- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- A-502-3156-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00226-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“
- Pareiškėjas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Tomas Juodys, Snieguolė Šermukšnė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Linai Virvilienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alvetos karjerai“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kretingos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. galutinę atrankos išvadą „Dėl planuojamos ūkinės veiklos – Imbarės smėlio-žvyro karjero naudojimo – poveikio aplinkai privalomojo vertinimo“ ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 27 d. Imbarės smėlio-žvyro telkinio plano suderinimą.
Prašyme ir patikslintame prašyme (t. I, b. l. 6-8, 59-61) Kretingos rajono savivaldybės administracija paaiškino, kad galutinė atrankos išvada „Dėl planuojamos ūkinės veiklos – Imbarės smėlio-žvyro karjero naudojimo – poveikio aplinkai privalomojo vertinimo“ priimta pažeidžiant jos priėmimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo pateikti žemės sklypo, kuriame siekiama naudoti žemės gelmių išteklius, duomenys, t. y. nuosavybės teisę į jį patvirtinantys dokumentai. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alvetos karjerai“ planuojamą ūkinę veiklą numatė vykdyti žemės sklype, kuris priklauso valstybei ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 82 „Dėl neprivatizuotinų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų plotų bei ribų tvirtinimo“ buvo įtrauktas į neprivatizuotinus visuomenės poreikiams naudojamus teritorijų plotus, todėl UAB „Alvetos karjerai“ neturi teisės vykdyti jokios ūkinės veiklos neprivatizuotinoje teritorijoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2008 m. liepos 9 d. gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą dėl detaliojo plano rengimo Imbarės karjere, Imbarės seniūnijoje. Detaliojo plano tikslas – suformuoti žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemės, skirtus naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, ir šiuo metu yra rengiamas minėtos teritorijos detalusis planas. Pareiškėjas buvo informuotas, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija UAB „Alvetos karjerai“ prašymu suderino Imbarės smėlio-žvyro telkinio planą vadovaujantis Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – ir Taisyklės), 25 punktu, tačiau jame numatyta, kad Lietuvos geologijos tarnybai teikiamas prašymas arba planas turi būti suderintas su žemės savininku, žemės naudotoju ar apskrities viršininku. Suderinti planą ar prašymą nėra Klaipėdos apskrities viršininko pareiga, nes Taisyklių 29 punktas suteikia jam teisę motyvuotai atsisakyti. Šiuo atveju motyvas nederinti plano būtų toks, kad 2008 m. liepos 9 d. Kretingos rajono savivaldybei leista rengti detalųjį planą Imbarės smėlio-žvyro telkiniui.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. II, b. l. 55-57) paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra Inspekcija, 2009 m. liepos 9 d. pritarė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius, kaip detaliojo plano organizatorius, organizuotų detaliojo plano rengimą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, skirtus būtent naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo nederinti Imbarės smėlio-žvyro telkinio plano. Pabrėžė, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 9 d. sutikimas rengti detalųjį planą, Kretingos rajono savivaldybės administracijai nesuteikia jokios pirmenybės teisės valdyti, naudoti ar disponuoti žemės sklypu, tuo pačiu 2009 m. liepos 27 d. derinimas ant UAB „Alvetos karjerai“ pateikto plano nesuteikia teisės šią teritoriją privatizuoti, todėl pareiškėjo argumentai dėl teritorijos įtraukimo į neprivatizuotinus visuomenės poreikiams naudojamus teritorijų plotus atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė, kaip Imbarės smėlio žvyro telkinio plano suderinimas pažeidžia jo, detaliojo plano organizatoriaus, teises ir teisėtus interesus ar trukdo vykdyti pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka yra gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Todėl asmuo šia tvarka gavęs leidimą, turi teisę sklype išgauti naudingąsias iškasenas.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Klaipėdos RAAD) prieštaravo pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 68) nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą vien tik todėl, kad nėra suformuotas žemės sklypas ar, kad nėra nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų – nepagrįsti, nes žemės nuosavybės klausimas nėra poveikio aplinkai vertinimo objektas. Poveikio aplinkai vertinimo metu vertinama, ar planuojama ūkinė veikla yra galima konkrečioje teritorijoje. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nėra numatytas reikalavimas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Leidimui detaliai žvalgybai gauti reikia pateikti žemės savininko ar žemės naudotojo, apskrities viršininko, Aplinkos ministerijos atitinkamo aplinkos apsaugos departamento ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių padalinių sutikimą. Šiuo atveju detali žvalgyba buvo suderinta su Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo patikslintą prašymą.
