- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 1-825-907/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00866-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Nukentėjusysis
- I. E.
- Advokatai
- Vytautas Juozelaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, kaltinamajam G. P., gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui, nukentėjusiajai I. E., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus:
2000-12-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;2001-05-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;2001-06-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 3 d. laisvės atėmimu nuo 2 m. 8 mėn.;2002-06-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn.;2003-04-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2003-07-09 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėn.;2004-05-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; 2005-09-30 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;2008-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. l d., 2 d.,4 d.,5 d. l p., 6 d. bausmes subendrinus, galutinė bausmė skirta 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. 2012 gegužės 24 d. apie 13.00 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Trakų g. 10, Šiauliai, apklausiamas dėl padaryto nusikaltimo policijos pareigūnės - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjos I. E., jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius, įžeidė valstybės tarnautoją - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėją I. E..
Kaltinamasis G. P. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-05-24 jis buvo atvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių apklausai. Jis pats įėjo į apklausos kambarį. Tyrėja buvo teismo salėje esanti nukentėjusioji. Dar buvo advokatė, kurios pavardės neprisimena. Jis buvo atvežtas apklausti dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jis supyko dėl to, kad jį nukentėjusioji I. E. po 6 metų parsivežė į Šiaulius iš Vilniaus pataisos namų, todėl jis pavartojo necenzūrinius žodžius, bet juos vartojo ne tyrėjos atžvilgiu, jo tie žodžiai neįžeistų, o tyrėją gal ir įžeidė. Jis buvo pasakęs, kad jokių parodymų neduos. Jo teisė rinktis, arba duoti parodymus, arba atsisakyti juos duoti. Kalbėjo garsiai, koridoriuje esantys žmonės galėjo girdėti, kas vyksta apklausos kambaryje. Jis nereiškė tyrėjai nepasitenkinimo. Buvo labai nepatenkintas, kad jį atvežė. Jo kas antras žodis keiksmažodis, jo kalboje daug žargonų, tokia kalba, jis taip yra išmokęs kalbėti. Jam 27 metai, iš kurių 12 metų praleido įkalinimo įstaigose. Apklausos kambaryje nevaikščiojo, prie nukentėjusios nebuvo priėjęs. Rankom jokių gestų nerodė. Buvo advokatė, nematė, kaip reagavo advokatė. Jis pirmas išėjo iš to apklausos kambario. Atsidarė duris ir išėjo. Asmeniškai prieš tyrėją nieko neturėjo. Jis supranta, kad ji dirba savo darbą, nes jai prokuroras liepia dirbti. Ji pati pasakė, kad pasikeitė prokuroras. Jis keikėsi, bet ne tyrėjai adresavo necenzūrinius žodžius, juos pasakęs atsistojo ir išėjo lauk.
Nukentėjusioji I. E. parodė, kad ji dirba Šiaulių apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimo skyriaus tyrėja. 2012 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos neprisimena, nuvyko į apklausą pas G. P. papildomiems veiksmams į Šiaulių tardymo izoliatorių. Byla ėjo į pabaigą, buvo sprendžiamas klausimas dėl galutinio sprendimo byloje priėmimo, trūko paskutinės G. P. apklausos. Apklausoje dalyvavo advokatė L. M.. Apklausos metu kaltinamieji nebūna prirakinti. Jų paprašoma sėdėti, tačiau šis žmogus yra išskirtinis, neprognozuojamas. Jis problematiškas tiek apklausos metu komisariate, tiek apklausos metu tardymo izoliatoriuje. Pareigūnas neprivalo stovėti apklausos kambaryje. Jei prireiktų pagalbos, tai sunkiai pavyktų jį prisišaukti. Gal jei garsiai rėktų, išgirstų. Abejoja, ar išgirstų. Nespėjus G. P. įeiti į apklausos kabinetą, prasidėjo necenzūrinių žodžių lavina. Tai nebuvo keiksmažodžiai, o prieš ją buvo išsakyti žodžiai, kurių negali pakartoti. Tai buvo išsakyta asmeniškai. Jis tikrai nesėdėjo ramiai kabinete, kaip jis teigia, vaikščiojo gestikuliuodamas. Į vienintelį jos klausimą „ar sutinka duoti parodymus?