- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- A5.-398-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03324-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- J. K.
- Advokatai
- Dalius Boreika
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., jo atstovui advokatui Daliui Boreikai, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui A. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K., būdamas UAB „P.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu 2018 m. lapkričio 22 d. savo vadovaujamos įmonės granuliavimo ceche, (duomenys neskelbtini), leido dirbti I. D., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes, esant darbo sutarties požymiams, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties su I. D., nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie jo įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios.
J. K., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nurodymo I. D. dirbti įmonėje „P.“ ar atlikti kažkokius veiksmus nedavė. Kaltę pripažįsta dėl to, jog būdamas bendrovės vadovu, neužtikrino, kad I. D. nepatektų į gamybines patalpas. I. D. yra dirbęs jų įmonėje nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. Jis išėjo iš darbo kai įmonė tapo nemoki, vėliau UAB „P.“ pradėjo atsigauti. Nelaimės dieną jis susitarė su E., E. K., kuris yra jo tėvas, ir I. D. susitikti ofise dėl darbo. E. buvęs gamybos vadovas, E. K. (jo tėvas), buvęs įmonės savininkas, jis turėjo raktus, todėl jie susirinko visi ofise. Prieš susitikimą buvo aptartas jo tikslas, kad reikia rinkti seną komandą, būtų aptarę darbo sąlygas. Įvykio dieną įmonėje buvo apie 7-8 val. ryte, paskui išvyko, dirbo kompiuteriu ne ofiso patalpose. Nelaimingo atsitikimo metu įmonėje nebuvo, atvyko kai jam panešė. Jam buvo žinoma, kad D. tą dieną bus ofise. Apie nelaimingą atsitikimą jam pranešė telefonu. I. D. jis nematė nuo 2017 m. gruodžio mėn. Su juo dėl konkrečių darbo sąlygų nesitarė, tą dieną jam nurodymo dirbti ar eiti prie aparato nedavė. Agregatas įvykio metu neveikė, jis nebuvo sugedęs, gal dėl daviklio buvo mikrogedimas, bet tai darbui įtakos neturėjo. Buvo apsisprendęs I. D. įdarbinti, būtų priėmęs į darbą operatoriumi ar mechaniku, jo pareigos būtų taisyti agregatus, prižiūrėti įrangą. I. D. buvo kompetentingas tai daryti, bet apie tai su juo nekalbėjo, dėl atlygio dar nesitarė. Dėl konkretaus darbo su I. D. turėjo susitarti šio susitikimo metu. Liudininkai sakė, kad I. D. savavališkai vienas ėjo į gamybines patalpas, įjungė įrenginius, gal jis norėjo įrangą patikrinti. Nežino, kodėl jis ten užėjo, gal jis norėjo apsižiūrėti, ar įranga veikia, jis yra impulsyvus, kolektyve buvo lyderis. Jam tėvas sakė, kad jis susiskambino su I. D. ir E. bei sutarė susitikti dėl darbo ofise. Tėvas ir E. sėdėjo ofise, o I. D. vienas nuėjo į gamybines patalpas. Kitas asmuo jo įdarbinti negalėjo.
