- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 2-72-876/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- G. Ž.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui V. Ž., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovės atstovui advokatui Ričardui Lilui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Ž. ieškinį pateiktą atsakovei G. Ž., ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. Ž. pateikė ieškinį, kuriuo prašo santuoką tarp V. Ž. ir G. Ž. nutraukti dėl G. Ž. kaltės; santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovui ir atsakovei priteisti po 1\2 dalį negyvenamosios patalpos – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini).; ieškovui priteisti automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės; atsakovei priteisti automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės.
Ieškinyje nurodoma, kad santuoka sudaryta 1984-09-14. Santuoka buvo skubota ir nebuvo laiminga, atsakovė elgėsi netinkamai. Nors užaugino vaikus, tačiau atsakovė pastoviai jo negerbė, visada ieškodavo priekabių, menkino ir niekino jį tiek vaikų, tiek svetimų žmonių akivaizdoje. Pastoviai buvo provokuojamas kokiam nors neteisėtam veiksmui. Dėl ko policijoje buvo pradėtas ikiteismini tyrimas pagal melagingą atsakovė pranešimą. Be to, pastoviai jo atžvilgiu atsakovė vartoja smurtą. Atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, jie daugiau kaip metai negyvena kartu, nes jis buvo išvytas iš namų. Santuokos atstatyti neketina, o tai ir yra neįmanoma. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės , nes ji pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas būti lojalia ir gerbti kitą sutuoktinį, remti jį materialiai bei moraliai, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, šeimos santykių sukūrimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė G. Ž. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes dėl ieškovo veiksmų prieš ją ir padarytų sužalojimų ji yra blogos sveikatos, stipriai skauda stuburą, dubens ir kojų sąnarius bei vidaus organus. Dėl ieškovo moralinio smurto bei šantažo ir grasinimų yra gilioje depresijoje, jos materialinė padėtis yra kritiška, Todėl ji nėra pasiruošusi santuokos nutraukimui. Nesutinka su ieškovo pasirinktu santuokos nutraukimo būdu, prieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės. Ji tinkamai vykdė visas sutuoktinės pareigas – tvarkė šeimos reikalus, pati viena augino ir auklėjo vaikus, ieškovui mažai kuo prisidedant. Ieškovas šeimoje elgėsi netinkamai, bet ji kentėjo jo patyčias, norėdama dėl vaikų interesų išsaugoti santuoką. Jų santuoka nebuvo laiminga dėl atsakovo kaltės. Neilgai trukus po vestuvių paaiškėjo, kad ieškovas yra itin sunkaus ir neprognozuojamo impulsyvaus charakterio, nestabilios psichikos, nesivaldantis žmogus. Visą bendro gyvenimo laiką, ieškovas ją niekino, negerbė, nuolat smurtavo, žiauriai mušdavo ją ir vaikus. Pajamų gaudavo tik epizodiškai. Vienu metu buvo įsteigęs įmonę, tačiau jokios rimtos veiklos neišvystė. Prie namų ruošos ir šeimos gerovės niekada neprisidėjo. Dėl savo aplaidumo, neveiklumo ir išlaidumo šeimos neišlaikė, bet skurdino ją. Buvo prastas šeimos tėvas, vaikams išlaikymo neteikė. Kartais ieškovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, siautėdavo, mušdavo. Ieškovas visą laiką buvo neištikimas jai su kitomis moterimis. 2013 m. vasarį metė šeimą ir ja visai nesirūpina. 2013 m. gegužės 3 d. prieš ją įvykdė nusikaltimą, jai buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas. Prie ieškinio prideda tikrovės neatitinkantį dokumentą – prokuroro nutarimą, kuris jau yra panaikintas. Buvo baustas administracine tvarka dėl smurto prieš jų dukrą. Nuo 2013 m. vasario mėnesio ieškovas gyvena su kita moterim.