Atsiliepime (t. II, b. l. 33-35) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Žemės gelmių įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį, žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės išteklius ir ertmes. UAB „Alvetos karjerai“ nėra valstybinės žemės valdytojas ar naudotojas, todėl negali būti ir detaliojo plano organizatoriumi valstybinėje žemėje. Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. liepos 3 d. raštu pareiškėjui davė sutikimą rengti detalųjį planą dėl žemės sklypų suformavimo naudingųjų iškasenų teritorijoms Kretingos rajono tam tikrose seniūnijose įskaitant ir Imbarės seniūnijos Žvainių kadastro vietovės Imbarės karjere pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Atsakovas akcentavo, kad Kretingos rajono savivaldybė, neatlikusi telkinio žvalgybos, nežinodama naudingųjų iškasenų išsidėstymo vietų, neaprobavusi Lietuvos geologijos tarnyboje tikslaus išteklių ploto ir kiekio, negalės suformuoti žemės sklypo, o be detaliųjų žvalgybos duomenų nebus galima atlikti poveikio aplinkai vertinimo, kas yra būtina ruošiant kasybos sklypo detalųjį planą. Taigi pareiškėjas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti naudingąsias iškasenas Imbarės žvyro-smėlio telkinyje, net ir suplanavęs teritoriją, negalėtų pradėti naudoti naudingųjų iškasenų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alvetos karjerai“ prašė pareiškėjo reikalavimų netenkinti.
Atsiliepimuose (t. I, b. l. 70-71, 109-110) paaiškino, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 buvo patvirtintas Kretingos rajono bendrasis planas, kuriame pažymėtas Imbarės žvyro telkinys, jo funkcinė zona nustatyta kaip naudingųjų iškasenų telkinių ir (ar) naudojimo teritorija. Bendrovė turi Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Imbarės žvyro-smėlio telkinio 9,9 ha plote. Žemės sklypas, kuriame UAB „Alvetos karjerai“ išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, priklauso valstybei. Kretingos rajono savivaldybės administracija neturi leidimo naudoti naudingąsias iškasenas, todėl net suplanavusi teritoriją neatsižvelgdama į UAB „Alvetos karjerai“ turimą leidimą, negalėtų naudoti naudingųjų iškasenų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Klaipėdos RAAD 2009 m. liepos 30 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-3371 dėl planuojamos ūkinės veiklos – Imbarės smėlio-žvyro karjero naudojimo – poveikio aplinkai vertinimo ir įpareigojo Klaipėdos RAAD iš naujo atlikti Imbarės smėlio-žvyro telkinio atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą (t. II, b. l. 79-86).
Teismas nustatė, kad trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Alvetos karjerai“ planuojama ūkinė veikla patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 priedo 2.3 punkto taikymo sritį. Siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, taikoma atrankos procedūra, užtikrinanti, kad poveikio aplinkai vertinimo nereikės atlikti tada, kai veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai. Nagrinėjamu atveju kaip tik ir buvo atlikta atrankos procedūra, kurios metu Klaipėdos RAAD nusprendė, jog poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Nors iš UAB „Alvetos karjerai“ pateiktos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentacijos matyti, kad į Imbarės žvyro ir smėlio telkinio sanitarinę apsaugos zoną patenka gamybinės paskirties pastatai, dalis Imbarės kaimo sodybų ir dalis Gaivališkės kaimo sodybų, Klaipėdos RAAD, priimdamas išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Neturėdamas įrodymų, kad Klaipėdos RAAD vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 2 priede pateikta informacija, ir kad toks priedas buvo užpildytas, teismas pripažino, jog atrankos išvada pagrįsta neobjektyviais duomenimis. Taip pat nurodė, kad UAB „Alvetos karjerai“ pažeidė Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-370 (toliau – ir Aprašas, 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. D1-663 redakcija, galiojusi galutinės išvados priėmimo metu), 8.1, 9 punkte nustatytą visuomenės informavimo procedūrą, nes informacijos apie išvadą dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo nepaskelbė savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje. Įvertinęs Žemės įstatymo (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) 7 straipsnio ir 9 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas, Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad teisės aktai žemės teritorijoje esančių žemės gelmių išteklių naudojimo nesieja su sąlyga būti žemės savininku, todėl pareiškėjo argumentą dėl nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų pateikimo poveikio aplinkai vertinimo procese atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas neturi jokių subjektinių teisių nei į žemės sklypą, nei į šiame sklype esančius smėlio ir žvyro telkinius.
Atmesdamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 27 d. suderinimo žymą ant Imbarės žvyro telkinio plano, teismas nurodė, kad Imbarės telkinio plano derinimas buvo gautas sprendžiant UAB „Alvetos karjerai“ leidimo išdavimo klausimą ir nėra niekaip susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, todėl derinimo panaikinimas nesukurtų Kretingos rajono savivaldybės administracijai jokių teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A442–1669/2008, Nr. A556–1283/2008, Nr. A822-187/2009, Nr. A662-86/2011).
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alvetos karjerai“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 89-93) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Metodinių nurodymų 2 priedas yra Klaipėdos RAAD, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl atrankos proceso teisėtumo, privalėjo jį išreikalauti. Teismo išvada, kad atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą buvo pažeistos visuomenės informavimo procedūros, yra identiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. A502-1252/2009, motyvams, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.Iki 2010 m. sausio 8 d. galiojęs Aprašo 18.2 punktas nenustatė privalomo informacinės žymos apie paskelbimą gavimo, todėl UAB „Alvetos karjerai“ skelbimas nebuvo atskirai registruotas ar kitaip raštu įformintas Kretingos rajono savivaldybės administracijoje. Raštiškas skelbimas buvo įdėtas Kretingos rajono savivaldybės pastate esančioje skelbimų lentoje ir tai nufotografuota (priedas Nr. 1). Informacijos paviešinimo faktas taip pat buvo patvirtintas atranką atliekančiai institucijai – Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui.Kadangi nei teikdamas motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados, nei savo prašymuose teismui, pareiškėjas nesirėmė aplinkybe, kad buvo pažeistos visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese taisyklės, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alvetos karjerai“ į tai neatsikirtinėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu visuomenės informavimo teisėtumo klausimas taip pat nebuvo tiriamas, dėl Įstatymo 7 straipsnio 9 dalies pažeidimo nesiaiškinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. II, b. l. 104-107) paaiškina, kad aplinkybė dėl sanitarinių apsaugos zonų teritorijoje esančių statinių yra nurodyta paties apelianto užsakymu atliktuose poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentuose, t. y. buvo žinoma dar iki teisminio ginčo pradžios. Be to, pareiškėjas, patikslindama šį faktą, teismui pateikė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Imbarės seniūnijos seniūno 2011 m. vasario18 d. pažymą Nr. V-4-14, kad Imbarės smėlio-žvyro karjero apsaugos zonoje yra 9 sodybos, kuriose gyvena 33 gyventojai. Iš to akivaizdu, kad Imbarės smėlio-žvyro karjero gretimybėje, sanitarinių apsaugos zonų teritorijoje, gyvena nemažai Imbarės ir Gaivališkės kaimo gyventojų, kurie galimai nežinojo apie numatomą vykdyti karjero veiklą ir poveikio aplinkai atrankos išvadą, nors ta veikla gali turėti įtakos jų gyvenimo kokybei ir sveikatai. Žvyro-smėlio karjero įrengimo ir eksploatacijos metu būtų sukeliamas triukšmas, padidėtų oro dulkėtumas ir tarša iš kasimo mechanizmų vidaus degimo variklių išmetamomis dujomis (anglies monoksidu, azoto oksidu, sieros dioksidu, kietosiomis dalelėmis), taip pat galimas tam tikras gruntinio vandens sluoksnio užteršimas bei vandens lygio pažemėjimas. Be to, už 70 m nuo planuojamo smėlio-žvyro karjero yra Imbarės senosios kapinės, o už 0,8 km į pietus nuo planuojamos karjero teritorijos – Salanto žemupio hidrologinis draustinis. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas šių aplinkybių neanalizavo ir atrankos išvadoje dėl jų nepasisakė. Trečiasis suinteresuotas asmuo, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnį, pats ignoravo ABTĮ 53 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio 4 dalies ir 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, jog įrodymus teismui teikia proceso šalys. Pareiškėjas pažymi, kad teisminis šio ginčo procesas trunka pakankamai ilgai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl tiek atsakovas, tiek UAB „Alvetos karjerai“ turėjo pakankamai laiko surinkti visus reikalingus įrodymus. Imbarės seniūno 2011 m. vasario 22 d. pažyma Nr. V4-16 patvirtina, kad į Imbarės seniūniją nebuvo kreiptasi dėl informacijos apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos patalpinimo seniūnijos skelbimų lentoje. Pagal Aprašo 18.2 punktą, informacija apie atrankos išvadą privalomai turėtų būti skelbiama seniūnijos, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, o taip pat apie ją turėtų būti raštu pranešama besiribojančių su planuojama teritorija žemės sklypų valdytojams ar naudotojams (Aprašo 18.3 p.). Taigi net darant prielaidą, kad apelianto skelbimas buvo patalpintas Kretingos rajono savivaldybės pastate, lieka neįrodyta, kad tokia informacija buvo paviešinta planuojamoje teritorijoje, t. y. Imbarės seniūnijoje.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo tenkinti UAB „Alvetos karjerai“ apeliacinį skundą (t. II, b. l. 108-110).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad atsakovu šioje byloje patraukta nepagrįstai (t. II, b. l. 118-120).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos RAAD 2009 m. liepos 30 d. galutinės atrankos išvados, kuria nuspręsta, kad UAB „Alvetos karjerai“ planuojamai ūkinei veiklai – Imbarės smėlio-žvyro telkinio naudojimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, panaikinimo. Šios išvados neteisėtumą pareiškėjas grindė dviem argumentais, t. y. kad: 1) planuojamos ūkinės veiklos organizatorius nepateikė informacijos apie vietą, kurioje numatoma vykdyti planuojamą ūkinę veiklą (o būtent, nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kopijų); 2) žemė, kurioje numatoma vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, Kretingos rajono savivaldybės tarybos 1998 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 82 įtraukta į neprivatizuotinus visuomenės poreikiams naudojamus teritorijų plotus (t. I, b. l. 60).
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje, atkreipia dėmesį į tai, kad ginčą inicijavo Kretingos rajono savivaldybės administracija, todėl byla bus nagrinėjama tose ribose ir ta apimtimi, kiek prašyme teismui įvardyti pažeidimai yra susiję su Kretingos rajono savivaldybės administracijos teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmąjį prašymo reikalavimą Klaipėdos apygardos administracinis teismas tenkino, tačiau kitais pagrindais nei rėmėsi pareiškėjas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs minėtų sąlygų, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Nagrinėjamu atveju Kretingos rajono savivaldybės administracija nenurodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokią subjektinę teisę įgyvendindama ir/ar pareigą vykdydama Kretingos rajono savivaldybės administracija padavė prašymą ABTĮ nustatyta tvarka, ir kokios jai, savarankiškam teisės subjektui, reikšmingos vertybės, patenkančios į ginčijamo akto taikymo sritį, bus apgintos patenkinus pareikštą reikalavimą. Todėl nesant aiškiai identifikuoto pareiškėjo materialinio teisinio intereso, taip pat šiam neturint įstatyminių įgaliojimų atstovauti suinteresuotą subjektą poveikio aplinkai vertinimo procese, ar ginti viešąjį interesą, galutinės atrankos išvados panaikinimą motyvais, nesusijusiais su pareiškėjui padarytų pažeidimų konstatavimu ir jo pažeistų teisių atkūrimu, teisėjų kolegija vertina kaip neteisėtą bei nepagrįstą.
Dėl paminėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimas dalyje keičiamas panaikinant jo dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas tenkintas, ir šį reikalavimą atmetant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Alvetos karjerai“ apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti jo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. galutinės atrankos išvados Nr. (9.14.5)-LV4-3771 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos – Imbarės smėlio-žvyro karjero naudojimo – poveikio aplinkai vertinimo“ ir pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos reikalavimą šioje dalyje atmesti.
Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.