Liudytojas E. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jis yra J. K. tėvas. Tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis, jo sūnus, E. K. ir I. D. buvo susitarę susitikti įmonėje. Nutarė atnaujinti įmonės veiklą, sūnus paprašė pakviesti buvusius darbuotojus. Galimai I. D. skambino jis. I. D. buvo pakviestas, kad būtų įdarbintas. Darbo sąlygų su juo neaptarinėjo. Draugiškai informavo, sakė, kad granuliatorius taisomas, kai kuri įranga buvo sugedusi. Kiek suprato iš pokalbio su sūnumi, jis būtų įdarbintas mechaniku, gal laikinai operatoriumi. E. K. irgi anksčiau dirbo įmonėje. Jis taip pat į įmonę atvažiavo įsidarbinti, sūnus jam nedavė jokių nurodymų. Jis pats darbuotojams irgi jokių nurodymų nedavė. Lapkričio 22 d. jie, t. y. jis, E. K. ir I. D. atvyko į įmonę anksčiau, apie 11.00 val. J. K. dar nebuvo, jie tarėsi susitikti kažkur apie 12-13 val. Neatsimena, ar tuo metu kiti darbuotojai dirbo. Jie laukė sūnaus jo kabinete. Per tą laiką kalbėjo su I. D., aptarė įrangos stovį, jam sakė, kad susitars su sūnumi dėl darbo. Palaukęs 15-20 min., jis išvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. E. K. ir I. D. liko administraciniame pastate. Iš administracinių patalpų buvo įėjimas į gamybines patalpas ir į lauką. Iš parduotuvės grįžo maždaug po dešimties minučių ir sužinojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Tas agregatas, prie kurio įvyko nelaimingas atsitikimas, gesdavo. Jis neprašė I. D. jo tikrinti, bet paminėjo, kad įranga gali pastreikuoti. I. D. iš pokalbio gal ir galėjo suprasti, kad reikia įrangą patikrinti. Galėjo pats iniciatyvą parodyti, jis įmonėje dirbo 2017 m. operatoriumi, buvo geras darbuotojas. Variklio dangtį nuimti trunka apie minutę, jį įjungti trunka kokią sekundę. I. D. visą laiką vaikščiojo su striuke. Neatsimena kokia jo apranga buvo nelaimingo atsitikimo dieną. Po įvykio jam buvo šokas, neprisimena, kodėl darbuotojus paleido namo. Jis su I. D. dažnai susiskambindavo, kalbėjosi apie gamybą, gyvenimą, buvo artimuose draugiškuose santykiuose.
Liudytojas E. K., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo dieną, lapkričio mėn., turėjo susitikti jis, J., E., I.. Iš vakaro susiskambino su E. K.. E. K. sakė, kad reikia aptarti klausimus dėl gamybos, įdarbinimo klausimus. Į susitikimą jis atvyko prieš pietus. Jau buvo I., jis buvo apačioje, J. dar nebuvo. su I. nekalbėjo, nes dar nebuvo visi susirinkę. Jis jam nesakė, kad ketina eiti apžiūrėti įrengimų, jis atrodė normaliai, buvo negeriantis. Įmonės ofisas yra antrame aukšte. Pirmame yra keli kambariukai, tualetas, dirbtuvėlės. I. D. matė koridoriuje tarp 10-11 val. Nepamena, kaip jis buvo apsirengęs. E. nematė, su juo nekalbėjo. Jis nuvyko pasižvalgyti į parduotuvę, kuri yra šalia. Paskui E. paskambino ir sakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Tai buvo po pietų. Nežino, kaip I. D. pateko į patalpas ir ką jis ten veikė bei dėl ko įsijungė tą įrengimą. Su J. K. iš ryto tą dieną nebendravo. Jis anksčiau yra dirbęs įmonėje „P.“ nuo 2013 m. 2018 m. kovo 2 d. atsigulė operacijai, po to įmonė jokios veiklos nevykdė, birželio mėn. gavo pranešimą iš sodos, kad yra atleistas. Po to pradėjo dirbti gruodžio mėn. 2-3 d. Įvykio metu įmonėje nedirbo.
Liudytojas A. Š., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad dirbo UAB „P.“ 4 mėnesius. Šiuo metu įmonėje nedirba. Lapkričio 22 d. dirbo toliau, kitame ceche, todėl nematė, kas ten atsitiko. Atbėgo T. M. ir pasakė, kad žmogus susižalojo. Jis ten nėjo. To žmogaus įmonėje nematė, jo nepažinojo. Tą dieną pradėjo dirbti 8.00 val., tvarkė cechą. Tą dieną matė darbuotojus Š. ir M.. Š. dirbo su juo, M. buvo toliau. Įmonės direktorių matė ryte. Jis liepė jiems sutvarkyti cechą. Prieš eidamas į cechą persirengė, jie persirengė trise. Persirengimo kambariai yra pirmame aukšte. Cecho duris atrakino J. K.. Kai atvyko, J. K. buvo ofise viršuje, jis davė darbo nurodymus. Kitų darbuotojų nematė. Tą dieną dirbo iki 20.00 val.
