- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- eI-664-331/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (el. b., I t., b. l. 1–3) ir prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo ir priimti dėl jo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 19 d. jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip užsienietei, kuri užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla. Pareiškėja yra UAB „Sporto vadyba“ (toliau – ir Bendrovė), kuri atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto keliamus reikalavimus, dalyvė. Pareiškėjai išduoto leidimo galiojimo terminas nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2017 m. vasario 19 d. Pareiškėja likus dviems mėnesiams iki jos turimo leidimo galiojimo pabaigos, 2016 m. gruodžio 20 d. pateikė nustatytos formos prašymą atsakovui ir sumokėjo valstybės rinkliavą už prašymo nagrinėjimą bendra tvarka. Kadangi atsakovas nebuvo informavęs pareiškėjos dėl dokumentų ar kitų duomenų trūkumo, taigi pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjos prašymas turėjo būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/pakeitimo priimtas 2017 m. balandžio mėn. pabaigoje, t. y. per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos (2016 m. gruodžio 20 d.). Atsakovas nesilaikė įstatymo nustatytų terminų dėl prašymo nagrinėjimo, jokios informacijos pareiškėjai nesuteikė, nors pareiškėja ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl informacijos pateikimo telefonu ir raštu. Taigi atsakovas vilkina atlikti veiksmus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti. Atsiliepime (el. b., I t., b. l. 16–18) paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, buvo išsiųstas paklausimas Kauno teritorinei muitinei, atlikti patikrinimai informacinėse sistemose ir registruose. Įvertinus pareiškėjos pateiktus ir surinktus duomenis, apklausos rezultatus, Migracijos departamentui kilo įtarimų dėl bendrovės vykdomos veiklos, todėl 2017 m. vasario 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) buvo išsiųstas prašymas per 4-5 savaites atlikti bendrovės veiklos patikrinimą. 2017 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pratęsti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo terminą iki 2017 m. liepos 23 d. 2017 m. balandžio 28 d. pareiškėjai prašyme nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas apie Migracijos departamento 2017 m. balandžio 24 d. priimtą sprendimą pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą. 2017 m. gegužės 10 d. Migracijos departamentas gavo Migracijos valdybos 2017 m. gegužės 8 d. raštą ir 2017 m. kovo 2 d. tarnybinį pranešimą dėl atlikto patikrinimo bei 2017 m. gegužės 4 d. tarnybinį pranešimą, kuriuose konstatuota, kad 2017 m. kovo 1 d. nuvykus Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini) bendrovės nebuvo rasta. 2017 m. kovo 3 d. buvo išsiųsti kvietimai pardavimų vadybininkams D. M. ir N. L., tačiau minėti bendrovės darbuotojai į Migracijos valdybą neatvyko ir nepranešė neatvykimo priežasties. Taip pat buvo išsiųstas kvietimas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinus telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepęs asmuo neprisistatė, nors teigė, kad yra girdėjęs apie bendrovės veiklą, tačiau nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Minėtas asmuo pažadėjo susisiekti su Bendrovės direktoriumi ir pranešti jam apie Bendrovės patikrinimą bei informuoti Migracijos valdybą. 2017 m. gegužės 3 d. buvo nuvykta D. M. ir N. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, tačiau minėtų darbuotojų namų durų niekas neatidarė. 2017 m. gegužės 18 d. Migracijos departamentas gavo advokatų kontoros „R. M. ir partneriai“ advokato padėjėjos A. M. 2017 m. gegužės 16 d. raštą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs ir įvertinęs minėtame rašte išdėstytas aplinkybes, 2017 m. gegužės 31 d. išsiuntė A. M. raštą, kuriuo prašoma Bendrovės direktorių M. U. 2017 m. birželio 7 d. atvykti į Migracijos departamentą pateikti paaiškinimą, bendrovės darbuotojus R. K., N. L. ir D. M. atvykti apklausai dėl jų darbo Bendrovėje. 2017 m. birželio 7 d. į Migracijos departamentą atvyko bendrovės direktorius M. U. ir pateikė papildomus dokumentus. 2017 m. birželio 8 d. Migracijos departamentas gavo advokato padėjėjos A. M. pranešimą, kad du bendrovės darbuotojai (D. M. ir R. K.) dėl kasmetinių atostogų negali atvykti į apklausą. Pakartotinai visi trys bendrovės darbuotojai į apklausą buvo kviečiami atvykti 2017 m. birželio 15 d. Tik praėjus 4 dienoms advokato padėjėja A. M. pranešė, kad ir šią dieną bendrovės darbuotojai negalės atvykti į apklausą. Migracijos departamento Imigracijos skyrius paskyrė kitą apklausos datą - 2017 m. birželio 23 d. 2017 m. birželio 23 d. į Migracijos departamentą atvyko kviesti trys bendrovės darbuotojai ir buvo apklausti raštu. 2017 m. spalio 30 d. Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko patikrinti, ar adresu: (duomenys neskelbtini), yra įrengtos bendrovės darbuotojų, direktoriaus ir valdybos narių darbo vietos, ar jie jomis naudojasi. 2017 m. spalio 31 d. Migracijos valdyba pateikė tarnybinį pranešimą dėl UAB „Sporto vadyba“ veiklos patikrinimo. Gavus ir išnagrinėjus visus reikiamus dokumentus ir įvertinus surinktą informaciją bei apklausos rezultatus Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)31-910 (00369) atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas gauna labai daug prašymų išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl padidėjusio darbo krūvio sprendimų dėl šių prašymų priėmimo laikas prasitęsė. Laiku išnagrinėti asmenų prašymus ir priimti sprendimus dėl didelio darbo krūvio sudėtinga. Užsieniečių prašymai nagrinėjami kiek įmanoma operatyviai, kartu siekiant užtikrinti tyrimo objektyvumą, sprendimų kokybę, užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę. Visi prašymai yra nagrinėjami iš eilės, o Migracijos departamentas deda visas pastangas, kad sprendimai dėl prašymų būtų priimti kuo skubiau. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas jau yra priimtas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą nebeturi reikšmės, mano, kad šiuo metu tarp šalių iš esmės nėra ginčo, todėl negalimas ir skundo reikalavimų nagrinėjimas teisme, administracinė byla nutrauktina.
4. Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento pareigos išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gruodžio 23 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tinkamo vykdymo.
6. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai 2016 m. vasario 19 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos UAB „Sporto vadyba“ pagrindu, galiojantis iki 2017 m. vasario 19 d. (el. b., II t., b. l. 275–285). Pareiškėja 2016 m. gruodžio 23 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „Sporto vadyba“ akcininkė, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi bendra tvarka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (el. b., II t., b. l. 2–11). 2017 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pratęsti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo terminą iki 2017 m. liepos 23 d. (el. b., II t., b. l. 83). Migracijos departamentas 2017 m. balandžio 28 d. pareiškėjai prašyme nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie priimtą sprendimą pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą (el. b., II t., b. l. 83). Migracijos departamentas dėl pareiškėjos 2016 m. gruodžio 23 d. prašymo 2017 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-910(00369) atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi (el. b., II t., b. l. 275–285).
7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurio 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2 ir 2¹ punktuose numatytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos (1 punktas); dėl leidimo laikinai gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos (4 punktas). Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti prašymų nagrinėjimo terminai gali būti pratęsti ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu to reikia dėl prašymo nagrinėjimo sudėtingumo.
8. Pareiškėjos teigimu, atsakovas laiku ir tinkamai neišnagrinėjo jos 2016 m. gruodžio 23 d. prašymo.
9. Atsakovo teigimu, pareiškėjos 2016 m. gruodžio 23 d. prašymas buvo išnagrinėtas, todėl tarp šalių ginčo nebeliko, byla nutrauktina.
10. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. pvz., 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017) administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT administracinėse bylose Nr. AS525-540/2008; Nr. AS146-391/2009, Nr. AS552-184/2014, eAS-781-556/2015). LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjant bylą nustačius, jog besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Išvada, kad skundžiamas atsakovo įsakymas nebesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir tik konstatavus, jog jo teisės skundžiamu administraciniu aktu ar atsakovo veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo turi būti išsprendžiamas asmens skundas. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr.AS442-505/2009). Taigi, išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia (nebesukelia) asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas administracinę bylą nutraukti. Tokia išvada, be kita ko, yra grindžiama ir tuo, kad administracinis teismas, užbaigdamas bylą nutartimi dėl bylos nutraukimo, t. y. procesiniu dokumentu, kuriuo nėra byla išnagrinėjama iš esmės, negali pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Nutraukiant bylą, negali būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar materialiosios teisės normos nustato asmeniui, kuris kreipiasi į teismą su tam tikru reikalavimu, teisinių pasekmių atsiradimą. Šis klausimas yra susijęs su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant sprendimą. Sprendžiant bylos nutraukimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą (LVAT administracinėje byloje Nr. AS756-646/2013). LVAT teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-447/2013 pažymėjo, kad administracinė byla remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu (aktualios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos 103 straipsnio 1 punktas), nutraukiama tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali būti administracinės bylos dalyku, o tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas tokiu nelaikytinas, pagrindo nutraukti bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu minėtu aspektu nėra (LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017).
11. Įvertinęs rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad atsakovas dėl pareiškėjos 2016 m. gruodžio 23 d. prašymo 2017 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-910(00369). Pažymėtina, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 11 d. atsiliepime teismui neginčija aplinkybės, kad jos 2016 m. gruodžio 23 d. prašymas buvo išnagrinėtas priimant Migracijos departamento 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-910(00369), ir sutinka dėl minėto Migracijos departamento sprendimo ginčą kelti naujoje byloje. Taigi pareiškėja, žinodama apie Migracijos departamento priimtą sprendimą dėl jos 2016 m. gruodžio 23 d. prašymo, skundo reikalavimo nekeičia ir prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos prašymą ir priimti dėl jo sprendimą (kuris, kaip minėta, jau priimtas). Pareiškėja 2017 m. gruodžio 11 d. atsiliepime teigdama, kad atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus dėl prašymo nagrinėjimo terminų, gero administravimo principus, nepagarbiai neteikė informacijos, kitų reikalavimų (pvz. atlyginti žalą ir pan.) šioje byloje nereiškia. Todėl remiantis aukščiau nurodyta LVAT praktika (LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017), laikytina, kad atsakovui priėmus sprendimą dėl pareiškėjos 2016 m. gruodžio 23 d. prašymo, išnyko pareiškėjos materialioji reikalavimo teisė, taigi jokia pareiškėjos materialinė teisė šioje byloje nėra pažeista ir jos skundas tuo pagrindu atmestinas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnį, atmetus pareiškėjos skundą, pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjos teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiuo atveju išliktų tik tada, jeigu ji, sužinojusi apie atsakovo priimtą sprendimą dėl jos 2016 m. gruodžio 23 d. prašymo, būtų atsisakiusi nuo skundo, tuo pagrindu, kad atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą, padavus skundą teismui (ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareiškėja skundo neatsisakė, jos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos prašymą ir priimti dėl jo sprendimą, buvo teismo išnagrinėtas iš esmės, todėl atmetus jos skundą, ji netenka teisės į išlaidų atlyginimą.
13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.