Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. R., nukentėjusiajam L. R. (L. R.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. R. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Vilniaus m. VPK VP EPT (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) 2007m. gegužės 18 d. surašė ATP protokolą Nr.E809712 M. R. už tai, kad šis, vairuodamas automobilį ir pradėdamas važiuoti, buvo neatidus, kliudė greta sustojusį automobilį ir abi transporto priemones sugadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 145 punkto reikalavimus (b.l.16).

Institucijos įgaliotas pareigūnas dėl to paties eismo įvykio kitam įvykio dalyviui - L. R. - 2007m. gegužės 5 d. surašė ATP protokolą Nr.E658612 už tai, kad šis, vairuodamas automobilį, nepaliko tarpo iš šono, kliudė greta važiavusį automobilį ir abi transporto priemones sugadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 171 punkto reikalavimus (b.l.18).

Institucija 2007m. gegužės 18 d. nutarimais Nr.E658612 ir Nr.E809712 abu eismo dalyvius nubaudė- L. R. ir M. R. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 dalyje, padarymą skyrė po 100 Lt dydžio baudas (b.l.17, 19).

M. R., palaikydamas savo poziciją, išdėstytą skunde, teisme papildomai paaiškino, jog eismo įvykio diena buvo saulėta, piko metas. Dar iki Kazlausko gatvės sankirtos su Kalvarijų gatve jis matė ženklą, kad iš pirmosios eismo juostos sukama tik į dešinę, iš antrosios- tik į kairę, nes važiuoti tiesiai iš viso nėra kelio. Kur prieš sankryžą buvo nukentėjusiojo automobilis, jis nematė. Pareiškėjui artėjant prie „stop“ linijos, užsidegė geltonas šviesoforo signalas ir jis nebevažiavo per sankryžą, sustojo pirmas, nes Kalvarijų gatvės pirmoje eismo juostoje buvo susigrūdę automobiliai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pajudėjo į dešinę, norėjo įsukti į antrąją Kalvarijų gatvės eismo juostą, kai pajuto, kad jam į kairį šoną „įvažiavo“ nukentėjusiojo vairuotas automobilis, kurio jis nematė iki pat susidūrimo, bet daro prielaidą, kad šis, dar iki pareiškėjui pajudant, įvažiavo į sankryžą antrąja eismo juosta jam iš kairės pusės ir sustojo prieš jį. Pareiškėjas nemano, kad, įsukdamas į antrą eismo juostą, keitė važiavimo kryptį ir todėl neprivalėjo rodyti posūkio signalą, jis prie „stop“ linijos buvo pirmas, jam buvo laisvas kelias ir nukentėjusysis turėjo važiuoti paskui jį. Dar tebestovint įvykio vietoje ir belaukiant policijos ekipažo, jis paskambino sūnui, kuris atvykęs padarė foto nuotraukas. Iš jų labai aiškiai matyti, kad nukentėjusysis į jį „įvažiavo“. Pareiškėjas prašymo skirti autotechninę ekspertizę atsisakė.

Nukentėjusysis L. R. abu nutarimus prašė palikti galioti, o apklaustas liudytoju (ATPK 273 str. 3 dalis), teisme parodė, jog iki Kazlausko gatvės sankirtos su Kalvarijų gatve visą laiką važiavo pirmąja eismo juosta paskui pareiškėją. Už sankryžos dešinėje- Kalvarijų gatvės pirmoje eismo juostoje- buvo susidaręs kamštis, todėl pareiškėjas, šiek tiek įvažiavęs į sankryžą, bet dar ne toje vietoje, kur jo automobilis pavaizduotas avarijos schemoje, sustojo. Nukentėjusysis jį aplenkė kaire puse ir sustojo antrojoje eismo juostoje- toje vietoje, kur jo automobilis parodytas schemoje. Jo įsitikinimu, pareiškėjas norėjo įsukti į pirmą eismo juostą, bet jis po 5 sekundžių išgirdo būdingo braukimo per plastmasę garsą, po to pareiškėjas įjungė atbulinį bėgį ir šiek tiek pavažiavo atgal. Pareiškėjas įvažiavo į jo vairuoto automobilio galines dešines dureles, bet pagal dažų nubraukimo kryptį ir įlenkimo pobūdį aiškiai matyti, kad į jo vairuotą automobilį įvažiavo pats pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 str. 2 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubausti pareiškėjas ir nukentėjusysis, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Administracinis kaltinimas pareiškėjui suformuluotas už tai, jog šis pažeidė KET 145 punkto, numatančio, jog, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, reikalavimą, o L. R. - už KET 171 punkto, įtvirtinančio, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimų nesilaikymą.