Liudytojas P. Š., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad dirba UAB „P.“ operatoriumi nuo 2018m. spalio 29. I. D. pažinojo, su juo kartu dirbo kitoje įmonėje. Nelaimingo atsitikimo nematė, nes buvo kitame ceche. I. D. norėjo įsidarbinti „P.“ kai surinks granuliatorių. Tai kitas agregatas, o ne tas, kur įvyko įvykis. I. D. jam skambino, klausė, ar surinktas granuliatorius. Nežino, kodėl jis atvyko tą dieną į įmonę. Jis tą dieną jo nematė, viską sužinojo jau po nelaimingo atsitikimo. Jis tą dieną dirbo su Š. ir M.. Įmonės direktoriaus nematė. Darbo nurodymus jam davė T. M., jis tvarkė plėvelę. Tuo metu tas agregatas nedirbo, kažkas buvo sulūžę. Jis tą dieną į darbą atėjo 8 val. Persirengė ir nuėjo dirbti. Vartus atsirakino pats. Po įvykio jam važiuoti liepė T. M., kuriam paskambino direktorius. Negirdėjo, kad buvo įjungtas smulkintuvas, smulkintuvui kažkas buvo atsitikę, negalėjo paleisti linijos. Anksčiau yra matęs kaip I. D. atvykdavo į įmonę ir pakildavo į viršų. Ceche jo nematė. E. K. atvažiuodavo pas sūnų, pasikeldavo į viršų.
Liudytojas T. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad dirbo UAB „P.“. Tą dieną į darbą atėjo apie 8 val. darbo nurodymus jam davė E. K.. Tą dieną dar buvo P. ir A.. Persirengė pirmame aukšte. Jis tvarkė plėvelę, toje patalpoje dirbo vienas. Tą dieną matė ir I. D.. Išgirdo kažkokį garsą, atrodė, kad įjungė smulkinimo įrenginį. E. ir E. prieš tai sakė, kad su tuo įrenginiu kažkas netvarkoj. Tai buvo didelis cechas, jis buvo vienoje vietoje, o įrenginys 30-40 m. nuo juo. Pamatė, kad greta įrenginio vaikščiojo I. D.. Jis toliau dirbo savo darbą. Po 15-20 min. išgirdo keistą, stiprų garsą. Darbuotojams buvo pasakyta, kad išgirdus neįprastą garsą įrenginį reikia išjungti. Priėjo prie įrenginio ir pamatė prie jo šono kraują. Išjungė įrenginį, priėjo arčiau ir pamatė krauju plūstantį I. D.. Kvietė policiją, greitąją. I. D. buvo apsirengęs juodai. Negali pasakyti, ar tai buvo darbo drabužiai. Jų darbo apranga yra mėlyna. Kai pribėgo prie įrenginio, pamatė, kad buvo nuimtas apsauginis skydelis nuo motoro, jis diržus apsaugo. Negali pasakyti, ar I. D. turėjo kokius nors įrenginius. Paskambinęs greitajai išbėgo į lauką. Pamatė E. K. ir pribėgęs prie jo klausė ką daryti. J. K. nematė. Nelaimingo atsitikimo be jo niekas daugiau nematė. I. D. ateidavo į įmonę ir anksčiau, eidavo į antrą aukštą. Nežino dėl kokių priežasčių jis ateidavo į įmonę. Gamybinėse patalpose jo anksčiau nematė.
