Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. L. rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pareikštą atsakovui I. S. (I. S.), tretieji asmenys – Z. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2016-02-26, remiantis CPK 123 str. 3 dalies nuostatomis. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Trečiajam asmeniui Z. S. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2016-02-26, remiantis CPK 123 str. 3 d. nuostatomis. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Pagal 2016-02-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui I. S. ir trečiajam asmeniui Z. S. (e. b. l. 28-29). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-06-17 surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49 ŽN-249, kuriame nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkai užėmę valstybinę žemę, kurioje pastatyta metalo tinklo tvora, užimamos valstybinės žemės plotas 200 kv. m (e. b. l. 9-10). 2015-07-21 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 2331-FA-839, nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatyta 1,4 m – 1,6 aukščio m bei 46 m ilgio tvora (e. b. l. 14-18). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-07-27 savavališkos statybos aktu nustatė, kad minėtas statinys (tvora), esanti šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilnius, (e. b. l. 18) pastatyta savavališkai. Statybą leidžiančių dokumentų – žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų – nėra (e. b. l. 19-20). Ieškovas 2015-07-27 privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00-150727-00091 nurodė atsakovui nugriauti savavališkai pastatytą statinį (valstybinėje žemėje pastatytą tvorą) ir sutvarkyti statybvietę (e. b. l. 21-22). Minėti dokumentai išsiųsti atsakovui (e. b. l. 23) bei informacija paskelbta spaudoje (e. b. l. 24-25). Remiantis 2016-02-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. NPA-00-160203-00015, valstybinėje žemėje pastatyta tvora nebuvo nugriauta (e. b. l. 26-27). Iš atsakovo 2016-02-18 paaiškinimo ieškovui matyti, kad metalo tinklo tvora šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, valstybinės žemės sklypo dalyje, naudojasi tik atsakovas (e. b. l. 39).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais spręstina, kad atsakovas I. S. prie jam nuosavybės teise priklausančio žemes sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (e. b. l. 18, 28-29), esančioje valstybinėje žemėje naudojosi savavališkai pastatytu statiniu – tvora. Pagal Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.0107:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 6 p. bei minėto STR priedo 3.1 p. metalo tinklo tvora priskirtina nesudėtingam inžineriniam statiniui. Remiantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktu, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo savininko ar valdytojo, kai statinį numatoma ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Taigi metalo tvoros statybai būtina turėti valstybinės žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Duomenų, kad toks sutikimas buvo gautas, byloje nėra (CPK 178 str., 185 str.). Metalo tinklo tvora, esanti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, pripažintina savavališku statiniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tvoros statytoju atsakovas savo paaiškinime, siųstame 2016-02-18 ieškovui, nurodo savo tėvą, kuris yra miręs, tačiau į bylą nepateikta objektyvių, patikimų duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes (CPK 178 str., 185 str.; atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį). Savavališkai pastatyta metalo tinklo tvora naudojasi tik atsakovas (e. b. l. 39). Taigi nesant duomenų apie metalo tvoros statytoją, nustačius, kad atsakovas yra vienintelis metalo tvoros naudotojas ir valdytojas, atsakovas laikytinas atsakingu už savavališkai pastatytą tvorą. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. nuostatas būtent jam kaip metalo tvoros valdytojui ir naudotojui turi būti surašomas savavališkos statybos aktas bei reiškiamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nebuvo pateiktas teisės aktuose nurodytas reikalingi dokumentai, paneigiantys statybos neteisėtumą, tvora, esanti šalia žemės sklypo, esančio Baltosios Vokės g. 7, Vilnius, valstybinėje žemėje, ieškovo pagrįstai pripažinta savavališku statiniu bei pagrįstai atsakomybėn trauktas atsakovas (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1, 2 p., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d., 1 p., CK 4.103 str. 1 d.).

Pagal CPK 273 straipsnio 2 dalį, teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad sprendžiant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą, taikomos teisės normos, galiojančios savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2009). Savavališkos statybos padarinių šalinimą nuo 2014-01-01 reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 7 dalyje įtvirtinta, kokį sprendimą gali priimti teismas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti atsakovo atžvilgiu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 2 p. nurodytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principais. Kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-58/2008; 2009-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-39/2011).

Atsakovas naudojosi savavališkai pastatyta metalo tvora. Duomenų dėl atsakovo bandymo teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą gauti rašytinius sutikimus ir, sumokėjus Statybos įstatymo nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, į bylą pateikta nėra (CPK 179 str., 185 str.). Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, reikšdamas prieštaravimus dėl pateikto ieškinio pagrįstumo. Remiantis išdėstytu bei tai, jog byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, naudojosi ir valdė savavališkai pastatyta metalo tinklo tvora, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., Vilnius, pastatytą metalo tvorą laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Ieškovas taip pat pareiškė prašymą, kad tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdys teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius per nustatytą terminą, pripažinti, jog ieškovas turi teisę nugriauti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (kadastrinis Nr. 0101/0082:20), pastatytą metalo tvorą ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. ir 14 str., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę atlikti savavališkos statybos prevenciją ir nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams šalinti. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, teismas turi teisę priimdamas sprendimą nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę 14 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d.). CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per numatytą terminą, nugriauti pastatytą metalo tvorą ir susitvarkyti statybvietę pačiam, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo taip pat tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, už ieškinio neturtinį reikalavimą iš atsakovo valstybei priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 93 str., 96 str.).

Atsakovui išaiškintina, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jis privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsniu, 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą I. S. (I. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – t. y. pašalinti prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0082:20), pastatytą metalo tinklo tvorą (1,4 m – 1,6 m aukščio ir 46 m ilgio) ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui I. S. (I. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą 3 (tris) mėnesius neįvykdžius nustatyto reikalavimo, leisti ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, nugriauti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, (kadastrinis Nr. 0101/0082:20) pastatytą metalo tinklo tvorą (1,4 m – 1,6 m aukščio ir 46 m ilgio) ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo I. S. (I. S.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. S. (I. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.