- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- N-822-3973-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos patrulis 2007-05-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. dėl to, kad ji 2007-05-05, apie 14.41 val., Basanavičiaus g. 33, Vilniuje, vairuodama nustatyta tvarka neapdraustą automobilį „Rover 620“, v. nr. (duomenys neskelbtini) kirto dvigubą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į priešingos krypties juostą ir susidūrė su lenkiamu automobiliu „VW Transporter“. Susidūrimo metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais A. S. pažeidė KET 52, 184.5, 275 p. nuostatas. Administracinė atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 6 d., 127 str. 2 d.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyrio viršininkas 2007-09-25 nutarimu A. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skyrė 160 Lt baudą, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 6 d. – 100 Lt baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinai A. S. paskirta administracinė nuobauda - 160 Lt bauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. padavė skundą (b. l. 2-4), kuriuo prašė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007-09-25 nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nuobaudą paskyrusiai institucijai E. K. nubaudimo procedūrai inicijuoti. A. S. paaiškino, kad būtent E. K. vairuojamas automobilis „VW Transporter“ keitė važiavimo kryptį, kirto ištisinę dvigubą ženklinimo liniją Nr. 1.3 ir lenkė vietoje, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta. Nukentėjusysis, prieš atlikdamas šį manevrą, nerodė įspėjamųjų signalų, nesilaikė kitų būtinų atsargumo priemonių. Iš transporto priemonės „Rover 620“ apgadinimų pobūdžio akivaizdu, kad būtent E. K. veiksmai (posūkis į kairę), o ne A. S. atliekamas lenkimo manevras turėjo įtakos žalingų padarinių atsiradimui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutartimi A. S. skundo netenkino ir paliko galioti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyrio viršininkas 2007-09-25 nutarimą.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nustatė, kad transporto priemonės „Rover 620“, v. nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Transporter“ v. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo dvipusio eismo keliu iš dviejų juostų (Basanavičiaus gatve, Vilniuje), ta pačia eismo krytimi. Vadovaujantis automobilio „VW Transporter“ padėties po įvykio bei eismo dalyvių paaiškinimais, teismas konstatavo, kad susidūrimas įvyko važiuojamoje dalyje ties sankryža, kurioje prasideda kraštinė juosta, leidžianti sukti į kairę. Liudytoju apklaustas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinės patrulis A. N. teisme parodė, kad A. S. išvažiavo prieš eismą, t. y. kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tikslu apvažiuoti antroje juostoje stovinčią automobilių koloną. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rikiuojantis į dešinę, į papildomą trečią juostą, įvyko susidūrimas su automobiliu „VW Transporter“. Liudytojas Tomas Masiliūnas parodė, kad į įvykio vietą atvyko po incidento. Automobilis „VW Transporter“ stovėjo sulig ženklinimo linija, žyminčia išilginę važiuojamosios dalies juostą, skirtą automobiliams važiuoti viena eile.
2007-05-05 buvo nubraižyta nagrinėjamo eismo įvykio juodraštinė ir pagrindinė schema. Šie dokumentai, skirti faktinėms aplinkybėms fiksuoti, atitinka turinio ir formos reikalavimus, todėl teismas jas pripažino yra leistinais bei patikimais įrodymais byloje. Išanalizavęas schemų duomenis, teismas konstatavo, kad transporto priemonė „VW Transporter“ įvykio metu buvo savo eismo juostoje. Dėl jos priekinio bamperio kairiojo kampo sąlyčio su automobiliu „Rover 620“ pastarojo dešinės pusės korpuse liko išilginis įbrėžimas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo judėjimą tęsė dar 34,4 m. ir sustojo tik persirikiavusi į susiformavusią papildomą (trečią) eismo juostą. Teismas konstatavo, kad būtent automobilio „Rover 620“ manevras buvo neleistinas. Atsidurti schemoje nurodytoje vietoje A. S. galėjo tik nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytu būdu t. y. kirtusi horizontaliojo ženklinimo dvigubą ištisinę liniją, draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad priežastinis pavojingos veikos ir Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytų žalingų padarinių ryšys sieja A. S. , o ne E. K. veiksmus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtas veikimas pasireiškė KET 52, 53, 162 p. pažeidimu. Veika neginčytinai nustatyta ir įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 10), eismo įvykio vietos schemos ir jos papildymų (b. l. 15, 20), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 17) duomenimis, įvykio dalyvių žodiniais bei rašytiniais paaiškinimais (b. l. 18, 19), logiškais ir nuosekliais liudytojų T. M. ir A. N. parodymais.
III.
A. S. (toliau – ir apeliantė) pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties panaikinimo. Skunde nurodė, kad nesutinka su nutarimą priėmusios institucijos bei pirmosios instancijos teismo įrodymu vertinimu. Mano, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimas buvo priimtas neatlikus visų aplinkybių tyrimo, kaip tas buvo nurodyta 2007 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimas (nustatymas) sietinas su teisingu šių teisės aktų normų aiškinimu bei taikymu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai bei šiuo klausimu padarytos išvados yra teisingi, t. y. teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu taikytinu šioje byloje teisės normų aiškinimu.
Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas byloje esančių įrodymų vertinimo jų patikimumo bei pakankamumo aspektais klausimas. Patikrinusi bylą apeliantės nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kolegija pažymi, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Pirmosios instancijos teismo išvados, kolegijos manymu, padarytos pakankamai argumentuotai ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismo išvardinti įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Be to, teisminis procesas negali tęstis iki begalybės ir turi būti nustatyta riba, nuo kada laikoma, jog ginčo aplinkybės jau pakankamai išaiškintos ir gali būti priimtas galutinis teismo sprendimas. Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.