Liudytoja J. D., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad ji yra buvusi I. D. žmona. Sūnus gyveno su tėvu, o dukra su ja. Vaikai pasakojo, kad tėvas I. D. eidavo į darbą. Sūnus pasakojo, kad su tėvu važiuodavo į darbą, sėdėdavo jo kabinete. Sūnus nesakė, kur darbas yra, bet sakė, kad tėvas jau yra ten dirbęs. Sūnus sakė, kad į tėvo darbą važiuodavo rugpjūčio mėnesį. I. D. nemokėjo alimentų. Ji kreipėsi pas antstolius, kur sužinojo, kad jis registruotas darbo biržoje. Paklausė vaikų, jie pasakė, kad tėvas dirba. Jos nuomone, jis dirbo UAB „P.“. Kreipėsi į juristą, nes nežinojo, kaip vyksta tyrimas, jis jai patarė kreiptis į Darbo inspekciją. Ten paaiškinimus davė laisva valia, iš sūnaus žodžių. Sūnus sakė, kad tėvas ėjo į tą darbą ten, kur dirbo anksčiau.
Liudytoja T. D., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad jos sūnus I. D. dirbo „P.“ nuo rugpjūčio mėn. Kad jis oficialiai nebuvo ten įdarbintas sužinojo vėliau. Jis dar jos klausė, gal pažįsta žmonių, kuriuos galėtų įdarbinti. Sakė, kad tie žmonės oficialiai įdarbinti bus tik nuo sausio. Jis norėjo, kad būtų atnaujinta įmonės veikla. Jis toje firmoje dirbo dar 2017 m., buvo geras specialistas. Jis pats pasiūlė K. vėl atidaryti firmą. Sūnus žinojo, kaip dirba staklės, užsakinėjo įrangą, atsivedė savo žmonių, vedė darbo apskaitą, skaičiuodavo atlyginimą, mokėdavo darbuotojams atlyginimą kas savaitę. Jis pats jai apie tai pasakojo, pas jį matydavo įmonės dokumentus. Jis gaudavo atlyginimą grynais apie 1000 eurų. Jai kažkas iš darbuotojų sakė, kad tą dieną jis su šeimininku atvežė striukes, jie nuėjo matuotis striukų, tada ir atsitiko ta nelaimė. Ji turi sūnaus užrašų knygelę, kur parašyta, kad Š., Š. dirbo nuo rugpjūčio 15 d. Sūnus turėjo automobilį „Reno Laguna“, jis vežiojo darbininkus ir savo, ir darbine mašina. Jis mokėdavo darbininkams pinigus, kas jam duodavo pinigų- nežino. Jis turėjo kabinetą, net anūkas yra ten buvęs. Darbas vyko dviem pamainomis, pirma pamaina buvo iki 02 val. nakties. Įmonė pradėjo dirbti rugpjūčio mėn., dirbo rugsėjo, spalio mėn. UAB „P.“ sūnus yra dirbęs 2017 m. Ši bendrovė įsikūrusi (duomenys neskelbtini). UAB „P.“ jis dirbo prieš tai. Po įvykio jai atidavė drabužius, su kuriais jis žuvo. Tuos rūbus, su kuriais jis išvyko į drabą irgi atidavė, jie buvo švarūs. Sūnaus rūbus, su kuriais jis važiavo į darbą, grąžino įmonė, o su kuriais žuvo - grąžino morgas.
