Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo V. B. gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei ir atstovei pagal įstatymą - rūpintojai A. F.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), padarymu;

1) 2012 m. lapkričio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2012 m. gruodžio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimu;

3) 2013 m. kovo 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimu;

4) 2013 m. birželio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

5) 2016 m. liepos 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnsių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus su 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2018 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus su 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimas, atlikęs visą bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. sausio 23 d. apie 19.30 val., V. B. ir J. P., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, Kėdainių mieste, P. Lukšio gatvės gale, geležinkelio tilto papėdėje esančioje laisvalaikio zonoje, panaudojo fizinį smurtą prieš N. O., tai yra, J. P. vieną kartą kumščiu smogė N. O. į galvą, o jam bandant pasprukti, jį pasivijo, parvertė ant žemės ir čia vėl ne daugiau kaip 5 kartus kumščiais sudavė jam į galvos sritį, po to, J. P. kartu su V. B. iš N. O. striukės kišenės ištraukė piniginę ir elektroninę cigaretę, bei abu po tris kartus įspyrė N. O. į šonus, bei pagrobė svetimą, N. O. priklausantį, bendros 280 eurų vertės turtą: 10 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 200 eurų, ir 70 eurų vertės elektroninę cigaretę „Argus“.

Motyvuojamoji dalis

Kratos metu pas J. P. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti mėlynos spalvos plėšyti džinsai (dvi poros), elektroninė cigaretė (1 t., b. l. 108-110, 111, 113-126, 127-128, 129-131).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 180 straipsnį, plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra ne mažiau kaip dviejų vykdytojų dalyvavimas ir veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčia, pasireiškianti kiekvieno bendrininko suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauja nusikaltimo padaryme. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 straipsnio 2 dalį susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir įmanomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje: nuo kėsinimosi iki užbaigimo bei galimas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (asmens elgesys, iš kurio galima spręsti apie jo norimą atlikti veiką, kvalifikuoti jo atliktos veikos turinį ir pan.). Bendrininkavimą apibūdinančios nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja tik dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.

Abu kaltinamieji pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltais prisipažino visiškai, kaltinimuose nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigė, jas patvirtino.

Kaltinamųjų kaltę be jų prisipažinimo įrodo ir kiti ištirti įrodymai.

Tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybėse nurodytu laiku buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina teismo medicinos tarnybos specialisto išvada.

Įvykio vietoje fiksuotas ištryptas sniegas, buvo rasti avalynės pėdsakai.

Tikrinant kaltinamųjų parodymus, bei aiškinantis kur jie padėjo pagrobtą turtą - buvo apžiūrėtas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jo viduje buvo rasta vyriška piniginė bei N. O. vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Rastą piniginę nukentėjusysis atpažino kaip priklausančią jam.

Parodymų patikrinimo vietoje J. P. ir V. B. parodė kur ir kaip padarė plėšimą, kur išmetė dalį pagrobto turto.

Taigi įrodymų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji įvykdė nusikalstamą veiką, atlikdami BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus, veiką kvalifikuojančius, veiksmus, tai yra tikslu užvaldyti svetimą turtą, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių, ne kaip nusikalstamos veikos tikslą, o kaip priemonę pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ko pasėkoje svetimą turtą pagrobė.

Kadangi nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė bendrais veiksmais, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, įrodyta, kad jie veikė bendrininkų – bendravykdytojų grupėje.

Kartu kaip bendrininkai grobdami svetimą turtą plėšimo būdu kaltinamieji suvokė, kad turtas grobiamas panaudojus prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, pagal savo amžių, psichinę būklę privalėjo numatyti ir numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Šiuo atveju veikos kvalifikacijai nesvarbu ar tarp nusikaltimą padariusių asmenų buvo išankstinis susitarimas, ar jo nebuvo.

Nusikalstamą veiką kaltinamieji pabaigė plėšimo būdu iš nukentėjusiojo pagrobtą turtą užvaldę, tai yra turėdami realią galimybę svetimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo ir turto pasidalinimo bei dalies išmetimo aplinkybės.

