavinėti organizuojant 2-jas varžytynes. Nustatyti pradines varžytynių kainas: I-ųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą - 2 100 Eur; II – ųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą – 1 500 Eur; Nustatyti kainos didinimo intervalą abejose varžytynėse 100 eurų. Nepardavus turto per 2-jas varžytynes, nekilnojamąjį turtą pardavinėti laisvo pardavimo tvarka už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie turto pardavimą skelbti nekilnojamo turto pardavimų elektroniniuose skelbimų portaluose.“

3.2. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės kreditoriai šiuo klausimu pasisakė „prieš“. Iš 18 075,39 Eur balsus turinčių susirinkime dalyvavusių kreditorių, 17 839,36 Eur kreditorinį reikalavimą turinti M. M. balsavo „prieš“, tačiau kitos alternatyvos dėl turto pardavimo pirminės kainos ir tvarkos susirinkime nepasiūlė.

Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

4. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, kurio metu priimtas skundžiamas nutarimas, įvyko galiojant JANĮ, skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo taip pat gautas po JANĮ įsigaliojimo, todėl, nusprendžiant dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, ginčijamų sprendimų priėmimo procedūrų, vadovaujamasi JANĮ nuostatomis.

5. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 51 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

6. Kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Kreditorių komiteto sprendimą turi teisę skųsti teismui visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys (JANĮ 55 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

7. Byloje pareiškėjas ginčija 2022 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarką bei nutarimo turinį (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi JANĮ (iki 2020 m. sausio 1 d. Įmonių bankroto įstatymas) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamą nutarimą buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

10. Tačiau vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę manytina turi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų laikymosi aspektai ir su tuo susijęs patikrinimas, ar nebuvo pažeistos JANĮ nustatytos bankrutavusios įmonės kreditorių bei pačios įmonės teisės ir teisėti interesai.

11. Pareiškėjo nuomone balsų daugumą turinti kreditorė M. M. balsuodama prieš administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą turėjo asmeninį suinteresuotumą, nes 2019-03-25 varžytynėse už 8 000 Eur yra įsigijusi 374/2416 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. ir priklausiusio UAB „Entas“. Tai patvirtina 2021-12-02 VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys. Tačiau tame žemės sklype esančių ir UAB „Entas“ priklausančių statinių M. M. 2019-03-25 nenupirko. Jų savininkas iki šiol yra UAB „Entas“. Pareiškėjo nuomone, kreditorė M. M. tikisi, kad šį įmonės turtą perims veltui arba už simbolinę kainą, nes administratoriui susisiekus su M. M., pastaroji pokalbio metu nurodė, jog UAB „Entas“ turtas yra bevertis, kadangi yra kito savininko žemės sklype. Dėl to už inžinerinius tinklus ji galėtų sumokėti tik keliolika ar keliasdešimt eurų. Kreditorė esą taip pat teigė, jog tie tinklai yra neva ,,neveikiantys“, nes daugiabučio namo, kurio žemės sklypo dalyje yra ir UAB „Entas“ tinklai, gyventojai neva yra „įsirengę“ naujus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Šios aplinkybės esą patvirtina, kad kreditorė M. M. dėl UAB „Entas“ priklausančio nekilnojamo turto turi suinteresuotumą, nes turtą siekia įsigyti kuo pigiau, arba kaip žemės sklypo savininkė nori jį perimti veltui. Dėl šių aplinkybių kreditorė M. M., prieš balsuodama kreditorių susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu, siekdama išvengti interesų konflikto, turėjo nusišalinti nuo balavimo.