2018 m. gruodžio 20 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0804-0216 nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 22 d., apie 15.30 val., pagal policijos pranešimą dėl įvykio darbe nuvykus į UAB „P.“ granuliavimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad mirtinai sužeistas pilietis I. D.. Įvykio vietos apžiūros metu šalia smulkintuvo rasta didelė raudonos spalvos dėmė, nuo smulkintuvo diržinės pavaros nuimtas metalinis apsauginis gaubtas guli šalia smulkintuvo, ant smulkintuvo variklio korpuso padėti keli varžtai, šalia smulkintuvo įvairūs įrankiai. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje teigiama, kad asmuo rastas gamykloje prie darbo mašinos kraujo klane, iš aplinkinių pasakojimo „taisė staklių agregatą ir jį įtraukė į agregato diržus“. Įvykio dieną apie 15.30 val. darbuotojų granuliavimo ceche nebuvo. Pagal P. Š. paaiškinimą E. K. po įvykio darbe visiems darbuotojams liepė eiti namo. Įvykio dieną UAB „P.“ kontoroje buvęs E. K. savo paaiškinime teigė, kad pakvietė I. D. pokalbiui dėl galimo įsidarbinimo UAB „P.“, apie tai, kad į įmonę atvyks I. D. įmonės vadovas J. K. žinojo. Nėra nustatyta, kas davė nurodymą I. D. remontuoti smulkintuvą, tačiau pagal tą dieną dirbusių darbuotojų paaiškinimus, nei vienas iš tą dieną dirbusių darbuotojų nejungė ir neremontavo granuliavimo cecho įrenginių. Pagal įmonės darbuotojo T. M. paaiškinimą, jis matė, kad ceche vaikšto žmogus, girdėjo, kad buvo įjungta plovykla ir smulkintuvas. Išgirdęs garsą, pamatė sužeistą žmogų, iškvietė greitąją pagalbą ir išjungė smulkintuvą. Kiti darbuotojai, pagal jų paaiškinimus, tą dieną su granuliavimo cecho įrenginiais nedirbo. Jie abu įmonės kieme tvarkė polietileno atliekas ir šiukšles. Nei E. K., nei J. K. savo paaiškinimuose nenurodo, kad jungė ar dirbo su granuliavimo echo įrenginiais. Pagal T. M. paaiškinimą vyriausiajai policijos tyrėjai I. B., tą dieną smulkintuvas buvo sugedęs. I. D. iki 2017-12-11 dirbo įmonėje, buvo instruktuotas ir apmokytas darbui su smulkintuvu, todėl darytina išvada, kad I. D. 2018-11-22 remontavo smulkintuvą, dirbo darbdavio naudai ir buvo mirtinai sužalotas jo diržine pavara (b. l. 3-4).
VSDFV Vilniaus skyriaus rašte dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad I. D. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2018-12-05 duomenimis 2018-11-22 nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu nebuvo draustas (b. l. 17).
Išraše iš VSDFV informacinės sistemos, UAB „P.“ darbuotojų sąraše laikotarpiu nuo 2018-11-22 nėra I. D. (b. l. 18).
Byloje esančioje darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelėje Nr. 9 nurodyta, kad UAB „P.“ darbuotojui - operatoriui I. D. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės 2017 m. balandžio 28 d., grąžintos 2017 m. gruodžio 11 d. (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad I. D. 2017 m. balandžio 28 d. pasirašytinai supažindintas ir sutiko su Operatoriaus pareigybės aprašymu, 2017 m. balandžio 28 d. pasirašytinai instruktuotas, 2017-01-09 atliko sveikatos patikrinimą (b. l. 24-25, 28).
Byloje esančioje 2017 m. balandžio 27 d. UAB „P.“ darbo sutartyje Nr. 15/04-27 nurodyta, kad I. D. priimamas dirbti UAB „P.“ operatoriumi, pasirašė darbdavio atstovas J. K. ir darbuotojas I. D. (b. l. 35).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
1. ANK 95 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
2. Pagal suformuotą teismų praktiką, kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 str., būtina nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, objektyviuosius požymius: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, N575-858/2010).
3. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. kaltu dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo prisipažino iš dalies, kaip pats nurodė – dėl to, kad neužtikrino, jog I. D. nepatektų į UAB „P.“ gamybines patalpas. Baigiamųjų pasisakymų metu J. K. bei jo atstovas nurodė, kad kaltę dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pripažįsta pilnai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (taip pat ir liudytojas E. K., kuris yra J. K. tėvas ir buvęs UAB „P.“ savininkas) nurodė, kad jokių nurodymų dėl darbo I. D. nedavė, dėl konkrečių darbo sąlygų su juo nesitarė. Darbo sąlygas būtų aptarę susitikimo metu. Negalėjo paaiškinti kodėl jis nuėjo į UAB „P.“ gamybines patalpas ir ką veikė prie smulkintuvo. Iš šių parodymų seka, kad I. D., nesulaukęs oficialaus įdarbinimo, savavališkai nuėjo į bendrovės gamybines patalpas ir pradėjo remontuoti smulkintuvą. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija negali būti laikoma prisipažinimu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
4. J. K., liudytojai E. K. ir E. K. apklausiami teismo posėdyje paaiškino, kad lapkričio 22 d. jie bei I. D. susitarė susitikti UAB „P.“ patalpose aptarti bendrovės veiklos ir įdarbinimo gailimybių. Liudytojas E. K. nurodę, kad jie visi atvykę bendrovės administracinėse patalpose laukė J. K.. Vėliau jis trumpam išvyko į šalia esančią parduotuvę ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo I. D., nematė. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. K., kuris taip pat tvirtino, kad išėjo į greta esančią parduotuvę ir nematė ką veikė I. D.. Įvertinęs šiuos liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad jie nenurodė visų reikšmingų 2018 m. lapkričio 22 d. I. D. buvimo UAB „P.“ patalpose aplinkybių.
5. Liudytojas E. K. nurodė, kad jis, E. K. ir I. D. atvyko į bendrovę anksčiau, apie 11.00 val. ir laukė J. K. jo darbo kabinete. Palaukęs 15-20 min., jis išvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, o E. K. ir I. D. liko administraciniame pastate. Tuo tarpu liudytojas E. K. tvirtino, kad atvykęs E. K. nematė ir su juo nekabėjo. Matė, tik I. D., kuris jam nesakė, kad eina į gamybines patalpas. Be to, E. K. nurodė, kad parduotuvėje užtruko apie dešimt minučių ir grįžęs sužinojo, kad I. D. susižalojo. Tačiau liudytojo T. M. parodymais nustatyta, kad jis matė greta smulkintuvo įrenginio vaikščiojantį I. D., o keistą, stiprų šio įrenginio garsą išgirdo po15-20 min. Taigi, šie liudytojo parodymai patvirtina, kad vien gamybinėse patalpose I. D. išbuvo mažiausiai 15-20 min. Todėl jis negalėjo per liudytojo E. K. nurodomas dešimt minučių iš administracinių patalpų nueiti į gamybines patalpas, nuimti smulkintuvo apsauginį gaubtą ir susižaloti. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas E. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2018 m. lapkričio 22 d. jis pakvietė ir supažindino su galimu darbu Į. D.. Tikslaus laiko nenurodė, prašė, kad atėjęs jį susirastų. Atvažiavęs į įmonę išgirdo žmonių balsus, darbininkas jį informavo, kad susižeidė žmogus. Tačiau apie tai, kad jis kartu su E. K. ir I. D. buvo atvykęs į susitikimą bendrovėje ir vėliau išvyko į parduotuvę, E. K. pirminiuose savo paaiškinimuose neminėjo. Įvertinęs šiuos liudytojo parodymus teismas daro išvadą, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl negali būti pripažįstami patikimais. Be to, E. K. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens artimas giminaitis, buvęs UAB „P.“ savininkas, todėl turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi.
