- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- A2.2.-138-960/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13169-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- P. M.
- Advokatai
- Jonas Zaronskis
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Onai Baranauskienei, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. M. atstovui advokatui Jonui Zaronskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau - Įmonė), vadovu, ir turėdamas Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d., nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, t.y. iš įmonės kasos išmokėjo 83 795,52 litus kaip darbo užmokestį, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus VMI teises ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Ona Baranauskienė palaikė teismui pateiktą pareiškimą. Papildomai paaiškino, jog operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog įmonės kasoje turėjo būti apie 115 000 litų. Pateisinami dokumentai buvo pateikti tik dėl 83 000 litų, kurie buvo išmokėti kaip darbo užmokestis A. K. – 54 000 litų, o P. M. pagal įskaitymą – 29 000 litų. Kur likusi pinigų suma yra neaišku. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė pareiškėjo teises, nes nesilaikė CK nustatyto atsiskaitymo eiliškumo, kadangi turėdamas nemokestinę nepriemoką, 2014 m. rugpjūčio mėnesį išmokėjo A. K. ir P. M. darbo užmokestį. Pažeidimas padarytas ir padavus žemės sklypus, nes įmonė gavo pinigus, kurie buvo panaudoti ne mokant mokesčius, o perkant seną skolą iš savo įmonės.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Jonas Zaronskis paaiškino, jog jo atstovaujamasis nesutinka, jog padarė pažeidimą. Už įmonėje atliekamas finansines operacijas yra atsakingas P. M.. Įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Šiuo metu yra beveik visiškai atsiskaityta su VMI ir yra likusi tik 40 eurų skola. Civiliniame kodekse nurodomi atsiskaitymo su darbuotojais yra vykdomi antrąją eile, o atsiskaitymai su VMI – trečiajai eile, todėl išmokant darbuotojams darbo užmokestį nebuvo pažeistos VMI teisės. Sklypų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ne pačiomis geriausiomis sąlygomis, o be to, ji buvo sudaryta iki mokestinės nepriemokos atsiradimo.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, jog (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2007 m. sausio 15 d. yra P. M. (b.l. 4). 2007 m. sausio 17 d. direktoriaus įsakymu P. M. paskirtas atskaitingu asmeniu (b.l. 24). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas patvirtino, jog už Įmonėje atliekamas finansines operacijas yra atsakingas P. M..
2014 m. kovo 4 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis (toliau - Sutartis) pagal kurią (duomenys neskelbtini) pardavė (duomenys neskelbtini) 7 žemės sklypus už 968 000 litų kainą, perleisdamas 800 000 litų reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 4 d. susitarimu dėl skolos grąžinimo sąlygų (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įsiskolinimą mokėti (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 9 700 litų.
2014 m. balandžio 28 d. VMI viršininko sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-46232 nuspręsta išieškoti iš Bendrovės į biudžetą 167 991,00 Lt ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų įmonės kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje šio sprendimo gavimo metu esančių to mokesčių mokėtojo sąskaitų (b.l. 16-17).
2014 m. birželio 30 d. kasos pajamu orderiu P. M. įnešė į įmonės kasą 54 720 Lt, kaip grąžinamas avanso likutis pagal avanso apyskaitą (b.l. 32). 2014 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderiu A. K. iš kasos buvo išmokėtas 54 720 Lt darbo užmokestis (b.l. 33).
2014 m. rugpjūčio 7 d. VMI viršininko sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-67177 sprendimu nuspręsta išieškoti į biudžetą iš (duomenys neskelbtini) turto 169 535,21 Lt (b.l. 18-19).
2014 m. rugpjūčio 18 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu, kuriuo P. M. užskaitė savo skolą Įmonei ir Įmonės skolą sau dėl neišmokėto darbo užmokesčio 29 075,52 Lt sumai, nurodant, jog algos skola lieka 68 904,71 Lt (b.l. 36).
2014 m. rugsėjo 8 d. rašytiniame paaiškinime P. M. paaiškino, kad 2014 m. kovo mėnesį pardavus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), susidarė 168 000,00 Lt PVM mokestinė nepriemoka. Mainais už parduotus sklypus Įmonė įsigijo kreditorinį reikalavimą į kitą įmonę – (duomenys neskelbtini), buvo susitarta, kad Įmonei kiekvieną mėnesį mokės po 9 700,00 Lt, o Įmonė numato iš gautos sumos kas mėnesį mokėti po 7 000,00 Lt į biudžetą (b.l. 25).
2014 m. spalio 2 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad tikrinti Įmonės banko sąskaitų ir kasos knygos išrašai, atskaitingų asmenų atsiskaitymo dokumentai ir kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d, debitoriai – kreditoriai 2014 m. rugpjūčio 29 d., sutartys. Nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, Įmonės mokestinė nepriemoka sudaro 176 500,30 Lt (153 531,16 Lt pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), 6 173,90 Lt šio mokesčio delspinigiai, 16 549,00 Lt gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), 246,24 Lt šio mokesčio delspinigiai. PVM mokestinė nepriemoka atsirado 2014 m. balandžio 25 d., Įmonei 2014 m. kovo 4 d. pardavus žemės sklypus. Pagal pateiktą sprendimą, sumokėta 14 000 Lt, 2014 m. rugpjūčio 7 d. priimtas sprendimas išieškoti 169 535,21 Lt mokestinę nepriemoką iš turto. Avanso likutis pas atsakingą asmenį 2014 m. kovo 1 d. sudarė 83 795,52 Lt, 2014 m. kovo 1 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d. piniginių lėšų jam išduota nebuvo, 2014 m. birželio 30 d. atskaitingas asmuo įnešė į Įmonės kasą 54 720,00 Lt nepanaudotą avanso likutį, kuris 2014 m. birželio 30 d. buvo išmokėtas kaip atlyginimas A. K., likusi suma pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktą buvo užskaityta kaip direktoriaus P. M. neišmokėtas atlyginimas už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 1 d. Pagal kreditorių sąrašą, 2014 m. rugpjūčio 29 d. Įmonės kreditorinis įsiskolinimas sudarė 4 191 341,03 Lt (b.l. 20-21).
2014 m. spalio 24 d. įmonė turėjo 164 001,76 Lt mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 16 549,00 Lt gyventojų pajamų mokestis ir 393,32 Lt delspinigių, iš viso – 16 942,32 Lt, 139 515,26 Lt pridėtinės vertės mokestis ir 7 544,18 Lt delspinigių (b.l. 15).
Teismas įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė po Sutarties sudarymo ir 2014 m. balandžio 28 d. ji sudarė 167 991,00 Lt. Nors VMI teismui pateiktame pareiškime ir teismo posėdžio nurodė, jog Sutartis pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes Įmonė vietoje pinigų įgijo reikalavimo teisę į kitą įmonę, teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi sutarčių laisvės principas leidžia šalims laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 d.). Administracinėn atsakomybėn traukimo asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Sutartis buvo sudaryta ne pačiomis geriausiomis Įmonei sąlygomis, o be to, analogiškos sutartys buvo sudaromos iš anksčiau. Teismas įvertinęs šiuos argumentus daro išvadą, jog Sutartyje numatyta sąlyga, jog pirkėjas pardavėjui žemes sklypų kainą sumoka ne pinigais, o perleisdamas reikalavimo teises į kitą juridinį asmenį, galimai yra nenaudinga sąlyga VMI, bet tokia sąlyga nepažeidžia jokių VMI, kaip kreditoriaus teisių. Pažymėtina ir tai, jog tik po Sutarties sudarymo atsirado VMI, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisės. CK 6.930¹ straipsnio normos taikomos tik atsiskaitymams grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, bet ne atsiskaitymams perleidžiant reikalavimo ir kitas turtines teises. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laiko, jog pats Sutarties sudarymas ir joje nurodytų sąlygų dėl reikalavimo teisių perleidimo, nepažeidžia VMI kaip kreditoriaus teises ir nesudaro ATPK 50⁶ straipsnio sudėties.
CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies normos įtvirtina skolininko, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Antrąja eile numatyta atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutartį, o trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ir valstybės pinigų fondus. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog kreditorių reikalavimai, kylantys iš darbo teisinių santykių tenkinami antrąją eilė tik kai jie grindžiami išduotais vykdomaisiais dokumentais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog darbo užmokestis darbuotojams buvo išmokamas pagal turimus vykdomuosius dokumentus. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog Įmonė 2014 m. balandžio 24 d. turėjo 167 991,00 Lt mokestinę nepriemoką VMI, kuri nėra visiškai padegta iki šios bylos nagrinėjimo dienos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog 2014 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderiu P. M. išmokėdamas A. K. iš kasos 54 720 Lt darbo užmokestį ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu, užskaitęs savo skolą Įmonei ir Įmonės skolą sau dėl neišmokėto darbo užmokesčio 29 075,52 Lt sumai, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarkos, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. Tokia P. M. veika teismo kvalifikuojama pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.
P. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijoje nustatytus nuobaudų dydžius ir aplinkybę, jog pareiškėjui įsiskolinimas beveik yra padengtas. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad P. M. skirtina bauda, atitinkanti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų (1 448 Eur) baudą.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6400.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.