Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-478/2007

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-11-12
Bylos Nr.: 3K-3-478/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Algis Norkūnas, Antanas Simniškis (pran.)
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Septynmylis“
Atsakovas: Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“

Kategorijos

42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 3K-3-478/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2; 42.11.2; 60 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Septynmylis“ kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Septynmylis“ ieškinį atsakovams Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“ dėl sutarties pratęsimo ir pakeitimo bei sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Septynmylis“ kreipėsi į teismą ir, patikslinęs reikalavimus, prašė: 1) laikyti, kad ieškovo ir atsakovo Širvintų rajono savivaldybės 2003 m. sausio 31 d. sudaryta Keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais sutartis Nr. 1 (toliau – Sutartis) yra pratęsta trejiems metams nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. tomis pačiomis sąlygomis, atsižvelgiant į 2 punkte nurodytus pakeitimus; 2) laikyti, kad nuo 2006 m. vasario 1 d. Sutarties pavadinimas bei 1, 2.1.1, 2.1.9, 2.2.3, 3.2.3, 6.1 punktai yra pakeisti išdėstant juos taip: sutarties pavadinimas – „Keleivių vežimo autobusais vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais sutartis“; 1 punktas – „Šia sutartimi šalys numato keleivių vežimo autobusais vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais sąlygas, teises ir atsakomybę“; 2.1.1 punktas – „Vežti keleivius autobusais vietinio (miesto) ir vietinio (priemiesčio): Akmenių k.-Alionių I k. (per Širvintų m. ir Motiejūnų k.), Širvintos-Vilnius-Širvintos (per Maišiagalą) ir Širvintos-Vilnius-Širvintos (per Kernavę) pagal suderintus eismo tvarkaraščius“; 2.1.9 punktas – „Tirti keleivių srautą, autobusų apkrovimą ir efektyvų panaudojimą, dalyvauti tiriant gyventojų vežimo poreikius ir teikti Savivaldybei pasiūlymus, sprendžiant eismo organizavimo klausimus“; 2.2.3 punktas – „Kontroliuoti kaip autobusų ekipažai laikosi suderintų eismo tvarkaraščių bei Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimų, tikrinti keleivių aptarnavimo kokybę“; 3.2.3 punktas – „Dalyvaujant Vežėjui tikrinti autobusų techninę ir sanitarinę būklę ir reikalauti nedelsiant šalinti pastebėtus trūkumus“; 6.1 punktas – „Ši sutartis pasirašyta 2003 m. sausio 31 d., įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2009 m. vasario 1 d.“; 3) įpareigoti atsakovą Širvintų rajono savivaldybę per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais; 4) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų 2006 m. sausio 31 d. sudarytą Keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio susisiekimo maršrutais sutartį Nr. 2. Ieškovas nurodė, kad jis Širvintų rajone vertėsi keleivių pervežimu maršrutiniais taksi vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais. Anot ieškovo, paskutinė Sutarties ir leidimų galiojimo diena buvo 2006 m. vasario 1 d., bet atsakovas Sutartį nutraukė anksčiau termino, pažeisdamas Sutarties 6.1 punktą. Ieškovo teigimu, jis 2005 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pakeisti turimų keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo kategoriją į keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutus (tam reikėjo pakeisti Sutartį bei leidimus), tačiau atsakovas 2005 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (6.26)-13-249 pranešė ieškovui, kad neketina keisti sudarytos Sutarties. Ieškovas 2005 m. sausio 11 d. prašymu papildomai kreipėsi į atsakovą, kad šis dar kartą apsvarstytų klausimą ir pakeistų maršrutų kategorijas, tačiau atsakovas 2006 m. sausio 17 d. raštu Nr. (6.26)-13-16 atsakė, kad šis klausimas išspręstas 2005 m. gruodžio 23 d. Ieškovo teigimu, kilo ginčas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o atsakovas, atsisakęs atlikti jam pavestas viešojo administravimo funkcijas, nekeitęs sutarties ir nemotyvavęs tokio savo sprendimo, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 5, 7 straipsnius, Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus. Ieškovo nuomone, atsakovas veikia neskaidriai ir neteisėtai bei pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5, 8 ir 9 punktuose nustatytus veiklos skaidrumo, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo ir žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimo ir gerbimo principus, be to, atsakovo atsisakymas pakeisti Sutartį prieštarauja CK 1.5 straipsnyje nustatytiems sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, pažeidžia ieškovo teises, garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse, CK 2.33 straipsnio 1 dalyje ir 2.34 straipsnio 3 dalyje, taip pat ieškovo įstatų 2 straipsnį. Ieškovas nurodė, kad, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, jis yra pratęsiamas trejiems metams, jei vežėjas nepažeidė taisyklių reikalavimų ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygų. Anot ieškovo, per visą Sutarties galiojimo laiką jo darbuotojams nebuvo surašytas nė vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už teisės normų, reglamentuojančių keleivių ir bagažo vežimą, pažeidimus, apie tokių pažeidimų egzistavimą neinformavo ir atsakovas, taigi nebuvo pagrindų leidimams ir Sutarčiai nepratęsti. Ieškovas pažymėjo, kad jis 2006 m. sausio 3 d. pateikė atsakovui antrą prašymą dėl Sutarties ir leidimų vežti keleivius pratęsimo, tačiau atsakovas 2006 m. sausio 31 d. raštu Nr. (6.26)-13-84 atsakė, kad nuo 2006 m. vasario 1 d. ieškovo veikla keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio susisiekimo Širvintų rajono savivaldybės maršrutais nutraukta. Ieškovas nurodė, kad, investuodamas į savo verslą, jis pagrįstai tikėjosi, jog jei laikysis įstatymų ir Sutarties sąlygų, leidimų ir Sutarties galiojimo terminas bus pratęstas ne mažiau kaip trejiems metams. Ieškovas pažymėjo, kad naujas vežėjas maršrutui aptarnauti galėjo būti parenkamas tik konkurso keliu, tuo tarpu atsakovai analogišką sutartį sudarė 2006 m. sausio 31 d., t. y. tą pačią dieną, kai paaiškėjo, jog Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebus pratęsta. Ieškovo teigimu, šis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad, parinkdamas naują vežėją be konkurso ir su juo sudarydamas sutartį, atsakovas pažeidė nustatytą sutarties sudarymo tvarką, viešąjį interesą, ieškovo teises ir tesėtus interesus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2003 m. sausio 31 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais sutartį Nr. 1, kuri galiojo iki 2006 m. vasario 1 d.; šios Sutarties pagrindu buvo išduoti leidimai reguliariam keleivių vežimui maršrutiniu taksi. Atsakovas pasiūlė Sutartį pratęsti iki koncesijos sutarties pasirašymo, bet ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes pageidavo sutartį pratęsti trejiems metams. Teismas pažymėjo, kad Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių (toliau Taisyklių) 5.6 punkte nurodyta, kad vežėjo santykiai su leidimą išduodančia kompetentinga įstaiga dėl maršruto aptarnavimo nustatomi sutartimi, sutarties formą, taip pat sutarties galiojimo terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip treji metai, nustato leidimą išduodanti kompetentinga įstaiga, o 6.3.6 punkte nurodyta, jog, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, kuris turi atitikti maršruto aptarnavimo sutarties galiojimo laiką, jis yra pratęsiamas, jei vežėjas nepažeidė šių Taisyklių reikalavimų ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, kad sutarties ir leidimo pratęsimo terminas nei Sutartyje, nei Taisyklėse nėra nustatytas, todėl negalima daryti išvados, kad sutartis ir leidimas turi būti pratęsti trejiems metams. Teismo vertinimu, Sutarties galiojimo ir pratęsimo terminai nėra tapatūs. Nurodęs, kad Sutarties pratęsimo termino trukmė nėra nustatyta norminiuose aktuose ir laikytina šalių susitarimo objektu, teismas sprendė, kad pasiūlytas vienerių metų terminas yra pakankamas terminas sutartiniams santykiams įvykti ir egzistuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks terminas pažeistų ieškovo teises. Teismas konstatavo, kad būtent ieškovo sutartinės teisės aiškinimas prieštarauja lygiateisiškumo principui, t. y. ieškovas laiko save vieninteliu galimu vežėju rajone ir tik iš jo gali išeiti iniciatyva sutartį keisti, nutraukti, pratęsti tam tikram terminui ir pan. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas buvo suklaidintas ir pagrįstai tikėjosi Sutarties pratęsimo trejiems metams, todėl įgijo naujos technikos ar pan. Teismas konstatavo, kad šalims nepavyko susitarti dėl sutarties ir leidimo termino pratęsimo trukmės, ieškovas atsisakė sutartį pratęsti, sutarties pratęsimas neįvyko, ji laikytina pasibaigusi ir nėra pagrindo nagrinėti ieškovo reikalavimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes tai nesukeltų pasekmių nesančiai sutarčiai. Kadangi sutartis su ieškovu buvo pasibaigusi, tai, teismo vertinimu, naujai sudaryta sutartis su UAB „Transrevis“ negali pažeisti ieškovo teisių ir jų nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad jis šioje byloje negali nagrinėti naujos sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų, nes taip būtų išeita už šios bylos nagrinėjimo ribų, naujai sudaryta sutartis analizuojama tik ieškovo teisių pažeidimo aspektu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 27 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, atkreipė dėmesį į tai, kad šalių 2003 m. sausio 31 d. sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, jog sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, prieš tris mėnesius apie tai pranešus kitai susitariančiai šaliai. Kolegija nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog Taisyklėse įtvirtinta pareiga savivaldybėms visais atvejais pratęsti sutartį ir kartu leidimo galiojimą, jei vežėjas nepažeidė Taisyklių reikalavimų ar maršruto aptarnavimo sutarties. Kadangi teisė nutraukti sutartį yra kartu ir neigimas pareigos ją pratęsti, tai, kolegijos nuomone, ieškovas neturi pagrindo reikalauti, kad Sutartis turi būti pratęsta, kol nėra nuginčytas Sutarties 6.2 punktas, kuriame įtvirtinta teisė kiekvienai iš šalių nutraukti sutartį. Kolegija pažymėjo, kad Taisyklių 6.3.6 punkto nuostata, jog, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, jis yra pratęsiamas, jei vežėjas nepažeidė šių Taisyklių reikalavimų ar maršruto aptarnavimo sąlygų, negali būti aiškinama kaip privaloma pareiga vienai iš sutarties šalių pratęsti ir maršruto aptarnavimo sutartį, juolab kad šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo nustatyta sąlyga, jog ji pratęsiama, jei vežėjas nepažeis Taisyklių reikalavimų. Kolegija rėmėsi CK 6.156 straipsnio 2 dalimi, 6.223 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad, nesant pagrindo daryti išvadą, jog įstatymas yra nustatęs pareigą sudaryti ar pakeisti sutartį, ši ieškinio dalis atmesta pagrįstai. Kolegija sprendė, kad atsakovo pasiūlymas ieškovui pratęsti sutartį iki koncesijos sutarties pasirašymo, bet ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d., pripažintinas atitinkančiu Sutarties sąlygas bei Taisyklių nuostatas. Kolegija konstatavo, kad Taisyklių 5.6 punktas, nustatantis pareigą leidimą išduodančiai kompetentingai įstaigai sudaryti maršruto aptarnavimo sutartį ne trumpesniam nei trejų metų terminui, negali būti aiškinamas kaip pareiga šiai institucijai sutarties ir leidimo pratęsimo atveju nustatyti ne mažesnį nei trejų metų sutarties ir leidimo galiojimo terminą; šios nuostatos aiškinimas kaip savivaldybės pareigos pratęsti sutartį tam pačiam terminui, kuriam ji buvo sudaryta, būtų sutarties laisvės principo pažeidimas. Kolegija pažymėjo, kad apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė argumentų, kuriais prašo naikinti tą teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas pripažinti negaliojančia atsakovų 2006 m. sausio 31 d. sudarytą keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio susisiekimo maršrutais sutartį Nr. 2.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 18 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Septynmylis“ prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir Taisyklių 5.5 punkto 5.5.7 punkto antrosios pastraipos nuostatas, nes nenustatė svarbios aplinkybės, kad atsakovas, nepratęsęs leidimų ir sutarties ieškovui, privalėjo organizuoti konkursą parinkti vežėjui aptarnauti reguliaraus susisiekimo maršrutams ir privalėjo kasatoriui išduoti laikiną leidimą iki maršrutus pradės aptarnauti konkursą laimėjęs vežėjas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsiejo ir aiškino bei vertino du tarpusavyje glaudžiai susijusius teisinius pagrindus – leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais ir sutartį. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir netaikė Kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 4 straipsnio nuostatų, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.812 straipsnio 2 dalį ir KTK 17¹ straipsnį vežimo viešuoju transportu sutartis yra viešoji sutartis, netaikė CK 6.157 straipsnio 1 dalies. Kasatorius pažymi, kad abi šalys, sudarydamos sutartį, buvo laisvos tiek, kiek jos nepažeidinėjo imperatyviųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Taisyklių 5.6 ir 6.3.6 punktus, taip apskritai iškreipdamas kelių transporto valstybinio valdymo principą, nustatytą KTK 4 straipsnyje. Kasatoriaus teigimu, pagal Taisyklių 1.1 punktą akivaizdu, kad pagrindas vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais yra išduotas leidimas, o vežėjo ir leidimą išduodančios įstaigos sutartis skirta nustatyti jų tarpusavio santykiams dėl maršruto aptarnavimo ir savo teisine reikšme yra išvestinis arba antrinis pagrindas vykdyti keleivių vežėjui veiklą.

3. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino dvi sutarčių pabaigos instituto dalis – sutarties nutraukimą ir sutarties pakeitimą. Kasatorius pažymi, kad atsakovas 2005 m. spalio 19 d. raštu pranešė jam ne apie sutarties nutraukimą, o apie leidimų reguliariam keleivių vežimui nepratęsimą. Kasatoriaus teigimu, šie atsakovo veiksmai prilygintini sutarties pakeitimui (CK 6.223 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas klaidingai taikė CK 6.217 straipsnį ir netaikė CK 6.223 straipsnio. Be to, atsakovas neatliko veiksmų, būtinų nutraukti sutartį 6.2 punkte nurodytu pagrindu, tą klaidingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas. Anot kasatoriaus, teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, neįvertino byloje esančių įrodymų – Širvintų rajono savivaldybės administracijos pasitarimo dėl UAB „Septynmylis“ sutarties pratęsimo 2006 m. sausio 30 d. protokolo Nr. 15P-1, 2006 m. sausio 26 d. rašto Nr. (6.26)-13-25, 2006 m. sausio 31 d. rašto Nr. (6.26)-13-84 ir Keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio susisiekimo maršrutais sutarties Nr. 2, sudarytos atsakovų. Kasatoriaus teigimu, iš šių dokumentų matyti, kad faktiškai atsakovas su kasatoriumi sutartį nutraukė anksčiau termino ir be teisėto pagrindo, nes paskutinė diena, kada kasatorius turėjo vykdyti savo pareigas pagal Sutarties 6.1 punktą buvo 2006 m. vasario 1 d., tačiau jau 2006 m. sausio 31 d. buvo sudaryta sutartis su naujuoju vežėju.

4. Pagal Taisyklių 6.3.6 punktą atsakinga, leidimus keleivių pervežimui išduodanti institucija privalo nustatyti tarpusavio santykius su vežėju sutartimi po to, kai buvo išduotas leidimas. Dėl to, anot kasatoriaus, negalima teigti, kad sutarties sudarymas yra savivaldybės institucijos vertimas sudaryti visuomenės aptarnavimo (viešąją) sutartį. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai šiuo atveju netaikė KTK 4 straipsnio 3 dalies, 17¹ straipsnio 1 dalies, Transporto veiklos pagrindų įstatymo (toliau – TVPĮ) 13 straipsnio 1 dalies. Kasatorius pažymi, kad Taisyklių 9.2 ir 9.3 punktuose nenustatyta pagrindo anuliuoti leidimą nutraukus sutartį ir tai reiškia, kad, nesant pagrindo atsisakyti tęsti leidimus, savivaldybės administracija turi juos pratęsti ne trumpesniam kaip trejų metų terminui, atitinkamai pratęsiant ir sutartį. Kasatoriaus teigimu, sistemiškai aiškinant Taisyklių 5.6 ir 6.36 punktus matyti, kad pratęsto leidimo galiojimo terminas negali būti trumpesnis nei treji metai. Kadangi leidimo ir sutarties galiojimas yra tarpusavyje neatsiejami, tai ir jų pratęsimas yra glaudžiai susijęs ir nustatant pratęsimo terminus turi būti taikomi tie patys teisiniai pagrindai ir principai. Kasatorius nurodo, kad teismai neatsižvelgė ir netaikė Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 22 punkto nuostatų, be to, neteisingai aiškino CK 6.156 straipsnio 2 dalį, pritaikę šios normos nuostatas taip, lyg atsakovas buvo verčiamas sudaryti sutartį. Kadangi abi šalys sutartimi aptarė teisę nutraukti sutartį ir vienašališkai, įspėję apie tai prieš tris mėnesius, tai neįvykdžius šios sąlygos atsakovas prarado teisę nepratęsti leidimų ir sutarties. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 6.223 straipsnio 2 dalį, nes šioje normoje tik nurodyti atvejai, kada sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas, nes nemotyvavo ir nenurodė, kurią konkrečiai sutarties ar Taisyklių sąlygą atitiko atsakovo pasiūlymas ieškovui pratęsti sutartį iki koncesijos sutarties pasirašymo, bet ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino Taisyklių 5.6 punkte nustatyto trejų metų termino taikymą, nurodydamas, kad šis terminas taikytinas tik pasibaigus konkursui vežėjui parinkti ir su konkurso laimėtoju sudarant sutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad iš Taisyklių 5.5 punkto nuostatų matyti, kad tik esant šiame punkte nustatytiems pagrindams turi būti organizuojamas konkursas naujam vežėjui parinkti, o remiantis 5.5.7 punktu konkursas turi būti organizuojamas tik tada, kai vežėjas pažeidžia Taisyklių ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygas. Atsakovas pažymi, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 22 punktą atsakovas privalo organizuoti keleivių vežimą vietiniais maršrutais, tačiau šios funkcijos įgyvendinimo, vežimo organizavimo būdas paliekamas nustatyti pačioms vietos savivaldos institucijoms. Atsakovo teigimu, Sutartis su ieškovu buvo nepratęsta ne ieškovo nurodomu 5.5.7 punkto pagrindu, o Taisyklėse nenustatytu sutarties nepratęsimo pagrindu – keleivių vežimo funkcijos įgyvendinimo būdo keitimu, t. y. koncesijos konkurso organizavimu. Atsakovas pažymi, kad nei KTK normose, nei Taisyklėse, nei kituose transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta termino, kuriam turėtų būti pratęsiamas pasibaigęs keleivių vežimo sutarties ir jos pagrindu išduotų leidimų galiojimas, todėl sutartims ir leidimams pratęsti turi būti vadovaujamasi CK 6.223 straipsnyje, 6.156 straipsnio dalyje įtvirtintomis sutarčių keitimo taisyklėmis (CK 6.807 straipsnis). Atsakovo nuomone, šalys privalėjo tartis dėl sutarties pratęsimo termino, sutartis ir jos pagrindu išduoti leidimai galėjo būti pratęsti tik šalių susitarimu. Kadangi ieškovas nesutiko pratęsti sutarties iki koncesijos konkurso pabaigos, tai atsakovas pagrįstai atsisakė pratęsti sutartį ieškovo reikalaujamam terminui – trejiems metams. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 6.3.6 ir 5.6 punktų normos šiame ginče negali būti taikomos, nes jose nenustatyta sutarties pratęsimo termino. Taisyklių 5.6 punkte nurodomas sudaromos sutarties galiojimo terminas ir nereglamentuojama anksčiau sutartimi nustatytų teisinių santykių pratęsimo klausimų. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad sutartis buvo nutraukta anksčiau jos galiojimo termino pabaigos. Atsakovo teigimu, sutartis su atsakovu UAB „Transrevis“ įsigaliojo nuo 2006 m. vasario 1 d., kai pasibaigė ieškovo ir atsakovo sutarties galiojimo terminas. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio, CK 6.217, 6.223 straipsnių. Tarp jo ir ieškovo buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl, be Taisyklių, santykiams reglamentuoti turėtų būti taikomi ir CK normos bei principai, įskaitant ir sutarties laisvės principą. Kadangi nei Taisyklėse, nei kitose imperatyviosiose teisės normose nenustatyta sutarties pratęsimo terminų, tai jos pratęsimo terminas yra šalių susitarimo dalykas, o vertimas pratęsti sutartį trejiems metams yra nesuderinamas su sutarčių laisvės principu ir dėl to neteisėtas. Atsakovas nurodo, kad jis nepažeidė TVPĮ 13 straipsnio 1 dalies ir viešojo intereso, siekdamas išvengti nuostolingos UAB „Širvintų autobusų parkas“ veiklos, jis siekė racionaliau ir ekonomiškiau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2003 m. sausio 31 d. ieškovas ir Širvintų rajono savivaldybė sudarė Keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais sutartį Nr. 1, kurios galiojimo terminas nustatytas iki 2006 m. vasario 1 d.; šios Sutarties pagrindu ieškovui buvo išduoti leidimai reguliariam keleivių vežimui maršrutiniu taksi. Ieškovui buvo pasiūlyta Sutartį pratęsti iki koncesijos sutarties pasirašymo, bet ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes pageidavo sutartį pratęsti ne mažiau kaip trejiems metams. Sutarčiai su ieškovu pasibaigus, atsakovai 2006 m. sausio 31 d. sudarė naują Keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio susisiekimo maršrutais sutartį.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl 2003 m. sausio 31 d. sudarytos Keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais sutarties Nr. 1, kuria šalys susitarė dėl keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio susisiekimo maršrutais sąlygų, teisių ir atsakomybės, pratęsimo ir pakeitimo bei atsakovų 2006 m. sausio 31 d. sudarytos Keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio susisiekimo maršrutais sutarties Nr. 2 pripažinimo negaliojančia. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, Kelių transporto kodeksas, Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės. CK 6.807 straipsnyje nustatyta, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis; vežimo sąlygas nustato CK, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Kelių transporto kodekso 4 straipsnyje nustatyta, kad kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos; Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reglamentuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą; savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Pagal Taisyklių 1.1 ir 1.2 punktus, jos nustato leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo tvarką ir sąlygas, numato vežėjų, naudojančių kelių transporto priemones keleiviams vežti, pareigas, teises ir atsakomybę už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą; jos yra privalomos visoms savivaldybėms, leidimus išduodančioms tarnyboms, visiems vežėjams, ekipažams bei asmenims, kontroliuojantiems keleivinį kelių transportą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nors viena iš ginčo Keleivių vežimo maršrutiniais taksi vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais sutarties Nr. 1 šalių yra viešojo administravimo subjektas, ginčas dėl šios sutarties pratęsimo, keitimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes kyla iš civilinės sutarties, grindžiamos šalių lygiateisiškumo principu, šalių civilinių sutartinių teisinių santykių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovo reikalavimo dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo reikalavimo dėl sutarties pratęsimo išsprendimo rezultato. Atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį ir esmę, jų reglamentavimą materialinės teisės normomis, negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad pirminis pagrindas kasatoriui vežti keleivius maršrutiniais taksi vietinio (miesto ir priemiesčio) susisiekimo maršrutais buvo jam išduoti leidimai, o ginčo sutartis savo teisine reikšme yra išvestinis arba antrinis pagrindas vykdyti keleivių vežėjui veiklą.

Taisyklių 5.5 punkte nustatyta, kad vežėjams parinkti reguliaraus susisiekimo maršrutams aptarnauti kompetentinga įstaiga organizuoja konkursą pagal šios įstaigos nustatytas konkurso sąlygas; 5.5.1-5.5.7 punktuose reglamentuojami atvejai, kuriems esant organizuojamas konkursas; 5.5.7 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta, kad, leidimą anuliavus arba nepratęsus jo galiojimo dėl šių Taisyklių reikalavimų ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygų pažeidimų, kompetentinga įstaiga šiam vežėjui gali išduoti laikiną leidimą ir su juo sudaryti laikiną maršruto aptarnavimo sutartį (ne ilgiau kaip trims mėnesiams, iki šį maršrutą pradės aptarnauti konkursą laimėjęs vežėjas ar vežėjai). Šioje taisyklių 5.5.7 punkto antrosios pastraipos normoje yra nurodytos jos taikymo sąlygos – leidimo anuliavimas arba nepratęsimas jo galiojimo termino dėl Taisyklių reikalavimų ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygų pažeidimo, be to, ši norma yra dispozityvi, t. y. kompetentinga įstaiga gali išduoti laikiną leidimą arba gali jo neišduoti. Byloje nustatyta, kad keleivių vežimo sutartis su ieškovu buvo nepratęsta ne dėl to, jog buvo anuliuotas leidimas arba nepratęstas jo galiojimo terminas dėl Taisyklių reikalavimų ar maršruto aptarnavimo sutarties pažeidimų, o dėl to, kad šalys nesulygo dėl jos pratęsimo termino, atsakovas siūlė sutartį pratęsti iki koncesijos sutarties pasirašymo, bet ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau ieškovas su tokiu siūlymu nesutiko, pageidavo sutartį pratęsti trejiems metams. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad kasatoriui privalėjo būti išduotas laikinas leidimas, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nenustatęs šios aplinkybės, pažeidė CPK 185 straipsnio, Taisyklių 5.5 punkto, 5.5.7 punkto antrosios pastraipos nuostatas.

Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, padaręs išvadą, jog su atsakovu UAB „Transrevis“ sudaryta sutartis dėl keleivių vežimo negalėjo pažeisti ieškovo teisių ir jų nepažeidė, konstatavo, kad naujos sutarties sudarymo tvarkos pažeidimų buvimo teismas šioje byloje nagrinėti negali, nes taip būtų išeita už šios bylos nagrinėjimo ribų. Kasacinio skundo argumentai nepaneigia tokios pirmosios instancijos teismo išvados ir neduoda pagrindo pripažinti, kad teismas, nenustatęs aplinkybės, jog atsakovas privalėjo organizuoti konkursą vežėjui parinkti, pažeidė CPK 185 straipsnio ir Taisyklių 5.5, 5.5.7 punktų nuostatas.

Taisyklių 5.6 punkte nustatyta, kad vežėjo santykiai su leidimą išduodančia kompetentinga įstaiga dėl maršruto aptarnavimo nustatomi sutartimi, sutarties formą, taip pat sutarties galiojimo terminą, kuris neturi būti trumpesnis kaip treji metai, nustato leidimą išduodanti kompetentinga įstaiga, o Taisyklių 6.36 punkte nustatyta, kad leidimo galiojimo terminas turi atitikti maršruto aptarnavimo sutarties galiojimo laiką; pasibaigus leidimo galiojimo terminui, jis yra pratęsiamas, jei vežėjas nepažeidė šių Taisyklių reikalavimų ar maršruto aptarnavimo sutarties sąlygų. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad šias imperatyviąsias Taisyklių nuostatas aiškinant sistemiškai darytina išvada, jog sutartis negali būti pratęsta trumpesniam nei trejų metų terminui, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtas Taisyklių nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš Taisyklių 1.1 punkte nurodyto šių Taisyklių reguliavimo dalyko matyti, kad jų paskirtis nėra reglamentuoti vežėjo ir leidimą išduodančios kompetentingos institucijos sutartinius santykius dėl maršruto aptarnavimo. Taisyklės reglamentuoja tik kai kuriuos vežėjo ir leidimą išduodančios kompetentingos institucijos sutartinių santykių aspektus. Nei Taisyklių 6.3.6 punkte, nei kituose punktuose nėra įtvirtintos nuostatos, nustatančios sutarties pratęsimo terminą. Taisyklių 5.6 punkte ne reglamentuojamas sutarties pratęsimas ir jos pratęsimo terminas, o nustatoma, kad vežėjo santykiai su leidimą išduodančia kompetentinga institucija nustatomi sutartimi, taip pat kad sudaromos sutarties, kurios formą ir galiojimo terminą nustato leidimą išduodanti kompetentinga institucija, terminas neturi būti trumpesnis kaip treji metai. Taigi taisyklės nereglamentuoja šalių sutartimi nustatytų sutartinių teisinių santykių pratęsimo terminų. Jų nereglamentuoja ir kiti ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, todėl sutarties termino pratęsimui turi būti taikomos CK įtvirtintos sutarčių pakeitimo taisyklės, kurias nagrinėjamoje byloje teismai taikė tinkamai ir jų nepažeidė.

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos bylos baigčiai ir nėra teisiškai reikšmingi.

Patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Apskųstus procesinius sprendimus paliekant nepakeistus, iš dalies tenkintinas atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į kasacinį skundą priteisimo ir šio atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 246-258, CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Septynmylis“ (į. k. 178304183) atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188722373) naudai 1400 (tūkstantį keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Aloyzas MarčiulionisAlgis NorkūnasAntanas Simniškis