Nesutinka su ieškovo nurodomu turo padalijimu, nes ieškovas sąmoningai pateikė teismui iš esmės neteisingą turto sąrašą, jame nenurodydamas automobilio Hyundai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Duomenys apie jų turimas patalpas Neringos mieste, visiškai neatitinka realios situacijos. Patalpos Neringos mieste buvo įsigytos už 20874 Lt, patalpų įsigijimui panaudota 20 000 Lt, kuriuos šių patalpų pirkimui jai padovanojo jos tėvai. Jos tėvų lėšomis ir medžiagomis atlikta patalpų rekonstrukcija ir renovacija. Patalpos pagerėjo ir pakito jų vertė. Pakeitimai neįvertinti ir neįregistruoti registre. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas be atsakovės žinios perregistravo už šeimos pajamas įsigytą brangų automobilį Hyuandai Sant Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl šis turtas turi būti įskaitytas į ieškovui priklausančio turto vertę. (b.l. 34-36).
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo G. Ž. palikti automobilius Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)padalinti nustatant, jog G. Ž. atitenka 979\1000 dalis nekilnojamojo turto, o V. Ž. lieka 21\1000 dalis nekilnojamojo turto priteisti iš V. Ž. 10 000 Lt turtinės žalos.
Priešieškinyje nurodoma, kad jų santuokinis gyvenimas iširo dėl ieškovo kaltės, jis nesirūpino šeima, buvo neištikimas ir pastoviai smurtavo. Dėl ieškovo smurto veiksmų ji dabar yra blogos sveikatos, stipriai skauda stuburą, dubens ir kojų sąnarius bei vidaus organus, jai bus atliekama kelio sąnario operacija. Su sutuoktiniu nebegyvena apie metus laiko, nuo to laiko, kai jis susirado meilužę ir paliko namus. Visą bendro gyvenimo laiką, ieškovas jos negerbė, smurtavo prieš ją ir vaikus. Ieškovas vengė darbo tiek samdomo, tiek namuose, pajamų gaudavo tik epizodiškai. Vaikus jai padėdavo išlaikyti jos tėvai, prieš kuriuos ieškovas taip pat smurtavo. Sukurdama santuoką su ieškovu tikėjosi sukurti visaverčius šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą, kurie turėjo būti grindžiami abipuse meile, pagarba ir pasitikėjimu. Ji stengėsi išsaugoti šeimą, prašė pakeisti gyvenimo būdą, tačiau ieškovas nepaisė jos noro ir pastangų. Ieškovo elgesys ir veiksmai sudarė prielaidas jų santuokos iširimui, todėl ji yra įsitikinusi, kad jų santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Po santuokos nutraukimo prašo automobilius Peugeot ir Ford Transit pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe. Ieškovas jai nežinant ir be jos sutikimo perregistravo šeimos turtą automobilį Hyuandai Santa Fe. Nurodo, jog šiuo automobiliu atsakovas naudojasi ir šiuo metu, todėl šio automobilio vertė turi būti įskaičiuota į atsakovui atitenkančio turto vertę. Ieškovas ieškinyje neteisingai nurodė nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes. Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už 20874 Lt, 20000 Lt šių patalpų įsigijimui jai padovanojo jos tėvai. Jos tėvų lėšomis ir medžiagomis atlikta patalpų rekonstrukcija ir renovacija, patalpos pakito ir padidėjo jų vertė. Todėl prašo šias patalpas padalinti atsakovei paliekant 979\1000 turo dalį, o ieškovui – 21\1000 dalį.
Dėl ieškovo veiksmų, susijusių su santuokos nutraukimu, jai padaryta neturtinė žala. Ji patyrė išgyvenimus, emocinį ir fizinį skausmą, jai padarytą neturtinę žalą vertina 10000 Lt. (b.l. 63-66).
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad priešieškinyje yra tik deklaruojama jo kaltė, tačiau nėra pateikiama jokių įrodymų, nes jų ir negali būti. Atsakovė visada jam priekaištaudavo, o kiekvieną sutiktą moterį vadindavo jo meiluže. Šiuo metu jis nuomoja butą Lukšiuose, nes gyventi su atsakove tapo neįmanoma.
