- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- TS-134-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41559-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- D. V.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno tardymo izoliatoriuje bausmę atlieka D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 10 d., pabaiga – 2023 m. kovo 9 d.
Anksčiau teismo keturis kartus teistas.
Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. balandžio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija teigiamai vertina nuteistojo D. V. teigiamus pokyčius, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis yra teistas penkis kartus, du kartus pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Paleidus iš pataisos įstaigos, asmuo vis tik gali būti bedarbis, kadangi iki laisvės atėmimo dirbo pagal individualios veiklos pažymas, kurių turėjimas savaime darbo vietos neužtikrina. Nuteistojo finansinė padėtis, lėšų tvarkymas ir finansiniai įsipareigojimai gali būti kriminogeniniai veiksniai pakartotinai nusikalsti, jei nuteistasis ateityje nesugebės laikytis atokiau nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos jo gyvenime. Įžvelgiama rizika, kad jeigu nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai nebus koreguojami, tai taip pat gali būti siejama su nusikalstamu elgesiu. Aktyvuojantis kriminogeninis veiksnys pakartotinai nusikalsti yra ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, stebima ambivalentiška motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad ją vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turėtų stengtis sumažinti.
Šalies argumentai
Nuteistais D. V. skundžia Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, jog Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priimdama nutarimą rėmėsi duomenimis, kurie faktiškai yra įvykę prieš 3 metus, tačiau neobjektyviai vertino nuteistojo asmenybę atliekant laisvės atėmimo bausmę ir jo teigiamus pokyčius. Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija visai nevertino to, kad nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigia ir ją pilnai pripažįsta, net teismo procesas vyko pagreitinta tvarka. Nuteistasis supranta pasekmes dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis yra motyvuotas dirbti, įstaigoje įsidarbino beveik iškarto nuo atvykimo į ją, siekia ir nori būti įdarbintas laisvėje, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino ne visos įmonės gali priimti naujus darbuotojus ir garantuoti jiems darbą, tad dėl šios priežasties ketina ir toliau dirbti pagal individualios veiklos pažymą, t. y. atlikinėti plataus statybų profilio darbus, kuriuos iki šiol tęsia jo tėvas. Taigi jam būnant paleistam į laisvę iškart turėtų darbo vietą ir nebūtų mokesčių mokėtojų išlaikytiniu. Taip pat nuteistasis dengia finansinius įsipareigojimus, tačiau neturi jokių įsiskolinimų iš kriminalinio gyvenimo, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nebuvo sietinas su neteisėtu praturtėjimu ar tai noru pasipelnyti. Pataisos įstaigoje nuteistasis lanko įvairius meno būrelius, bridžo būrelį, sportuoja, dalyvauja įvairiose sporto varžybose. Be to, supranta alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų daromą žalą ir atsisako jo vartojimo, pataisos įstaigoje neturėjo problemų dėl alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Taip pat nuteistasis vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemonės, t. y. pagal galimybę konsultuojasi su įstaigos psichologais ir kitais pareigūnais, yra baigęs psichoedukacinę programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ (EPP), dailės terapiją „R.A.K.T.A.S.“ ir kitas programas. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs ir kiti žmonės. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija jam nustatė rekomendacijas, kurias jis atliktų, jeigu būtų paleistas į laisvę lygtinai. Iš skundžiamo nutarimo aiškiai matosi, jog nuteistasis įvykdė visas teiktinas rekomendacijas, kurios jam buvo rekomenduotos įvykdyti dar Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje 2020 m. lapkričio 11 d. (Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija savo nutarime paskyrė jam naujų rekomendacijų, t. y. tęsti individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą ir siekti padengti kuo didesnę nusikalstama veika padarytos žalos dalį. Kaip matosi iš skundžiamo nutarimo, tai nuteistajam yra rekomenduojama dengti kuo didesnę nusikalstama veika padarytos žalos dalį, tačiau jis savo nusikaltimu niekam jokios žalos, ar tai turtinės, ar tai neturtinės, nėra padaręs. Taigi nėra suprantama, kokią jam žalą, padarytą nusikalstama veika, dengti. Akivaizdu, jog tokios Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijos prieštarauja sveikai logikai, teisingumo ir protingumo principams.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. – P. atsiliepimas dėl nuteistojo D. V. skundo, kuriuo prašoma skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Kauno tardymo izoliatoriaus pateikta teismui medžiaga: Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo drausminę praktiką, darytina išvada, jog Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nebaustas, du kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, D. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog pažyma apie nuteistojo drausminę praktiką nustatyta, kad nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nors nuobauda nuteistajam neskirta, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimas rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir kas atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Pagal „OASys“ metodiką D. V. nustatyta žema – 39 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš jų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (penki teistumai); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismas įvertina ir tai, kad D. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau teismo teistas, buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pripažįsta, jog praeityje neapgalvodavo savo veiksmų ir galimų pasekmių, paskatintas draugų, įsiveldavo į rizikingas situacijas, darė nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis neigia, jog šiuo metu turi kokių nors problemų, tačiau būdamas laisvėje yra vartojęs kokainą ir su draugais kartais rūkydavo kanapes. Paskutiniame teismo nuosprendyje yra konstatuota, kad nusikaltimo padarymą iš dalies nulėmė nuteistojo priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Nors nuteistasis teigia, kad jis nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau narkotinių medžiagų vartojimo padarinius sumenkina, minimalizuoja jų daromą žalą, kas sukelia abejones, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad pagal vykdomuosius dokumentus priteista 5587,13 Eur suma, o išieškota yra tik 236,85 Eur, kas rodo, kad nuteistasis, turintis finansinių įsipareigojimų, gali lemti ateityje pakartotinai nusikalsti, jeigu nesugebės laikytis atokiau nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos jo gyvenime. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. V. neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių 4 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo D. V. skundas dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies, 1 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. V. skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.