Pagrobto turto kiekio ir vertės kaltinamieji neginčijo, be to, turto kiekis ir vertė, kaip ir panaudoto fizinio smurto turinys, skirtingas bendravykdytojų indėlis, įtakos kaltinamųjų veikos kvalifikacijai pagal BK 180 str. neturi.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad V. B. ir J. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltais prisipažino ir gailėjosi, bei atlygino žalą nukentėjusiajam.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, o J. P. dar ir būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Prokuroras ir kaltinamojo gynėjas prašė atleisti nepilnametį kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo pozicija dėl V. B.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, tai yra dar nebrandi asmenybė, nusikalto pirmą kartą, nepadarė sunkaus nusikaltimo, nebuvo nusikaltimo iniciatorius, nebaustas, mokosi, kaip nurodyta nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje: gyvena su rūpintoja, su kuria santykiai geri, rūpintoja nepilnamečiu rūpinasi, tėvas miręs, nuo motinos atskirtas dėl pastarosios ligos, pats turi neįgalumą, jam nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai mokykloje, mokyklos charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai, kaip nekeliantis didelių elgesio problemų, su visais sutariantis, draugiškas, mandagus, besistengiantis mokytis, sportuojantis, nukentėjusiajam šioje byloje atlygino žalą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, pažadėjo nenusikalsti, daro išvadą, jog nepilnametis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 ir 3 d., leidžiantys jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.), sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p. taikant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, nustatant įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. Elgesio apribojimo laiką nustatant atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki šio teismo nuosprendžio priėmimo.

Bausmės skyrimo nuostatos J. P.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam J. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas iš savanaudiškų paskatų; į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; į charakterizuojančius duomenis - J. P. - teistas 6 kartus, taip pat ir už plėšimą, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, dirba, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, neįgalus – darbingumas 40 procentų.

Kaltinamajam J. P. skirtina griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo/suėmimo laiką (BK 66 str.) ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą ir paskutinį kartą teistas už analogišką nusikaltimą, tačiau teistas prieš trejus metus, atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukelta nebuvo, į tai, kad kaltinamasis atlygino žalą, dirba, yra neįgalus, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam šiuo metu dar atidedant ir atidedant maksimaliam laikui, nes teismas dar suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus/draudimą, kurie įtakotų jo elgesį.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis V. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 28 d. 15.30 val. iki 2021 m. sausio 29 d. 14.18 val. (1 dieną). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis J. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 27 d., jam skirta kardomoji priemonė suėmimas nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d. Kaltinamąjį J. P. 2021 m. vasario 5 d. paleidus, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis N. O. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 200 Eur, tačiau 2021 m. kovo 26 d. ieškinio atsisakė, nes žala jam buvo atlyginta (1 t., b. l. 72), todėl procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nebuvo pradėtas.

Daiktiniai įrodymai.

Mėlynos spalvos plėšyti džinsai, grąžinti J. P. (1 t., b. l. 153-156), paliktini J. P..

Elektroninė cigaretė ARGUS, juodos spalvos odinė piniginė su rudos spalvos juosta, grąžinti N. O., paliktini nukentėjusiajam (2 t., b. l. 26-32).

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidos ir kaltinamųjų gynybos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad vienas kaltinamųjų yra nepilnametis, abu turi sveikatos problemų, dėl ko jiems gynybą privalėjo užtikrinti ir užtikrino teismas, atsižvelgiant ir į abiejų turtinę padėtį, iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu, nepilnametį V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas), ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., taikyti BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 2 p., ir V. B. elgesį apriboti 6 (šešių) mėnesių laikui, įpareigojant jį:

1) nuo 22.00 val. iki 06 val. būti savo namuose;

2) tęsti mokslą arba dirbti.

Išaiškinti, kad apie įpareigojimų vykdymą V. B. privalės atsiskaityti nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu J. P.:

1) įpareigoti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligas (gydytis dėl alkoholio ir (ar) galimai dėl kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo);

3) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo/suėmimo) laiką nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. vasario 5 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: mėlynos spalvos plėšytus džinsus, grąžintus J. P., palikti J. P.; elektroninę cigaretę ARGUS, juodos spalvos odinę piniginę su rudos spalvos juosta, grąžintus N. O., palikti N. O.

Proceso išlaidų iš kaltinamųjų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).