Automobilį Hyundai Santa Fe pardavė, nes tuo metu išėjo iš namų ir neturėjo lėšų nei pragyvenimui, nei civilinės bylos pradėjimui. Teigia, jog turėjo tokią teisę, nes atsakovė disponavo visu kitu jų turtu ir jam neleido pasiimti iš namų net asmeninių daiktų.
Apie tai, kad atsakovei buvo padovanoti pinigai jis nieko nežinojo ir jais nesinaudojo. Už valgyklos įsigijimą sumokėjo jis, nes viską tvarkė jis, ir pinigus mokėjo jis. Už valgyklos įsigijimą sumokėjo ženkliai daugiau nei nurodė atsakovė, reikėjo sumokėti kitiems kreditoriams įsigyjant valgyklą, nes tuo metu buvo vykdoma pastatų savininko likvidacinė procedūra. Visus remontus ir pertvarkas valgykloje padarė jis pats, todėl reikalavimas priteisti atsakovei didesnę dalį ieškovei turi būti atmestas.
Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra visiškai nepagrįstas, neturtinės žalos gali reikalauti tik jis, tačiau norėdamas greičiau nutraukti santuoką, tokio reikalavimo neteikia. (b.l. 72-73).
Faktinės aplinkybės.
Santuoka sudaryta 1984 m. rugsėjo 14 d. (b.l. 5-6).
Santuokoje įgytas turtas negyvenamoji patalpa – valgykla, esanti Ievos kalno g. 8-3, Neringos m. (b.l. 7); automobilis Peugeot 406, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.8).
Dėl atsakovės dalyvavimo teismo posėdžiuose
Atsakovė G. Ž. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį bei priešieškinį. Jai buvo paskirtas atstovas advokatas Ričardas Lilas dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirti parengiamieji posėdžiai 2014 m. balandžio 4 d. Apie posėdžio datas ir laiką buvo pranešta ieškovės atstovui advokatui Ričardui Lilui, kuris nurodė, jog jam nepavyksta susisiekti su ieškove, nes ši neatsiliepianti į skambučius, nereaguojanti į elektroninius laiškus. 2014 m. balandžio 4 d. posėdyje buvo ieškovės G. Ž. dalyvavimas pripažintas būtinu, tačiau jai siunčiant šaukimus įteikti nepavykdavo. 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi buvo nuspręsta ieškovę atvesdinti į 2014 m. gegužės 20 d. teismo posėdį, tačiau iš policijos buvo gautas pranešimas, jog ieškovės atvesdinti nepavyko. Pranešime nurodoma, kad ieškovės namuose nerado, tačiau nuvykus į namus akivaizdžiai matėsi, kad name yra žmonių, tačiau į vidų niekas neįleido. Šios aplinkybės parodo, jog ieškovė piktybiškai vengė atvykti į teismo posėdį. Apie teismo posėdžio datas ir laiką buvo informuotas jos atstovas, buvo siunčiam šaukimai ir pačiai ieškovei.
Priėmus ieškinį, atsakovei G. Ž. buvo išsiųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu adresu. 2013 m. gruodžio 5 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti, ant pažymos pasirašė pati G. Ž.. (b.l. 33). (duomenys neskelbtini) str. nurodoma, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Kadangi, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti adresu Parko g. 2, Giedručiai, Šakių raj., tad teismas laiko, kad tai yra atsakovės adresas, kuriuo turi būti siunčiami dokumentai. Taip pat teismas laiko, jog atsakovė turėjo pareigą pasikeitus šiam adresui informuoti teismą. Paskutiniai siųsti dokumentai grįžo su žymą, jog atsakovė nerasta. Teismas laiko, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo būtų aktyvūs ir domėtis procesu, ir procesinių dokumentų neėmimas ir vengimas juos imti sukelia CPK numatytas teisines pasekmes. Kadangi teismas ėmėsi visų priemonių užtikrinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje, tai yra siuntė šaukimus, dokumentus, skyrė atvesdinimą, tačiau ieškovei piktybiškai vengiant dalyvauti teismo procese, bendradarbiauti ne tik su teismu, bet ir su ja atstovaujančiu advokatu, bei neturint informacijos apie jos gyvenamosios vietos pasikeitimą, teismas nutarė bylą nagrinėti posėdyje dalyvaujant tik ieškovės atstovui.
Dėl sutuoktinių kaltės
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 d.).
Ieškovas savo ieškinyje prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, atsakovė priešieškinyje – dėl ieškovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje, be pačių šalių samprotavimų apie jų kaltę, nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad jie iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalūs šeimai. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jų elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią šalių pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Byloje esantys tiek ieškovo, teik atsakovės paaiškinimai suponuoja nuomone, jog abi šalys šeimoje nebuvo pakankamai lojalūs ir supratingi vienas kito poreikiams. Ieškinyje, priešieškinyje bei atsiliepimuose į juos abi šalys kaltino viena kita smurtavimu tiek fiziniu, tiek psichologiniu, vienas kito menkinimu, tačiau akivaizdu, kad šalys santuokoje išgyveno beveik 30 metų, užaugino vaikus. Atsakovė nurodo, jog ieškovas išėjo iš namų, tačiau iš namų ieškovas išėjo dėl šeimoje kylančių konfliktų ir nesutarimų. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas susirado kitą moterį ir yra jai neištikimas, tačiau nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų šias nurodomas aplinkybes. Taip pat priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovas ją sumušė, nurodė, jog pateiks tai patvirtinančius dokumentus, tačiau tokių duomenų nebuvo gauta. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog abi šalys nebuvo pakankamai supratingi ir lojalūs vienas kito poreikiams, ko pasekoje santuoka nutrūko. Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek šeimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei šeimos interesais, savo interesų nesupriešinimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių šeimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Byloje esantys abiejų šalių paaiškinimai (nes tik jais įrodinėjama sutuoktinių kaltė) parodo, jog abiems šalims trūko pakantumo ir supratingumo. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų šalių kaltę, byloje nėra.
Byloje buvo pateiktas prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 10), tačiau teismas šiuo dokumentu nesivadovauja, nes byloje nurodoma, kad šis nutarimas buvo panaikintas. Be to, šis nutarimas nepatvirtina aplinkybių, kurios būtų svarbios nustatant šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo būtent tokia procesinė situacija – bylą nagrinėjęs teismas pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tyrė ieškovo ir atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, jų teigimu, patvirtinančias kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Byloje, be pačių šalių samprotavimų apie jų kaltę bei galimą ieškovo neištikimybę, nėra jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų šalių elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią atsakovės pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymus bei apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad abu sutuoktiniai yra reiklios ne tik sau, bet ir kitiems, asmenybės, kas išryškina akivaizdų charakterių ir požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumą, todėl šalys nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl abipusės kaltės.
Teismui nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nebėra teisinio pagrindo nagrinėti atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl jis paliktinas nenagrinėtu.
Dėl turto padalijimo
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dalintinas santuokoje įgytas turtas yra:
Žemesnės instancijos teismas
automobilis Peugeot406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės;
automobilis Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės;
negyvenamoji patalpa – valgykla, esanti (duomenys neskelbtini).
