Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovei A. B., institucijos teikiančios išvadą byloje atstovei R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. B., išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jau daugiau kaip metus laiko su atsakovu kartu negyvena, atsakovas visiškai nesirūpina šeima. Paaiškino, kad abu vaikai yra atsakovo, o santuoka iširo po antro vaiko gimimo kai atsakovas pradėjo be saiko vartoti alkoholinius gėrimus, naudoti smurtą prieš ieškovę, niekur nedirbdavo ir jį patį reikėdavo išlaikyti iš pašalpų, gaunamų už vaikus. Pradžioje dar kelis kartus bandė susitaikyti, tačiau šiuo metu santuokos išsaugoti nebėra galimybių. Nurodė, kad santuoka galėjo iširti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ji pati galėjo būti tolerantiškesnė atsakovui. Sutinka su išvadą teikiančios institucijos atstovė nuomone, kad išlaikymą reikėtų priteisti ir už įsiskolintą laikotarpį. Atsakovas neteikia išlaikymo vaikams nuo 2010 m. spalio mėnesio.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad ieškovė vaikus prižiūri, jais rūpinasi, todėl vaikų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina. Taip pat mano, kad būtų tikslinga priteisti ne tik išlaikymą, bet ir išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 2008 m. gegužės 17 d. Klaipėdos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 91) (b.l. 9).

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad kalti yra abu. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, t.y. lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės, materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos (2007-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-140/2007). Atsižvelgiant į įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nurodyta kada preziumuojama, jog santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas nesirūpino nei ieškove, nei savo nepilnamečiais vaikais, neišlaiko jų, smurtavo ieškovės atžvilgiu. Ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir, kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas girtuokliavo, nesirūpino šeimos išlaikymu, smurtavo prieš ieškovę. Ieškovė teigdama, kad santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio remiasi tik savo pačios žodžiais, tačiau byloje jokių kitų minėtą ieškinio teiginį pagrindžiančių duomenų nėra. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė teismo stabdyti bylos nagrinėjimą, nurodydami, kad jie nori susitaikyti ir išsaugoti šeimą, taip pat byloje nėra įrodymų, kad tai jie būtų mėginę atlikti anksčiau. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso. Teismo nuomone, tai, kad ieškovė kilusius nesutarimus tarp jos ir atsakovo galėjo pamėginti išspręsti įvairiais būdais, nesiėmė priemonių, siekiant išsiaiškinti kilusius nesusipratimus ir pan., leidžia daryti išvadą, kad ieškovės elgesys siekiant išsaugoti santuoką nebuvo pakankamas. Todėl abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Esant nurodytai įstatyminei nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat į tai, kad šalys turi nepilnamečių vaikų, be to, atsižvelgiant į tai, kad šiam ieškovės apsisprendimui atsakovas neprieštarauja (priešingų įrodymų teismui nebuvo pateikta), teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės palikimo po santuokos nutraukimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – Baltrušienė, atsakovui – Baltrušis.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7 – 8).

Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystymuisi. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgiant ir į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą byloje, nepilnamečių vaikų G. B. ir S. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jų motina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Jeigu tėvo (motinos) materialinė padėtis labai sunki galima nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Taigi sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne pačios išlaikymo prievolės egzistavimui. Kita vertus, tokiais atvejais būtina atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, turėdamas pagrindo teigti, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovo finansinė padėtis nėra sunki (nors šalys neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tačiau taip pat neturi kreditorinių įsipareigojimų), be to į tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, darbingos, į tai, kad atsakovas niekur oficialiai nedirba, bendrauja su vaikais epizodiškai, šalys ateityje turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovės reikalavimus šioje dalyje teismas tenkina – iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 300,00 Lt kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nepilnamečiams vaikams išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodo, kad atsakovas lėšų vaikams išlaikyti visiškai neteikia nuo 2010 m. spalio mėnesio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu būtų teikęs lėšas vaikams išlaikyti. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės parodymais. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, priešingų aplinkybių neįrodinėjo. Juolab, kad atsakovas net ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos neteikia vaikams išlaikymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas 2571,43 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2010 m. spalio iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. iki 2011-02-08 ( 4 mėnesiai x 600 Lt. + 171,43 Lt (išlaikymas už aštuonias 2011 m. vasario dienas))

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaikų tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Šioje byloje valstybė patyrė 12,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatyta, kad ieškovė pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šioje byloje patenkinta 88 procentai ieškovės reikalavimų.

Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 501,50 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (69,50 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės – patenkinta tik dalis reikalavimo; 139,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo; 77,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 2571,43 Lt x 3 proc.; bei 216,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris apskaičiuojamas taip: 600,00 Lt išlaikymas abiems nepilnamečiams vaikams x 12 mėn. x 3 proc.) ir 11,22 Lt ( 88 procentai nuo 12,75 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str.), iš viso 512,72 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 282, 376, 385 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2008-05-17 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 91), tarp A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – K.) ir S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui – B..

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina ieškove A. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kiekvienam vaikui po 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct.) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2011-02-08 iki jų pilnametystės, kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 2571,43 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt vieno lito 43 ct.) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), susidariusį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio iki 2011-02-08.

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Iš atsakovo S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 512,72 Lt (penkis šimtus dvylika litų 72 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.