Ginčo dėl to, jog tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis, važiuodami pirmąja eismo juosta, šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje suko į dešinę, iš esmės nėra, nes pareiškėjas tvirtino, kad iki pat susidūrimo nematė, kuria eismo juosta važiavo nukentėjusysis, gi šis tvirtino iki sankryžos važiavęs pirmąja eismo juosta. Iš eismo įvykio schemos (b.l.20) matyti, kad Kazlausko gatve iki jos sankirtos su Kalvarijų gatve važiuojama dviem vienos krypties eismo juostomis, iš kurių tik viena (t.y. pirmąja) sankryžoje, įvažiuojant į Kalvarijų gatvę, galima sukti tik į dešinę, antrąja- tik į kairę. Gi Kalvarijų gatvės dalis, kuria turėjo tikslą, padarę dešinįjį posūkį, važiuoti tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis, susideda iš dviejų eismo juostų, tačiau, kaip minėta iš Kazlausko gatvės, važiuojant vienintele- pirmąja- eismo juosta, dešinį posūkį galima daryti tik į pirmąją Kalvarijų gatvės eismo juostą, o tokį posūkį į pirmąją eismo juostą padarius, po to galima, laikantis KET, persirikiuoti į antrąją juostą, nes už sankryžos horizontalus kelio žymėjimas to nedraudžia. Nei vienas vairuotojas neneigia, kad iš Kazlausko gatvės pirmosios eismo juostos abu turėjo tikslą iš karto daryti posūkį į antrąją eismo juostą, pareiškėjas neneigė nerodęs persirikiavimo į antrąją eismo juostą (kairiojo posūkio) signalo, nes, anot jo, jam tai daryti nebuvo privalu, o nukentėjusysis- kad iš kairės aplenkė sankryžos viduryje sustojusį pareiškėjo automobilį. Taigi, reziumuojant tai, kas pasakyta, darytinos tokios išvados: 1) pareiškėjas šioje eismo situacijoje padarė KET 161 punkto (“Jeigu kelio važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą (...)“) ir 127.2 punkto („Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi - ranka: prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas“) pažeidimus; 2) nukentėjusysis taip pat nepaisė jau minėto KET 161 punkto ir 184.1 punkto („Lenkti draudžiama: sankryžose, išskyrus lenkimą pagrindiniame kelyje”) reikalavimų; 3) pareiškėjo iš karto po eismo įvykio padarytos apgadintų automobilių fotonuotraukos leidžia teismui daryti preliminarią išvadą, kad būtent nukentėjusiojo vairuotas automobilis “įvažiavo” į pareiškėjo vairuotą automobilį; 4) teismo nuomone, nustatant eismo įvykio kaltininką, negalima (išskyrus labai retus atvejus) tokia situacija, kaip yra nagrinėjamojoje byloje, kad abu eismo dalyviai pripažįstami padarę pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Padarius išvadą, kad abiejuose nutarimuose nurodytos eismo įvykio aplinkybės neatitinka tikrųjų, bylos grąžintinos nagrinėti iš naujo, tikslu atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti kiekvieno iš eismo dalyvių padarytus pažeidimus; būtina nustatyti, kurio iš vairuotojų padarytas KET pažeidimas (pažeidimai) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4p., 128 str., teisėja nutarė :

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007-05-18 nutarimą Nr.E809712, kuriuo M. R. (asm. k. (duomenys neskelbtini) skirta 100 Lt bauda, ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007-05-18 nutarimą Nr.E658612, kuriuo L. R. (asm. k. (duomenys neskelbtini) skirta 100 Lt bauda, panaikinti, bylas grąžinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai nagrinėti iš naujo, tikslu atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti kiekvieno iš eismo dalyvių padarytus pažeidimus.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.