12. Iš kreditorės M. M. pateikto atsiliepimo bei pateiktų priedų turinio matyti, jog kreditorė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Nurodytas butas yra ir jos nuosavybės objektas. Ji teigia, kad UAB „Entas“ priklausančių inžinerinių tinklų naudojimas jai priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., neįmanomas ir nereikalingas, nes minėtas butas adresu (duomenys neskelbtini) turi savo atskirą vandentiekio įvadą ir buitinių nuotekų išvadą. Kreditorė nurodė, jog nepritarė administratoriaus pasiūlytam BUAB „Entas“ vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų pardavimui dėl kitų priežasčių. Ji mano, kad nurodytą BUAB „Entas“ turtą gali įsigyti tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., savininkas, kadangi jo butas UAB ,,Entas“ vandentiekio įvadu yra prijungtas prie vandentiekio tinklų ir UAB „Entas“ buitinių nuotekų išvadu prijungtas prie nuotekų šalinimo tinklų. Ji nesiekia šio turto pardavimo tuo sumažinant BUAB „Entas“ skolą jai, nes ji yra viena iš bendrasavininkų, kurie bendrai valdo vandentiekio ir nuotekų tinklus įrengtus žemės sklype. Nurodo, kad vienašališkai priimti sprendimą pardavinėti UAB „Entas“ turtą, kuris yra dalis bendrasavininkų turto (taip pat ir jos dalis) neturi įgaliojimų ir negali, nes tai gali sukelti teisinius ginčus su kitais bendrasavininkais. Tuo tarpu pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį patys butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendro naudojimo objektus privalo valdyti, juos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Jeigu UAB „Entas“ turtas būtų parduotas ne kuriam nors iš bendrasavininkų, o nieko bendro su minimu sklypu neturinčiam pirkėjui, kas tuomet užtikrintų, jog butams, kurie naudojasi vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklais, nebus apsunkintas šių tinklų naudojimas, priežiūra ir remontas. Nes turtą įsigijęs pašalinis asmuo gali būti tuo nesuinteresuotas.

Dėl procedūrinių pažeidimų.

13. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Kreditoriai turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto (JANĮ 51 straipsnio 1–3 dalys).

14. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojant JANĮ išlieka aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

15. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

16. Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, todėl teisės subjektai paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Tam, kad būtų apginti pamatiniai visuomenės interesai, valstybė įsikiša į privačius santykius juos reguliuodama imperatyviai – nustatydama elgesio taisykles, kurių civilinių santykių dalyviai privalo laikytis. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas inter alia (be visa ko) pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Tačiau net ir sutarties laisvė ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., – aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau, kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 ir šioje nutartyje nurodomą praktiką).

18. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 2 dalis).

19. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, akcentuotina, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2022 m. kovo 16 d. BUAB „Entas“ kreditorių susirinkimą inicijavo nemokumo administratorius. Kreditorė M. M., kurios finansinis reikalavimas sudaro 17 839,36 Eur visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos iš 18 075,39 Eur balsavusių, t. y. turinti daugumą, kreditorių susirinkime, kuriame atmestas administratoriaus pasiūlymas dėl BUAB „Entas“ turto pardavimo, balsavo prieš administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo variantą. Kitokios turto pardavimo tvarkos ar būdo, t. y. alternatyvos dėl turto pardavimo pirminės kainos ir tvarkos kreditorė susirinkime nepasiūlė.

20. Taigi akivaizdu, jog kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo priėmimą sąlygojo tik kreditorės M. M. balsai. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad kreditorė M. M. yra asmeniškai suinteresuota, jog minėtas BUAB „Entas“ turtas nebūtų parduotas, nes atsiliepime pripažino, kad turtą įsigijus ne namo bendrasavininkui, o pirkėjui, kuris nieko bendro su namo sklypu neturi, nebūtų užtikrintas kitų butų sklandus naudojimasis inžineriniais tinklais ir šių tinklų priežiūra bei remontas. Taigi ji savo balsų dauguma yra suinteresuota tokia balsavimo baigtimi (kitas kreditorius tam prieštaravo).

21. Civilinėje teisėje galioja bendrasis draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principas. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnis). Šių principų neatitinka faktinė situacija, kuomet sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo ir tvarkos priėmė tik viena kreditorė, kuri asmeniškai suinteresuota tokiu administratoriaus inicijuoto pasiūlymo svarstymo ir balsavimo rezultatu. Nustatytos ir analizuotos faktinės aplinkybės sudaro pagrįstas prielaidas išvadai, jog M. M. ginčijamu kreditorių nutarimu siekė ne kreditorių visumos ir bankrutuojančios įmonės interesus tenkinančio sprendimo bankroto procese (operatyviau ir kuo didesne dalimi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus), o maksimaliai pagerinti savo, kaip bankrutavusios įmonės kreditorės padėtį galimai įsigyjant bankrutuojančios įmonės turtą. Nors bankroto proceso teisinis reguliavimas tiesiogiai nenumato kreditoriaus pareigos nusišalinti nuo klausimų, kuriais jis asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuotas, svarstymo, visgi pagrįstai spręstina, kad kreditorė M. M., atsižvelgiant į tai, kad jos balsai lemia kreditorių nutarimo priėmimą, būdama sąžiningu teisės subjektu, turėjo nusišalinti nuo tokio klausimo svarstymo kreditorių susirinkime.

