- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- A6.-345-995/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00080-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vaida Railienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K., būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2020 m. birželio 8 d., atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais (žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnį turinčiais) kreditoriais ir tokiu būdu neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. liepos 23 d. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) vadovui V. K. už tai, kad jis nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises (b. l. 2-4).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, tokiu būdu pažeidžiant aukštesnės eilės kreditoriaus teises.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
V. K. kaltę patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 9 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-1031 (b. l. 16-21); AB „SEB“ banko sąskaitų išrašai (b. l. 7-8, 26-33, 36-79); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (b. l. 34-35, 80-83); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai apie mokesčių mokėtojų prievoles (b. l. 11-12), kita bylos medžiaga. Bendrovės vadovu V. K. buvo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2020 m. birželio 8 d. (iki VMI pareiškimo rengimo dienos).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. birželio 8 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui - 90357,13 Eur (b. l. 7-8).
2020 m. kovo 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-1031 nustatyta, kad SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d. įmonė gavo 19530,87 Eur įplaukų (pajamos už suteiktas paslaugas, įnešta grynaisiais pinigais, pervesta iš kitų banko sąskaitų, antstolių grąžintos sumos), iš jų – 2019 m. spalio 21 d. – 4000 Eur, ir 2019 m. spalio 22 d. – 1000 Eur pervesta į Bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1822,50 Eur – į kitą banko sąskaitą, 2137,97 Eur – Sodrai, 32,16 Eur – VMI prie FM, 150 Eur – apyvartinėms lėšoms V. K., 2663,63 Eur- kitiems kreditoriams (didžiausi jų: 2019 m. rugsėjo 26 d. pervesta 1400 Eur (duomenys neskelbtini) projektai ir konsultacijos, 2019 m. rugsėjo 27 d. išmokėta 500 Eur darbo užmokesčio, nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. spalio 22 d. 7175,38 Eur nurašyta pagal antstolių patvarkymus, 67,37 Eur banko paslaugos ir PLAIS mokestis. Likutis 2020 m. vasario 11 d. (-16,98 Eur) (b. l. 16-21).
AB „SEB“ banko Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais, t. y. 2019 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) pervesta - 1029,83 Eur, darbo užmokesčio išmokėjimas V. K. – 500 Eur, notarei J. D. už paslaugas – 233,80 Eur. Iš viso kitiems kreditoriams minėtu laikotarpiu Bendrovė pervedė 1763,63 Eur (b. l. 26-33).
AB „SEB“ banko Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 11 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais Bendrovės kreditoriais, t. y. 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo pervesta - 1400 Eur (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 30 d. - 150 Eur apyvartinėms lėšoms V. K.. Iš viso kitiems kreditoriams minėtu laikotarpiu Bendrovė pervedė – 1550 Eur (b. l. 76, 77).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra skolinga valstybei, tačiau Bendrovė atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taigi (duomenys neskelbtini) vadovas V. K. atsiskaitymų pirmenybę teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, neteikė prioriteto pirmumo tvarka padengti reikalavimus pagal dokumentus, nustačius įmokas į biudžetą, tuo pačiu metu atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnėse eilėse, nei Valstybinė mokesčių inspekcija, taip pažeisdamas CK 6.390¹ straipsnyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. K., 2017 m. vasario 2 d. iki 2020 m. birželio 8 d., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingu už bendrovėje atliekamus atsiskaitymus, nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas. Taigi V. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalį.
Konstatavus, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, yra būtina nuspręsti dėl administracinės nuobaudos V. K. skyrimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). V. K. baustas administracine tvarka, tačiau šiuo nutarimu aptariamą nusižengimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. K. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime, nurodant bylos numerį A6.-345-995/2020 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.