Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-10-348-2014;

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00893-2011-6;

2014 m. gegužės 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Dianai Zadrauskaitei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorams Eglei Privenienei, Nerijui Brundzai, Sauliui Striaušai gynėjui advokatui Vaidui Jurčikoniui, nuteistajam A. S., nukentėjusiojo R. G. atstovų pagal įstatymą ir civilinių ieškovų R. G. ir S. G. atstovui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistojo A. S. ir civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinius skundus dėl 2012 m. lapkričio 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 4 d., 68 str. laisvės atėmimo bausmės vykdytas atidėtas vieneriems metams, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir įpareigotas per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti.

Iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo priteista: S. G. 5077,21 Lt turtinės žalos ir 1725 Lt neturtinės žalos, R. G. 1725 Lt neturtinės žalos, R. G., gim. (duomenys neskelbtini) 5175 Lt neturtinės žalos, Valstybinei ligonių kasai 9197,97 Lt gydymo išlaidų.

Iš A. S. priteista: S. G. 3275 Lt neturtinės žalos ir 1500 Lt išlaidų turėtų advokato pagalbai apmokėti, R. G. 3275 Lt neturtinės žalos, R. G., gim. (duomenys neskelbtini) 10825 Lt neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2011 m. liepos 13 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto numeriu 96, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (toliau – p.), 106 p., 108 p., 111 p., reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš sukdamas į dešinę, tai yra iš G. gatvės į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi krašto, nedavė kelio iš dešinės važiavusiam mopedui „Yamaha TZR 50“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. G., dėl ko kliudė jo važiavimo krypties eismo juosta iš dešinės judėjusį mopedą „Yamaha TZR 50“ valstybinis numeris 41 AFB, kuris po susidūrimo veikiamas inercijos atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį „ Audi A 4“ valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) priklausantį R. P., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu mopedo „Yamaha TZR 50“ valstybinis numeris 41 AFB, vairuotojui R. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas, skirdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę (didžiausią sankciją, kuri numatyta LR BK 281 str. 3 d.), visiškai neatsižvelgė į kaltinamojo kaltės formą (nusikalstamas nerūpestingumas) ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, ir paskyrė griežčiausią sankciją - laisvės atėmimo bausmę. Nors LR BK 55 str. numatyta, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui negali būti skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, tuo tarpu A. S. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už pirmą kartą padarytą neatsargų nusikaltimą. Apelianto nuomone, teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę pažeidė baudžiamojo įstatymo normas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas V. Jurčikonis prašė nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė, nepilnamečio nukentėjusiojo R. G. atstovų pagal įstatymą civilinių ieškovų R. G. ir S. G. atstovas advokatas R. Bradūnas prašė atmesti nuteistojo A. S. ir civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo A. S. apeliacinio skundo

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. S. kaltu padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių įstatymo reikalavimų teismas laikėsi, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo A. S. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apelianto A. S., nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais. Nuosprendis surašytas vadovaujantis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinkti įrodymai pagrįstai ir teisėtai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste. Dėl to nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Kolegija įvertinusi minėtų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad jų parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis, todėl teismas pagrįstai jai rėmėsi priimdamas apkalinamąjį nuosprendį. Tai, kad A. S. veiksmai atitinka LR BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. S. veiksmai, - prieš sukdamas dešinėn į stovėjimo aikštelę iš anksto nepasitraukė prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešinės pusės dešiniojo krašto, o į dešinę pradėjo sukti automobilio dešiniajam šonui būnant ne mažesniu kaip 1.7 m atstumu nuo Gedimino gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, ir tokiu būdu sudarė kliūtį jam iš paskos ta pačia eismo juosta dešiniau važiuojančio mopedo judėjimui,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu bei buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Apskaičiuoti tiksliai, kokiu greičiu važiavo automobilis VW Passat, važiuojant Gedimino g. ir sukant dešinėn į stovėjimo aikštelę, negalima, nes tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad eismo įvykio vietos aplinkoje ši transporto priemonė būtų palikusi kokius nors pėdsakus, apibūdinančius jos judėjimo režimą eismo įvykio metu ir leidžiančius parinkti lėtėjimo dydį. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą mopedas „Yamaha“ judėjo apie 38 km/val. greičiu. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų įgalinančių teigti, kad buvusioje kelio eismo situacijoje mopedo „Yamaha TZR 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. G. veiksmai techniniu požiūriu būtų buvę nepriimtini.

Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tenkino gynėjo prašymą ir 2013-06-13 teismo nutartimi paskyrė gynėjo prašomą ekspertizę. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: Gedimino g. važiuojamosios dalies dešine puse pirma eismo juosta kryptimi nuo G. gatvės link V. gatvės važiavo, A. S. vairuojamas automobilis „VW Passat", ir artėjo link dešinėje pusėje esančio įvažiavimo į stovėjimo aikštelę. Tuo metu jam iš paskos ta pačia kryptimi (tikėtina apie 38 km/h greičiu) artėjo mopedas „Yamaha TZR 50", vairuojamas R. G.. Priekyje mopedo ta pačia eismo juosta važiavusio, automobilio „VW Passat", vairuotojas A. S. dešinėn į stovėjimo aikštelę pradėjo sukti, automobiliui „VW Passat", dešiniu šonu būnant ne mažesniu kaip 1,7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto ir tokiu būdu sudarė kliūtį ir nedavė kelio ta pačia kryptimi iš paskos važiuojančiam mopedui „Yamaha TZR 50". Prieš pat susidūrimą mopedas „Yamaha TZR 50", važiavo (tikėtina) apie 0,7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o dešiniojo posūkio kreive judantis automobilis „VW Passat", buvo pasisukęs smailu (tikėtina) apie 15 laipsnių kampu iš kairės į dešinę menamos išilginės važiuojamosios dalies ašies atžvilgiu. Mopedas „Yamaha TZR 50", savo kairiuoju šonu turėjo slystamo pobūdžio sąlytį su automobilio „VW Passat", dešiniojo šono priekine dalimi, t. y. su priekinėmis durelėmis ir priekiniu sparnu, o susidūrimo'' metu tarp šių transporto priemonių menamų išilginių simetrijos ašių buvo sąlyginai nedidelis smailas, tikėtina, apie 15 laipsnių kampas. Po susidūrimo automobilis „VW Passat" ir toliau judėjo dešinio posūkio kreive apie 2,5 m atstumą, kol vairuotojo buvo sustabdytas ir liko stovėti padėtyje užfiksuotoje 2011 m. liepos 13 d. eismo įvykio vietos plane. Dėl sąlyčio su automobiliu „VW Passat", mopedo „Yamaha TZR 50" judėjimo kryptis pakito į dešinę ir mopedas toliau judėdamas sudėtingu erdviniu judesiu į priekį ir į dešinę įveikė apie 22,5 m atstumą, atsitrenkė į stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „Audi A4", priekinę dalį ir liko gulėti ant dešiniojo šono padėtyje užfiksuotoje 2011 m. liepos 13 d. eismo įvykio vietos plane. Apskaičiuoti, kokiu greičiu važiavo automobilis „VW Passat" važiuojant Gedimino gatve ir sukant dešinėn į stovėjimo aikštelę, negalima. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą mopedas „Yamaha TZR 50" judėjo apie 38 km/h greičiu. Prieš pat susidūrimą mopedas „Yamaha TZR 50", važiavo, tikėtina, apie 0,7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o dešiniojo posūkio kreive judantis automobilis „VW Passat", buvo pasisukęs smailu, tikėtina, apie 15 laipsnių kampu iš kairės į dešinę menamos išilginės važiuojamosios dalies ašies atžvilgiu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat", vairuotojo A. S. veiksmai, - važiuodamas jo paties nurodomu 30 km/h, greičiu, prieš sukdamas dešinėn į stovėjimo aikštelę iš anksto nepasitraukė prie pat Gedimino gatvės važiuojamosios dalies dešinės pusės dešiniojo krašto, o į dešinę pradėjo sukti, automobilio dešiniajam šonui būnant ne mažesniu kaip 1,7 m atstumu nuo Gedimino gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, ir tokiu būdu sudarė kliūtį jam iš paskos ta pačia eismo juosta dešiniau važiuojančio mopedo judėjimui,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Šiam tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka objektyvių duomenų, kurių pagrindu techniniu požiūriu būtų galima nustatyti, ar buvusioje kelio eismo situacijoje mopedo „Yamaha TZR 50", vairuotojo R. G. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Mopedo „Yamaha TZR 50" greitis susidūrimo metu turėtų būti apie 26,3 km/h, kad jis atsitrenkęs į stovintį automobilį, Audi A4", pastumtų šią transporto priemonę apie 40 cm. Nėra pagrindo teigti, kad šio eismo įvykio metu mopedas „Yamaha TZR 50", turėjęs sąlytį su stovinčiu automobiliu „Audi A4", būtų pastūmęs šią transporto priemonę apie 40 cm. Apskaičiuoti, kokį mažiausią atstumą reikėjo nuvažiuoti automobiliui „VW Passat", kad, aštuntame klausime nurodomoje situacijoje, prisivyti mopedą „Yamaha TZR 50", negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat", vairuotojo A. S. veiksmai,- važiuodamas jo paties nurodomu 30 km/h, greičiu, prieš sukdamas dešinėn į stovėjimo aikštelę iš anksto nepasitraukė prie pat Gedimino gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o į dešinę pradėjo sukti, automobilio dešiniajam šonui būnant ne mažesniu kaip 1,7 m atstumu nuo Gedimino gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, ir tokiu būdu sudarė kliūtį jam iš paskos ta pačia eismo juosta dešiniau važiuojančio mopedo judėjimui, techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent nuteistojo A. S. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent A. S. veiksmai – prieš sukant dešinėn į stovėjimo aikštelę iš anksto nepasitraukimas prie pat Gedimino gatvės važiuojamosios dalies dešinės pusės dešiniojo krašto, o į dešinę pradėjo sukti, automobilio dešiniajam šonui būnant ne mažiau kai 1,7 m atstumu nuo Gedimino gatvės važiuojamosios dalies dešinio krašto, ir tokiu būdu sudarius kliūtį jam iš paskos ta pačia eismo juosta dešiniau važiuojančio mopedo judėjimui - yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusias padariniais, t.y. mopedo vairuotojo R. G. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis A. S. būtų laikęsis kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent A. S. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad mopedo vairuotojas R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 p., 131 p., 132 p.134 p. reikalavimus, nes baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nustatyta, jog mopedo vairuotojas R. G. būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles. Ekspertizės aktuose nustatyta, kad mopedo vairuotojos R. G. prieš susidūrimą neviršijo leistino važiavimo greičio, nes tikėtina, kad jis važiavo 38 km/h greičiu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu A. S. prašė paskirti kompleksinį eismo įvykio tyrimą. Šie jo prašymai buvo atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atmesti kaltinamojo prašymą paskirti kompleksinę eismo įvykio tyrimą motyvuotai atmetė, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti LR BPK 7 str. nuostatos. Be to, siekiant pašalinti visas abejones šis prašymas buvo tenkintas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo ne tik specialisto išvadą, bet ir visus kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Priimdamas nuosprendį, teismas detaliai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo kolegija. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl A. S. kaltumo padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė.

