Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 3 meti laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. vasario 10 d. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendį. Iš J. G. priteista A. Ž. naudai 400 Lt turtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta. Iš J. G. priteista A. O. Ž. naudai 600 Lt turtinei žalai atlyginti, kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. J. G., laikotarpyje nuo 2011 m. balandžio 10 d. iki 2011 m. balandžio 14 d. 13:30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė nukentėjusiajai Aldonai O. Ž. priklausantį 1000 Lt vertės muzikinį centrą, 600 Lt vertės kompiuterį, nukentėjusiajam A. Ž. priklausantį 250 Lt vertės fotoaparatą, 150 Lt vertės DVD grotuvą.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo J. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis J. G. savo kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, o tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinio skundo prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo padėjimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, nepagrįstas. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, tų asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis. Bylos duomenys patvirtina, kad J. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau atliekant J. G. apklausą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau buvo išsiaiškinę esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, buvo apklausę liudytojus A. R. ir V. U., kurie parodė, kad J. G. siūlė V. U. eiti apvogti A. Ž. namą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, J. G. esminių bylos aplinkybių prisipažinimą duodant ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus, jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos, pripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 91 str. numatytais bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė paskirta teisingai.

Paskirdamas bausmę nuteistajam J. G., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad J. G. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu jis nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, t. y. padarė administracinės teisės pažeidimus, buvo įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, tačiau ir toliau nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų – nesimokė, neįsidarbino. Todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-12 nutartimi J. G. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas į nepilnamečių pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., pagrįstai skyrė J. G. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.). J. G. už šį nusikaltimą paskirta 2 metai laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam J. G. bausmę, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė J. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tačiau, įvertinęs kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, asmenybę, skyrė mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Tokią bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi, padėties šeimoje, apylinkės teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais švelninti bausmę nėra pagrindo.

Nors nuteistasis pažadėjo nukentėjusiesiems atlyginti žalą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-12 nutartimi buvo pasiųstas į nepilnamečių pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes nesimokė ir neįsidarbino, būdamas jauno amžiaus nusikalto nebe pirmą kartą, tai rodo, kad jis išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro. Taigi šie nuteistojo samprotavimai yra deklaratyvūs. Nuteistojo prievolė atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą žalą negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. J. G. noras padėti šeimai, pažadas ateityje nedaryti nusikalstamų veikų bei nuoširdus atsiprašymas nukentėjusiųjų, vertintinas teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju, negali turėti lemiamos įtakos teismo paskirtai bausmei.

Pažymėtina, kad bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnį, turi būti nustatoma, kokia dalis bausmės, paskirtos pagal ankstesnius nuosprendžius, yra neatlikta, ir ši dalis visiškai ar iš dalies turi būti pridedama prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė kokią laisvės atėmimo bausmės dalį yra atlikęs nuteistasis J. G., byloje nėra duomenų kada J. G. buvo sulaikytas. Be to, pirmosios instancijos teismas, bausmes subendrinęs BK 64 str. tvarka, nepagrįstai į bausmės laiką įskaitė pagal ankstesnį Plungės rajono apylinkės teismo 2010-06-07 nuosprendį atliktą bausmę. BK 64 str. reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaryta nauja nusikalstama veika, nuostatos nenumato galimybės į bausmės laiką įskaityti bausmę, jau atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, netgi priešingai, reikalauja nustatyti neatliktos bausmės dalį ir būtent ją bendrinti su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pagal nustatytas taisykles. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog taisant pirmosios instancijos klaidą, J. G. paskirta galutinė bausmė neišvengiamai būtų griežtesnė. BPK 320 str. 4 d. numato, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apeliacinį skundą padavė tik nuteistasis, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas bloginti J. G. padėties, netaiso pirmosios instancijos teismo klaidos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes ir papildomai įskaitant atliktą bausmę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.