“, jis atsakė visa eile keiksmažodžių, skirtų jai asmeniškai nesėdėdamas, o vaikščiodamas, gestikuliuodamas. Šie žodžiai yra labai įžeidžiantys. Jis buvo priėjęs prie jos stalo, pasilenkęs, ir buvo tokių minčių, kad neaišku, ką jis jai gali padaryti. Tuo metu, kai jis vaikščiojo po tą kambarį, nuolat keikėsi, tai truko apie 10-15 minučių, o gal net ir ilgiau. Iš pradžių dar stengėsi išgirsti atsakymą „duosiu arba atsisakau“. Deja šių žodžių jai nepavyko išgirsti. L. M. bandė dar jį raminti, sakydama, kad „Gabrieliau raminkis“, tačiau ir ji buvo pasiųsta ant trijų raidžių. Advokatę žodžiai labai įžeidė. Paskutinis konfliktas buvo prie grotų, liudytojas tai girdėjo. Po šių žodžių jautėsi labai blogai. G. P. išspyrė duris ir jie išėjo lygiagrečiai, vienas paskui kitą. Ji dar užgesino šviesą. Koridoriuje sėdėjo išvedžiotojas. Paskutinis konfliktas vyko prie grotų, prie išvedžiotojo. Jis stovėjo šalia, privalėjo viską girdėti. Gali būti, kad jis negirdėjo, kas vyko apklausos kambaryje, tačiau prie grotų turėjo girdėti, nes jis laukė, kol ji išeis, kad galėtų išvesti G. P.. Pareigūno nekvietė į vidų, nes realus pavojus jai negrėsė. Ji pati grįžo savo automobiliu. Kai grįžo, jos būseną po pažeminimo, kad yra apsiverkusi, turėjo matyti visas jos skyrius: kolegos A. B., G. L., viršininkas R. V. Susitikusi su jais, viską jiems iš karto papasakojo. Pirmiausiai matė advokatė L. M., nes ji ją guodė. Paskui jiems išėjus, ji iš karto informavo prokurorą, kas įvyko. Šie kaltinime išsakyti žodžiai pakeitė jos savijautą, buvo patirtas pažeminimas, buvo ir stresinė būsena, nes dar ir pagrasino. Jis sakė, kad žino, kur ji stato automobilį. Jei tai būtų eiliniai žodžiai, ji nebūtų kreipusi dėmesio. Ji yra įsitikinusi, kad jis turėjo ketinimų ją įžeisti. Jai atrodo, kad jis realiai jai grasino. Jei vėl jai prireiktų apklausti G. P., tai nebandytų išsisukti nuo savo darbo, tik tiek, kad eitų ne viena, bandytų apsisaugoti. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas A. K. parodė, kad dirba Šiaulių tardymo izoliatoriuje prižiūrėtoju. Datos neprisimena, bet galėjo būti 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tyrėjos I. E. prašymu į apklausos kambarį buvo atvestas G. P.. Dar buvo advokatė, kurios pavardės neprisimena. Jos abi kaltinamojo laukė pasimatymų kambaryje Nr. 2. G. P. į apklausos kambarį užėjo pats. Uždarant duris, jokių necenzūrinių žodžių negirdėjo. Po kiek laiko išėjo G. P., paskui ar tyrėja, ar advokatė, neprisimena. Yra tokia tvarka pas juos, kad nuteistojo neišveda tol, kol neišeina atėję dalyviai – tyrėjas, prokuroras, nes jie paskui negali išeiti, užsitrenkia durys, o jis turi išleisti asmenis, atėjusius iš laisvės. Išėjus G. P., iš paskos tyrėjai ir advokatei, negirdėjo, kad G. P. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Kažką gal murmėjo, bet ką – nežino. Apklausos kambaryje sėdinčių asmenų apsaugos niekas neužtikrina. Yra aliarminis mygtukas ir telefonas. Jei kas užpultų, galėtų išsikviesti. Jis už durų nestovi. Būna atėję 5-6 tyrėjai. Kartais apklausos vyksta ir koridoriuje. Tuo metu tikrai buvo užimtas ir kitas kambarys. Gal tuo metu buvo išėjęs kito asmens atvesti, gal parūkyti, o gal ir į tualetą išėjęs. Būna taip, kad baigus apklausai, jie jo neranda, laukia. Jis ten dirba vienas. Mato, kas vyksta koridoriuje, bet kas vyksta kambariuose, negirdi. Jei