Atsakovė priešiekinyje nurodė, kad taip pat į ieškovui tenkančio turto vertę turi būti įskaičiuotas automobilis Huyandai Santa Fe, kurį jis be sutuoktinės žinios pardavė. Atsakovė savo priešieškinyje taip pat nurodo, kad nors atsakovas oficialiai automobilį pardavė, tačiau juo iki šiol naudojasi. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 33), kuriame nurodoma, kad V. Ž. sėdėjo prie automobilio Huyandai automobilio vairo. Teismas laiko, jog ieškovė pagrįstai prašo automobilio Huyandai Sant Fe vertę įtraukti į dalintų daiktų sąrašą. Iš byloje esančių išrašų iš registrų centro matyti, kad ieškovo vardu nėra ir nebuvo registruota automobilio Huyndai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau byloje yra transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje V. Ž. įvardijamas pardavėju. Teismo posėdžio metu V. Ž. neginčijo tos aplinkybės, jog automobilis Hyuandai Santa Fe priklausė jam, buvo įgytas santuokos metu. Ieškovas nurodė, kad automobilį pardavė išėjęs iš namų, nes jam reikėjo lėšų pragyvenimui. Kadangi bendras sutuoktinių turtas buvo parduotas be atsakovės sutikimo, jai nežinant, teismas laiko, jog ieškovas neteisėtai sumažino sutuoktinių bendrą turtą, todėl šio automobilio vertė įtrauktina į dalintą turtą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų automobilio Hyuandai Santa Fe vertę, todėl teismas vadovaujasi pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta verte ir laiko, jog automobilis Huyandai Santa Fe vertė yra 2000 Lt. (b.l. 44). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, jos sutuoktinių turimų automobilių vertė yra 3000 Lt. Kadangi atsakovas savo nuožiūra disponavo automobiliu Huyandai Santa Fe, teismas laiko, jog dalinant sutuoktinių turtą atsakovei palikti automobiliai Peugeot 406 ir Ford Transit.
Nutraukiant santuoką taip pat prašoma padalint nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – valgyklą, esančią Ievos kalnas 8-3, Neringos m. Ieškovas nurodo, šis turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis, tuo tarpu atsakovė argumentuodama tuo, kad turtas buvo įsigytas už jos tėvų dovanotas lėšas, didesne dalimi turi priklausyti jai. Teismas nesutinka su atsakovės nurodomu nekilnojamojo turto dalinimu ir laiko, jog šis turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis.
Atsakovė nurodė, jog nekilnojamasis turtas buvo įsigytas už jai tėvų padovanotas lėšas, šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė dovanojimo sutartį (b.l.40), kuria K. K. ir A. E. K. dovanojo savo dukrai G. Ž. 20 000 Lt. Dovanojimo sutartis sudaryta 1998 m. gruodžio 29 d. Atsakovė nurodo, jog šios lėšos buvo skirtos dalintinam turtui įsigyti. Tačiau ieškovas nurodo, jog jis nežino, kur šie dovanoti pinigai buvo panaudoti, nes jis apie juos nieko nežinojo. Byloje yra pateikti sutartis ir pavedimo sutartis, kuriose nurodoma, kad ieškovas V. Ž. sumokėjo lėšas už perkamą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 41, 93). Šiose sutartyse nurodoma, kad V. Ž. jau pavedimo sutarties sudarymo dieną, tai yra 1998 m. spalio 1 d. sumokėjo už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pravedė 17 853 Lt. (b.l.93). Sutartyje nurodoma, kad V. Ž. prieš pasirašydamas šią sutartį sumoka pavedimu į pardavėjo sąskaitą 20 874 Lt., sutartis sudaryta 1998 m. gruodžio 3 d. (b.l.41). Taigi šios aplinkybės parodo, kad dar iki atsakovės nurodomos dovanojimo sutarties sudarymo, lėšos už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą jau buvo sumokėtos, todėl teismas laiko, jog pagal šių įvykių seką, darytina išvada, kad nėra patvirtintos aplinkybės, jog padovanos lėšos buvo panaudotos dalintino turto įsigijimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog lėšų dovanojimas nepreziumuoja to, jog už jas įsigytas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Kadangi įsigytas turtas nebuvo įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė, ši aplinkybės privalo būti įrodyta ir pagrįsta įrodymais. O vien faktas, jog jos teigimu lėšos buvo padovanotos jos tėvų, nereiškia, jog turtas buvo įgytas atsakovės asmeninėn, o ne bendrajai sutuoktiniu nuosavybėn.