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. bei liudytojo E. K. parodymai, kad jokie nurodymai dėl darbo I. D. nebuvo duoti, jis savavališkai nuėjo į bendrovės gamybines patalpas ir pradėjo remontuoti smulkintuvą, yra paneigti kitais šioje byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. 2018 m. gruodžio 20 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0804-0216 nurodyta, kad granuliavimo cecho, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, jog nuo smulkintuvo diržinės pavaros buvo nuimtas metalinis apsauginis gaubtas, ant smulkintuvo variklio korpuso padėti keli varžtai, šalia smulkintuvo buvo padėti įvairūs įrankiai. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje teigiama, kad asmuo rastas gamykloje prie darbo mašinos kraujo klane, iš aplinkinių pasakojimo „taisė staklių agregatą ir jį įtraukė į agregato diržus“. Be to, liudytojos T. D. parodymais nustatyta, kad I. D., atvykęs į UAB „P.“ persirengė kitais, darbui skirtais drabužiais. Ši liudytoja patvirtino, kad sūnaus I. D. rūbus, su kuriais jis važiavo į darbą, jai grąžino įmonė, jie buvo švarūs, o su kuriais žuvo - grąžino morgas. Iš šių duomenų matyti, kad I. D. ne tik apžiūrinėjo smulkinimo įrenginį, bet buvo nuo jo nuėmęs metalinį apsaugos gaubtą, šiam darbui atlikti jis turėjo įrankius, be to, buvo apsirengęs darbui skirtais drabužiais, kuriais persirengė atvykęs į bendrovę. Liudytojas T. M. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu be jo ir I. D. ceche daugiau nieko nebuvo, todėl kiti asmenys naudotis prie smulkintuvo rastais įrankiais tuo metu negalėjo.
7. J. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad I. D. būtų priėmęs į darbą operatoriumi ar mechaniku, jo pareigos būtų taisyti agregatus, prižiūrėti įrangą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad būtent tokias funkcijas I. D. ir atliko 2018 m. lapkričio 22 d. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad 2018 m. lapkričio 22 d. UAB „P.“ gamybinėse patalpose remontuodamas smulkinimo įrenginį I. D. atliko darbines funkcijas bendrovės naudai, tačiau jo darbo santykiai nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Nors byloje nesurinkta duomenų apie su I. D. sutartą atlygį už darbą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad specialus žodinis susitarimas dėl atlyginimo nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 575-3202/2011).
8. Tai, kad I. D. nelaimingo atsitikimo metu dirbo UAB „P.“ patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos T. D. ir J. D.. Šios liudytojos nurodė, kad I. D. minėtoje bendrovėje dirbo nuo rugpjūčio mėn. Vertinant šiuos parodymus pažymėtina, kad administracinis kaltinimas J. K. pareikštas dėl to, kad jis leido dirbti I. D. nelegalų darbą vieną dieną - 2018 m. lapkričio 22 d. Todėl teismas nepasisako dėl minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių, kurios išeina už J. K. pareikšto administracinio kaltinimo ribų ir jų parodymus vertina visumoje su kitais šioje byloje surinktais įrodymais.
9. Liudytojas E. K. nurodė, kad I. D. iš pokalbio su juo galimai galėjo suprasti, jog reikia įrenginį patikrinti. Liudytojas T. M. taip pat nurodė, kad lapkričio 22 d. nurodymus dėl darbo jam davė E. K.. Byloje surinkti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad E. K. atliko gana aktyvių vaidmenį organizuojant UAB „P.“ veiklą, tačiau, remiantis byloje esančiais VSDFV informacinės sistemos duomenimis, 2018 m. lapkričio 22 d. E. K. UAB „P.“ nebuvo įdarbintas (b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad už bendrovės darbo organizavimą bei tinkamą darbo santykių su darbuotojais įforminimą buvo atsakingas būtent bendrovės direktorius J. K..
10. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad J. K., būdamas UAB direktoriumi, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu 2018 m. lapkričio 22 d. įmonės granuliavimo ceche leido dirbti I. D., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo
J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju, yra padarytas administracinis nusižengimas, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, šis pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, pagal pareikštą administracinį kaltinimą ir teismo nustatytas aplinkybes truko neilgą laiką, J. K. yra dirbantis, atlygino I. D. laidojimo išlaidas, byloje duomenų apie jo baustumą nėra, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. K. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinės nuobauda – bauda, darant išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus artimą minimaliam sankcijoje numatytą jos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
J. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsnyje nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant baudą, būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18095739308 ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).