kas šaukia, jis girdi. Tačiau tokių atvejų nebuvo. Išgirdęs balsus, turi galimybę įeiti ir paklausti, kas vyksta, ar viskas tvarkoje. Tą dieną nebuvo būtinybės eiti ir klausti, kas negerai. Apklausos kambaryje girdėjo kalbantis žmones. Balsus girdėjo, tačiau ne riksmus. Girdėjo tyrėjos ir G. P. balsus. Apklausos kabineto durys aptrauktos stora medžiaga. Apklausa galėjo vykti iki pusės valandos, tačiau tikrai ne ilgiau. Išėjęs G. P. pasakė, kad galima eiti į kamerą. G. P. jam tuo metu atrodė ramus. Jis tuo metu sėdėjo prie rašomojo stalo. G. P. kažką kalbėjo išėjęs, tačiau nekreipė dėmesio, ką kalbėjo. Jis su nuteistaisiais nebendrauja. Išėjusi I. E. nieko jam nesakė, gal ir buvo kiek paraudusi. Matė, kad kažką ji kalbėjo su advokate. Jo nieko niekas neklausė. Kitą dieną atėjusi į darbą ji sakė, kad apklausos metu įvyko konfliktas tarp jos ir G. P., ir klausė, ar jis nieko negirdėjo. Sakė, kad buvo G. P., kuris keikėsi, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Kas tą dieną buvo apklausos kambariuose, gali pasakyti tik pažiūrėjęs į žurnalą. Negali pasakyti, ar tuo metu, kai vyko G. P. apklausa, nuolat sėdėjo koridoriuje. Galėjo ir negirdėti triukšmo, balsų. Kur jis sėdi yra radijo imtuvas, kuris groja. Radijo imtuvas dažniausiai būna nuolat įjungtas. Galėjo taip būti, kad radijo imtuvas slopino garsus ir jis galėjo negirdėti, kas vyko apklausos kambaryje Nr. 2. Nebuvo tokio įtarimo, kad reikia užeiti į apklausos kambarį ir pažiūrėti, kas ten negero vyksta.
Liudytoja A. B. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto grobimo skyriuje tyrėja. Nukentėjusiąją pažįsta, ji jos kolegė. Pažįsta ir kaltinamąjį, su kuriuo yra turėjusi keletą bylų. Nei su vienu nėra piktuoju. Žinojo, kad 2012 m. vasarą nukentėjusioji eina į tardymo izoliatorių pas G. P.. Ji iš ten grįžo kaip nesava. Ji toks žmogus, kurį sunku išvesti iš pusiausvyros. Paklausus kas nutiko, atsakė, kad dar niekada nieko panašaus nėra tekę patirti, šitokio iškoliojimo, pažeminimo dar neteko patirti. Vizualiai matėsi, kad kažkas I. E. nutiko. Ji pradėjo sakyti tuos visus necenzūrinius žodžius. Vėliau pasakė, kad net negali atkartoti tų žodžių. Ji buvo įžeista, pažeminta. Į tardymo izoliatorių ji vyko atlikti savo, kaip pareigūnės funkcijas. Kabinete dar buvo G. M.. Kas dar buvo kabinete – neprisimena. Ji su G. P. turėjo bylų, kurias perdavė teismui. Jo elgesys būdavo įvairus: kalbėdavo arba atsisakydavo, vartodamas necenzūrinius žodžius. Grįžusi iš apklausos, nukentėjusioji buvo visa raudona, iš akių matėsi, kad buvo šokiruota G. P. elgesio.
Liudytojas R. V. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK autotransporto priemonių grobimo skyriaus viršininku. Nukentėjusioji yra jo pavaldinė. Su kaltinamuoju teko bendrauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nėra nei su vienu piktuoju. 2012 m. buvo tiriama eilė bylų dėl galimai G. P. padarytų nusikalstamų veikų. Tyrėja I. E. išvyko į tardymo izoliatorių atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Praėjus kažkuriam laikui, jam paskambino susinervinusi, susijaudinusi ir pasakė, kad buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais. Paskambino po apklausos. Kadangi tyrėja ne vienus metus dirba policijoje, psichologiškai ji yra tvirta, tačiau tą dieną iš balso suprato, kad kažkas ne taip. Jai pasakė, kad grįžtų, surašytų tarnybinį pranešimą ir užeitų. Atėjusi pas jį, ji papasakojo, kad išsikvietė G. P., kad ten dar buvo advokatė, kad nepradėjus apklausos ji buvo įžeista visokiais žodžiais. Tų žodžių ji neįvardino. Kai atėjo pas jį, po apklausos gal buvo praėję 20 minučių. Ji buvo susijaudinusi, jai drebėjo rankos, balsas, veidą buvo išmušęs raudonis. Per tą 20 minučių daug kas galėjo įvykti. Daugiau jokių priežasčių, dėl ko ji buvo susijaudinusi, tikrai nebuvo.
Liudytojas G. M. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK tyrėju. Nukentėjusiąją pažįsta, nes yra kolegos, dirba kartu tame pačiame skyriuje. Kaltinamąjį pažįsta taip pat dėl darbo, nes su juo yra susitikęs tiek šiame darbe, tiek dirbant anksčiau konvojaus tarnyboje. Nėra nei su vienu piktuoju. Tikslios dienos neprisimena. Kiek žino, I. E. buvo išvykusi procesiniams veiksmas pas tuo metu įtariamąjį G. P. į tardymo izoliatorių. Iš po apklausos matė ją grįžusią kabinete, kuriame buvo A. B.. Kas daugiau buvo – neprisimena. Ji buvo labai sutrikusi, pakeitusi veido spalvą, turbūt iš susijaudinimo, bei akyse kaupėsi ašaros. Iš išvaizdos suprato, kad jai kažkas nutiko. Tuo metu pasijuto dvejopai, nustebo ir nenustebo. Nustebo, nes ją pažįsta kaip tvirto charakterio moterį, o ne kaip trapią asmenybę, kuri buvo labai sutrikusi. O nenustebo, nes G. P. pažįsta nuo konvojaus laikų, kuris lengvai bet ką gali įžeisti, išvesti iš kantrybės. Ji minėjo jo pasakytus žodžius, tačiau daug jų nevardino. Nes kaip moteriai išgirsti tokius žodžius ir atkartoti, jai buvo nepatogu. Būna, kad nerandi kontakto su įtariamuoju. Tačiau, kad taip paveiktų ir išvestų iš pusiausvyros žmogų, tai čia pirmas toks kartas. Tokios sutrikusios jos anksčiau nėra matęs.
Motyvuojamoji dalis
Be nukentėjusios I. E., liudytojų A. K., A. B., R. V., G. M. duotų parodymų G. P. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:
- iš 2012-05-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10, Šiauliai, fotografuota įvykio vieta, sudaryta schema, iš kurios matyti, kad stalas, prie kurio neva sėdėjo A. K., yra už dvejų metalinių grotų pertvaros, koridoriaus pradžioje, priešingoje stalui pusėje yra durys į tualeto patalpas, o kabinetas Nr. 2, kur vyko G. P. apklausa, yra beveik per vidurį patalpų, arčiau laiptų (7-11 b. l.);
- iš 2012-06-26 Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto Nr. 14/01-13353 „Dėl informacijos“ matyti, kad 2012-05-24 į Šiaulių tardymo izoliatorių atvykusi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus tyrėja I. E. užpildė ir pateikė „Reikalavimą iškviesti suimtąjį (nuteistąjį)“ G. P.. Tikslus nuteistojo G. P. išvedimo iš kameros ir grąžinimo atgal į kamerą laikas buvo užrašytas 2012-05-24 „Suimtojo (nuteistojo) išvedimo iš kameros talone“, kuris įdėtas į nuteistojo G. peldžiūno asmens bylą (14 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą, saugoti jų garbę, orumą, policijos autoritetą žmonių akyse jiems atliekant tarnybos funkcijas (kasacinė nutartis Nr. 2K-375-2011). Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Teismų praktikoje apie tai, ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir esant kokiai situacijai buvo ištarti (kasacinė byla Nr. 2K-421/2007).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. P., nukentėjusiosios I. E., liudytojų A. K., A. B., R. V., G. M. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašte užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog G. P., žinodamas, kad yra etapuotas iš Vilniaus pataisos namų į Šiaulių tardymo izoliatorių dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir bus apklausiamas valstybės tarnautojos- tyrėjos baudžiamojoje byloje dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų, kad valstybės tarnautoja atliks savo teisėtas tiesiogines pareigas, o būtent vykdys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pareigą vykdyti visus prokuroro nurodymus, 2012 gegužės 24 d. apie 13.00 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Trakų g. 10, Šiauliai, apklausos kambaryje Nr. 2 apklausiamas dėl galimai padaryto nusikaltimo valstybės tarnautojos - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus turėjos I. E., veikiančios pagal prokuroro L. B. nurodymą ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaltinamąjį G. P., dalyvaujant advokatei L. M., I. E. atžvilgiu vartodamas necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius, įžeidė valstybės tarnautoją - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėją I. E. Nors kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę neigė, tačiau teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad apklausiamas tyrėjos I. E. vartojo necenzūrinius žodžius, nes buvo labai supykęs dėl to, kad jos reikalavimu jį pristatė apklausai iš Vilniaus pataisos namų į Šiaulių tardymo izoliatorių, nes jis atsisakė duoti parodymus, todėl pyktį išliejo ant tyrėjos. Nurodė, jog jo pavartoti necenzūriniai žodžiai nebuvo skirti tyrėjai, kad prieš ją nieko neturi, netgi bandė teisiamojo posėdžio metu jos atsiprašyti, taip pat teigė, kad necenzūriniai žodžiai yra jo kalbos dalis, nes didelę savo gyvenimo dalį jis praleido įkalinimo įstaigose, kur nekalbama taisyklinga lietuvių kalba, teigė, kad jo išsakyti žodžiai jo neįžeistų, tačiau pripažino, jog jie gal ir galėjo įžeisti nukentėjusiąją. Kaip priežastį, kodėl vartojo necenzūrinius žodžius, jis nurodė, kad jis buvo supykęs ant tyrėjos, kad ši jį vėl iškvietė apklausai, jis buvo etapuotas iš Vilniaus pataisos namų, nors buvo atsisakęs duoti parodymus ir ji žinojo jo poziciją, t.y., dėl mažareikšmės priežasties. Nukentėjusioji I. E. nurodė, jog prokuroro L. B. pavedimu nuvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių pas G. P. papildomiems ikiteisminio tyrimo veiksmams. Baudžiamoji byla ėjo į pabaigą, buvo sprendžiamas klausimas dėl galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo, trūko tik paskutinės apklausos. Kartu su ja buvo advokatė L. M. G. P. tik įėjo į apklausos kambarį ir iš karto pasipylė necenzūrinių ir ją įžeidžiančių žodžių lavina, ji net nespėjo paklausti, ar jis sutinka duoti parodymus, ar atsisako. Nurodė, jog G. P. išsakyti keiksmažodžiai bei įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti būtent jai asmeniškai ir kad jie ją labai pažemino, įžeidė jos garbę ir orumą, ji patyrė didelį pažeminimą, minėti žodžiai pakeitė jos savijautą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (145-146 b. l.) matyti, kad G. P. nukentėjusios atžvilgiu pavartoti žodžiai yra itin įžeidžiantys ir žeminantys ne tik valstybės tarnautoją, asmenį, vykdantį tiesiogines pareigas, bet ir kaip moterį bei bet kurį kitą žmogų. Minėti žodžiai buvo išsakyti viešai, juos girdėjo advokatė L. M., kuri guodė nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad įžeidimo pobūdis veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą. Nukentėjusioji nurodė, jog kai kuriuos G. P. išsakytus žodžius galėjo girdėti liudytojas A. K. Liudytojas A. K., įvykio metu dirbęs Šiaulių tardymo izoliatoriuje prižiūrėtoju, teigė negirdėjęs riksmų, girdėjo žmonių balsus, tačiau negirdėjo necenzūrinių žodžių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis tuo metu galėjo sėdėti prie rašomojo stalo, kuris yra koridoriaus pradžioje, o apklausos kambarys Nr. 2 yra per vieną apklausos kambarį nutolęs nuo minėto rašomojo stalo, kad šalia buvo įjungtas radijo imtuvas, kuris pakankamai garsiai groja, kad apklausos kambario durys yra apmuštos medžiaga, kuri apriboja garso sklidimą, kad apklausos kambario durys apklausos metu buvo uždarytos, kad jis apklausos metu galėjo būti išėjęs į tualetą ar parūkyti, ar atvesti kitą asmenį, dėl ko jis galėjo negirdėti kaltinamojo pasakytų žodžių. Tačiau ir jis patvirtino, kad po apklausos G. P. kažką kalbėjo, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio, o I. E. buvo kažkiek paraudusi ir kalbėjosi su advokate. Be to, ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nepaneigė, kad pasakė minėtus žodžius, tik tvirtino, kad jie nebuvo skirti tyrėjai. Nors apklausos kambaryje buvo dvi moterys: tyrėja ir advokatė, tačiau atsižvelgiant į tai, kaip situaciją atpasakojo pats kaltinamasis – kad stengiasi nekreipti dėmesio į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skiriamą advokatą, kad net nežino, kokia advokatė apklausos kambaryje buvo, kad jis buvo supykęs ant tyrėjos, kad jį vėl išsikvietė apklausai, nors ji žinojo jo poziciją neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, kad įžeidžiantys žodžiai buvo skirti būtent nukentėjusiajai. Be to, iš kreipinių matyti, kad jie buvo adresuoti tyrėjai, nes nuorodos daromos į moterį, paminėtas prokuroras ir kad ji (tyrėja) sugalvojo apklausti, t.y., nurodytas tiek ikiteisminį tyrimą organizuojantis asmuo, tiek ir žemesnio pareigūno pareiga (apklausti kaltinamąjį). Todėl G. P. teiginys, kad žodžiai nebuvo adresuoti nukentėjusiajai, vertintinas kritiškai kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija, ir atmestinas. Nukentėjusioji teigė, kad G. P. pasakyti žodžiai ją labai įžeidė ir pažemino, išvedė iš pusiausvyros. Paminėtina, kad net trys liudytojai - A. B., R. V., G. M. - patvirtino, kad I. E. po G. P. apklausos buvo susinervinusi, sutrikusi, jos veidą buvo išmušęs raudonis, rankos, balsas drebėjo, akyse kaupėsi ašaros. Be to, nukentėjusioji yra žinoma, kaip tvirto charakterio žmogus, kurį sunku išvesti iš pusiausvyros, kuris ilgai dirba tyrėju, ir kad ją pažįstantys bendradarbiai pirmą kartą matė ją taip susijaudinusią ir sutrikusią. Be to, nors nukentėjusioji bei liudytojai A. B., R. V., G. M. pažinojo anksčiau kaltinamąjį, tačiau byloje nėra įrodymų, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti G. P. nebūto nusikaltimo padarymu, kad jie būtų šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad nukentėjusioji po apklausos buvo paraudusi, patvirtino ir liudytojas A. K. Todėl atsižvelgiant į žodžių pobūdį, į jų pasakymo aplinkybes bei priežastis, taip pat į tai, kokį poveikį minėti žodžiai turėjo nukentėjusiajai, darytina išvada, kad kaltinamojo pasakyti žodžiai, nurodyti teisiamojo posėdžio protokole (145-146 b. l.), įžeidė tiesiogines valstybės tarnautojos pareigas vykdančią Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėją I. E. Be to, minėti įžeidžiantys žodžiai įžeistų ne tik valstybės tarnautojo – tyrėjo – pareigas einančio asmens, bet ir bet kurio kito asmens garbę ir orumą. Išsakydamas minėtus žodžius G. P. suvokė, jog išsako įžeidžiančius žodžius, kurie skirti teisėtai savo pareigas einančiai valstybės tarnautojai, juos išsako viešoje vietoje girdint pašaliniams asmenims, numatė, kad dėl to bus įžeista tiesiogines pareigas einanti valstybės tarnautoja ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nukentėjusiosios statusą, tyčios rūšį ir nusikalstamos veikos pasekmes, pripažįsta, jog G. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, kaip baigtas savo pareigas einančio valstybės tarnautojo asmens įžeidimas.
Skirdamas G. P. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. G. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, veika baigta. G. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkiančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis G. P. teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs (36-95 b. l.), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažintinas recidyvistu. G. P. yra baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (21-36 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (33 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (34 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (35 b. l.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (96, 97 b. l.), Vilniaus pataisos namų charakterizuojamas neigiamai, nes turi 18 galiojančių nuobaudų, vyrauja asocialios vertybės, motyvacija dirbti žema, jis yra linkęs vartoti narkotines medžiagas, iškilusias problemas sprendžia naudodamas psichinį bei fizinį smurtą (100 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsniu, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nesigailėjo dėl jos, kad kaltinamasis ne kartą teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, dėl ko jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamą veiką padarė per bausmės atlikimo laikotarpį, išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nepadarė, nepasitaisė, todėl švelnesnė bausmė nei laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina, nes nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, didesnio nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2008-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
Ikiteisminio tyrimo metu G. P. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Šiuo metu G. P. pagal įsiteisėjusį 2008-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau kaltinamajam G. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė- suėmimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2008-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie 2008-12-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę G. P. paskirti atlikti pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2012 m. gruodžio 10 d.
G. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.