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo nuožiūra disponavo automobiliu Hyundai Santa Fe, ir jam gavus lėšas už šį automobilį, atitinkamai automobiliai Peugeot 406 ir Ford Transit paliktini ieškovei. Byloje nustatyta, jog bendra automobilių vertė yra 3000 Lt (Peugeot 406 – 500 Lt vertės, Ford Transit – 500 Lt vertės, Huyandai Santa Fe – 2000 Lt vertės). Atsakovei lieka automobiliai, kurių vertė 1000 Lt, tuo tarpu ieškovo disponuojamo turto vertės – 2000 Lt, tai yra jo dalis yra didesnė. Preziumuojant, jog santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, teismas laiko, jog iš ieškovo priteistina 500 Lt kompensacija atsakovei, už jo didesnę jo disponuojamo turto dalį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas automobilių vertes, bei atsižvelgdamas į tai, kad pagal įstatymo reikalavimus santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis konstatuoja, jog lygių dalių principas nebus pažeistas atsakovei paliekant ½ dalį negyvenamųjų patalpų – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), automobilius Peugeot 406, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, ir Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės, bei iš atsakovo priteisiant 500 Lt kompensaciją už 2000 Lt vertės automobilį Huyandai Santa Fe, kurį parduodamas jis sumažino dalintino turtą. Atitinkamai ieškovui paliekant ½ negyvenamųjų patalpų – valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šioje byloje teismas laiko, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkinti iš dalies, tai yra reikalavimai patenkinti 50 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės patenkintas iš dalies, reikalavimai dėl turo padalijimo abiejų šalių taip pat buvo patenkinti iš dalies). Tad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai per pusę abiem šalims.
Byloje buvo pateikti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo (po 149 Lt), bei turto padalijimo, kurio vertė 77700 Lt. (3proc. nuo vertės yra 2331 Lt.). Vadinasi kiekviena iš šalių turi sumokėti po 1314, 5 Lt (1165,5 Lt +149 Lt). Ieškovas yra sumokėjęs 1280 Lt žyminio mokesčio (b.l.30), tad iš jo priteistina nesumokėta žyminio mokesčio suma yra 34,5 Lt.
Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 50 proc. (b.l.59-60), tai jos mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 657,25 Lt. Atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, tad ši suma priteistina iš atsakovė. Atsakovė buvo pateikus reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau šio reikalavimo nenagrinėjus, žyminis mokestis už jį neskaičiuotinas.
Tenkinus ieškinį iš dalies ieškovas privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, tai yra už antrinę teisinę pagalbą suteiktą atsakovei. Byloje pateikti duomenys, jog Kauno valstybės garantuojama teisinė pagalbos tarnyba patyrė 808,30, Lt išlaidas, tai tenkinus ieškinį iš dalies ir nustačius, jog ieškovas privalo atlyginti 50 proc. turėtų išlaidų, iš jo priteistina 404, 15 Lt Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Iš šalių taip pat priteistinos 35,34 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnis), tai yra iš ieškovo 17,67 Lt, o iš atsakovės 8,84 Lt (50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą 1984 m. rugsėjo 14 d. Briansko r. Palcovo gyvenvietės Taryboje, įrašo Nr. 10, tarp Ž. V. ir Ž. (K.) G. nutraukti dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant pavardes “Ž. ” ir “Ž.”.
½ dalį negyvenamosios patalpos – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) 37850 Lt vertės;
automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės;
automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės.
V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį negyvenamosios patalpos – valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) 37850 Lt vertės.
Už V. Ž. parduotą automobilį Huyandai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. Ž. priteisti 500 Lt kompensaciją iš V. Ž..
Priteisti iš ieškovo V. Ž. 34,50 Lt (trisdešimt keturis Lt 50 cnt) žyminio mokesčio, ir 17,67 Lt (septyniolika Lt šešiasdešimt septynis cnt.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo V. Ž. 404,15 Lt (keturis šimtus keturis Lt 15 cnt.) bylinėjimosi išlaidas valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą atsakovei, lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovės G. Ž. 657,25 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt septynis Lt 25 cnt.) žyminio mokesčio, ir 8,84 Lt (aštuonis Lt 84 cnt.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Palikti nenagrinėtu reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.