Dėl civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinio skundo

Pažymima, kad civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutarties dalyje pasisako tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. G., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytu priteistinos neturtinės žalos dydžiu 16 000 Lt bei teismo sprendimu neturtinę žalą priteisti ir nukentėjusiojo tėvams Skirmantei ir R. G., kiekvienam po 5000 Lt.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti atlikus operacijas ar taikant kitus gydymo metodus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis R. G. yra jauno amžiaus. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. G. buvo padarytas vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kaktikaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžimas kairės priekinės duobės srityje, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas, kairio žastikaulio panirimas ir kairės mentės lūžimas, kraujosruvos kairės akies vokuose, nubrozdinimai kaktoje, abiejų plaštakų, kelių blauzdų, kairio paties, kairės mentės srityse, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Tai pat iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas ligoninėje, po to buvo nukreiptas ambulatoriniam gydymui. Dėl patirtų sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą ir nepatogumus bet ir dvasinius išgyvenimus dėl ateities perspektyvų, patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių. Be to, išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį įvertino ir aktualią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Civilinis atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodė, jo manymu, aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pateiktomis nutartimis nesivadovaujama, nes pateiktuose pavyzdžiuose buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad negalima teigti, jog apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose (nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos dydžio nėra.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš civilinio atsakovo ir nuteistojo priteisė neturtinę žalą nukentėjusiojo tėvams R. G. ir S. G., todėl ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis keičiama (LR BPK 328 str. 4 p.).

Šioje byloje R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. G. buvo pripažinti nukentėjusiojo civilio ieškovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini) atstovais pagal įstatymą ir civiliniais ieškovais. Iš bylos duomenų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pareikštas civilinis ieškinį bei jo patikslinimas, kuriame buvo prašoma S. G. ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti po 25 000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas R. G. ir S. G. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies ir iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo priteisė po 1725 Lt neturtinės žalos ir iš nuteistojo A. S. po 3275 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-581/2012) laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 str. 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. G. eismo įvykio metu nenukentėjo, tačiau byloje jie pripažinti nukentėjusiojo R. G., gim. (duomenys neskelbtini) atstovais pagal įstatymą ir civiliniais ieškovais. Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. G..

Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą civilinė ieškovė S. G. apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą advokatui už atstovavimą iš viso yra sumokėjusi 1700 Lt (t. 3 b. l. 31, 112, 113). Nuteistojo ir civilinio atsakovo skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys R. ir S. G. interesus, todėl šie buvo priversti kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl jos išieškotinos iš nuteistojo A. S..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmeti, civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2012 m. lapkričio 2 d. Marijampolės rajono aplinkės teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti:

panaikinti 2012 m. lapkričio 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuriomis iš nuteistojo A. S. ir civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo priteista R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. G. neturtinė žala ir civilinių ieškovų R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. G. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atmesti (LR BPK 115 str. 1 d.).

Pakeisti 2012 m. lapkričio 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuriomis iš nuteistojo A. S. priteista 10 825 Lt ir iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo priteista 5175 Lt nukentėjusiajam R. G., gim. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos ir:

iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo priteisti 8632 (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du) litus nukentėjusiajam R. G., gim. (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti,

iš nuteistojo A. S. priteisti 7368 (septynis tūkstančius tris šimtus aštuonis) litus nukentėjusiajam R. G., gim. (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiojo R. G., gim. 1996 atstovei pagal įstatymą civiliniai ieškovei S. G. 1700 (tūkstantį septynis šimtus) litų turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.