22. Nėra pagrindo sutikti su kreditorės M. M. argumentu, jog vienašališkai priimti sprendimą pardavinėti UAB „Entas“ turtą, kuris yra dalis bendrasavininkų turto (taip pat ir jos turto dalis) ji neturi įgaliojimų ir negali, nes tai gali sukelti teisinius ginčus su kitais bendrasavininkais, bei argumentu, kad BUAB „Entas“ turtą gali įsigyti tik buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., savininkas, kurio butas UAB ,,Entas“ vandentiekio įvadu yra prijungtas prie vandentiekio tinklų ir UAB „Entas“ buitinių nuotekų išvadu prijungtas prie nuotekų šalinimo tinklų. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto rinkoje susidomėjimas parduodamu turtu, kuris yra bendroji nuosavybė su kitais bendrasavininkais, atsižvelgiant į rinkos logiką nėra didelis. Taigi tokie svarstymai kas ir už kiek būtų (ne)suinteresuotas turtą įsigyti, įprastai yra išsprendžiamas realaus turto pardavimo būdu. O kreditorės argumentai, kad inžinerinius tinklus galimai įsigijus ne name esančių butų savininkui būtų apsunkintas šių tinklų naudojimas, priežiūra ir remontas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pati kreditorė atsiliepime nurodė, jog žino, kad vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, bei įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

23. Esant prieš tai paminėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad administratoriaus reikalavimas yra pagrįstas. Tuo tarpu kreditorės M. M. asmeninė pozicija (ar poreikis) lėmė jai palankaus kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog 2022 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo“ – „Nutarimas nepriimtas“, bankrutuojančiai įmonei nėra palankus, o ginčijamo nutarimo neteisėtumą lemia ne tik šio nutarimo ekonominio naudingumo vertinimas, bet ir ta aplinkybė, jog nutarimas priimtas suinteresuotam asmeniui veikiant interesų konflikto įtakoje.

24. Konstatavus, kad nutarimas priimtas iš esmės vieno kreditoriaus balsais bei šiam veikiant interesų konflikto įtakoje, 2022 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo“ – „Nutarimas nepriimtas“, lemia susirinkime priimto nutarimo neteisėtumą. Atsižvelgiant į visa tai kas aptarta anksčiau ir esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, pareiškėjo skundas dėl 2022 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo panaikinimo tenkintinas ir 2022 m. kovo 16 d. BUAB „Entas“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas naikintinas.

Dėl kitų argumentų

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas vertina, jog kiti pareiškėjo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

27. Nesant duomenų apie bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, šiosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ nemokumo administratoriaus skundą dėl 2022 m. kovo 16 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ kreditorių susirinkime priimto sprendimo tenkinti visiškai.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ 2022 m. kovo 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 6-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo“ – „Nutarimas nepriimtas“.

Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui 2022 m. kovo 16 d. teiktą nutarimo projektą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Entas“ vardu registruoto nekilnojamojo turto pardavimo: „Įmonės nekilnojamą turtą (vandentiekio ir nuotekų tinklus) pardavinėti organizuojant 2-jas varžytynes. Nustatyti pradines varžytynių kainas: I-ųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą - 2 100 Eur; II – ųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą – 1 500 Eur; Nustatyti kainos didinimo intervalą abejose varžytynėse 100 eurų. Nepardavus turto per 2-jas varžytynes, nekilnojamąjį turtą pardavinėti laisvo pardavimo tvarka už didžiausią pasiūlytą kainą. Apie turto pardavimą skelbti nekilnojamo turto pardavimų elektroniniuose skelbimų portaluose.“

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.