Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimas

2021-06-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-5976-322/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-23
Bylos Nr.
e2YT-5976-322/2021
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00390-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Laima Borkovskienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos pie LR ŽŪM Kelmės rajono skyrius, VĮ Turto bankas, VMI prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5976-322/2021Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00390-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 23 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turto paveldėjimo tikslu, kad po motinos M. L. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotiems asmenims įteikti pareiškėjos procesiniai dokumentai, gauti atsiliepimai, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškimo patenkinimo teisme negauta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašymą palaiko.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (mirties liudijimas, seniūnijos pažymėjimas, VĮ Registrų centras informacija) nustatyta, jog M. L. mirė (duomenys neskelbtini), jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po M. L. mirties liko jos palikimas – 1920 m. statybos gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys ten pat ( buvęs kolūkinis kiemas). Iš pareiškėjos atstovės paaiškinimo matyti, kad pareiškėja po motinos M. L. mirties, pagal bendrą jos ir seserų bei brolio susitarimą ( pareiškėjos tėvas V. L. mirė (duomenys neskelbtini)), ėmė rūpintis tėvų palikimu, suremontavo pastatus ( apšildė gyvenamojo namo sienas, suremontavo namo vidų, sudėjo naujus langus) ir su šeimą įsikėlė gyventi į tėvų namus ir šiuo metu ten gyvena, bei viskuo naudojasi ir prižiūri. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklaustas liudytojas J. T.. Pareiškėja taip pat atliko tėvams priklausančios sodybos - pastatų techninę inventorizaciją, tačiau pastatų VĮ Registrų centras neįregistravo, nes pagal Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą turi pateikti nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį turtą asmuo. Pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus M. L.. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po M. L. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

Pagal įstatymo nuostatą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po M. L. mirties jos palikimą aktyviais veiksmais priėmė mirusios dukra, pareiškėja R. K., kuri rūpinosi po motinos mirties likusia sodyba, suremontavo pastatus ir šiuo metu ten gyvena su savo šeima. Ir visa tai reiškia, kad pareiškėja visą laiką su paveldėtu turtu elgėsi ir dabar elgiasi kaip su savu, tai yra kaip savininkė, todėl laikytina, kad ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nenustatyta, kad šiems jos veiksmams kas nors prieštarautų. Jokie kiti M. L. įpėdiniai nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, teismui prieštaravimų dėl pareiškėjos teismui pateikto prašymo nepareiškė. Pareiškėjos seserys T. K., A. Š., D. L. ir brolis V. L. pateikė teismui savo nuomonę dėl pareiškimo raštu, nurodė, kad nepretenduoja į motinos palikimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškimas yra pagrįstas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad R. K., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė M. L., a.k. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą iš karto po jos mirties pradėdama faktiškai valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė